- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- e2-76-1146/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00963-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aivaras Naujalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vizlita“
- Atsakovas
- S. Z.
- Advokatai
- Vilius Masiulis, Olga Siomina
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vizlita“ direktorai Julijai Markovai, atstovei advokatei Olgai Siominai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vizlita“ ieškinį atsakovui S. Z. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir atsakovo S. Z. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vizlita“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vizlita“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. Z. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) 2025 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. DGKS-1944 darbo byloje Nr. APS-131- 1099 (toliau – sprendimas), kuriuo buvo priteistas atsakovui 767,59 Eur darbo užmokestis kartu su dienpinigiais už paskutinę tarnybinę komandiruotę (lapkričio mėnesį).
Ieškovė ieškiniu prašo: pripažinti, kad ieškovė yra tinkamai išmokėjusi atsakovui darbo užmokestį ir dienpinigius už 2024 m. lapkričio mėnesį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu. 2020 m. liepos 2 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 27, pagal kurią atsakovas buvo priimtas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju. Darbo sutarties priedu – 2022 m. gruodžio 30 d. papildymu – pakeistas darbo sutarties punktas 1.3: nuo 2023 m. sausio 1 d. darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas, kurio dydis lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (MMA), t. y. 924 Eur ir koeficiento 1,65 sandaugai, taigi viso 1524,6 Eur (neatskaičius mokesčių). Darbo sutartyje nustatoma, kad darbuotojo darbo laiko norma – 8 val. per dieną, 40 darbo valandų per savaitę. Jokios papildomos darbo sutarties sąlygos dėl kitokio atlyginimo ir/ar darbo laiko normos šalių nebuvo sutartos. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl dienpinigių mokėjimo, 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su Komandiruočių įforminimo ir išlaidų apskaičiavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Šiose Taisyklėse ieškovė, be kitų nuostatų ir įpareigojimų, nustatė, kad jog darbuotojui visada yra mokama 50 proc. konkrečiai valstybei nustatytos dienpinigių normos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus Maksimalius dienpinigių dydžius, taip pat numatė ir objektyvius kriterijus, dėl kurių dienpinigiai yra mažinami. Darbo santykių metu darbuotojas nereiškė darbdaviui jokių pretenzijų dėl darbo sąlygų, jam mokamo darbo užmokesčio ir kitų apskaičiuotų ir išmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų sumų. Laikotarpiais nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 27 d., nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 12 d. bei nuo lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. darbuotojas buvo tarnybinėse komandiruotėse. Darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto atlyginimo už laikotarpį, kurį jis teigia praleidęs paskutinėje tarnybinėje komandiruotėje lapkričio mėnesį – neva 24 dienas. Vis dėlto, remiantis Darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbuotojas faktiškai dirbo kur kas trumpesnį laiką. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 d. lapkričio 25 d. darbuotojas buvo komandiruotėje 25 dienas, iš kurių dirbo tik 15 dienų. Per visą darbo laikotarpį darbuotojui buvo priskaičiuota išmokėjimui iš viso 2151 Eur dienpinigių. Atsakovui 2024 m. lapkričio 21-22 d. pavedimais iš ieškovės įmonės ir ieškovės įmonės direktorės sąskaitos taip pat buvo atlygintos 394,95 Eur kitos su komandiruote susijusios išlaidos. Atsakovas tarnybinių komandiruočių metu faktiškai dirbo ne visą laiką. Taip pat atsakovas turėjo nemokamų atostogų, kurių metu darbo užmokestis nebuvo skaičiuojamas. Darbo ginčų komisijos sprendime nepagrįstai pripažįstama, kad ieškovė ir atsakovas, neva, buvo susitarę dėl faktinio darbo apmokėjimo – 70 Eur (atskaičius mokesčius) už kiekvieną komandiruotės dieną, kaip darbo užmokesčio ir dienpinigių bendros sumos, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog šalys būtų sudariusios susitarimą dėl darbo sutartyje įtvirtinto darbo užmokesčio dydžio pakeitimo. Nurodo, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra visiškai nelogiškas, nes nėra aišku, kiek iš šios tariamai sutartos 70 Eur per dieną sumos turėtų tekti dienpinigiams, o kiek – darbo užmokesčiui, ir koks tuomet yra šalių sutartas darbo užmokesčio dydis, kuris darbo sutartyje nustatytas ir apskaičiuojamas per mėnesį, o ne per dieną. Iš Darbo ginčų komisijos sprendimo net nėra aišku, kokias dalis atsakovo naudai priteistos sumos laikytina dienpinigiais, o kokia dalis – darbo užmokesčiu, kas papildomai parodo šio Darbo ginčų komisijos sprendimo ydingumą. Darbuotojui už ginčo laikotarpį darbo užmokesčio ir dienpinigių sumos buvo apskaičiuotos ir išmokėtos tinkamai, o Darbo ginčų komisija, remdamasi ne dokumentais, bet darbuotojo pateiktais nepatikimais duomenimis, neteisingai išnagrinėjo darbo ginčą.