Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4.; 2.3.1.2.5.; 2.3.3.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.5.2.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.1.; 3.1.7.5.;

3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.18.6.; 3.2.6.1.

2022 m. rugpjūčio 12 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Indrei Kairytei, Vitai Damaševičiūtei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei I. A. bei pagal atsakovės I. A. priešieškinį ieškovui A. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su mama I. A. jos gyvenamojoje vietoje.

1.2. Nepilnamečio sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti iš jo išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną I. A..

1.3.1. Ieškovui ir atsakovei gyvenant skirtingose valstybėse:

1.3.1.1. Nelyginiais metais tėvas nepertraukiamai praleidžia su vaiku visas vaiko ugdymo įstaigoje nustatomas žiemos atostogas, bendraudamas Lietuvoje ar kitoje tėvo pasirinktoje šalyje, lyginiais metais šios atostogos praleidžiamos su motina.

1.3.1.2. Lyginiais metais tėvas nepertraukiamai praleidžia su vaiku visas vaiko ugdymo įstaigoje nustatomas rudens ir pavasario atostogas, bendraudamas Lietuvoje ar kitoje tėvo pasirinktoje šalyje, nelyginiais metais šios atostogos praleidžiamos su motina.

1.3.1.3. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Velykų ir kitos šventės, kurios patenka į atitinkamo tėvo bendravimo su vaiku atostogų metu laikotarpius praleidžiamos su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatomas vaiko bendravimas atostogų metu.

1.3.1.4. Kiekvienais metais motina bendrauja su vaiku dvi savaites vaiko ugdymo įstaigoje numatomų vasaros atostogų metu, likusi vaiko vasaros atostogų trukmė praleidžiama su tėvu Lietuvoje ar kitoje tėvo pasirinktoje šalyje.

1.3.1.5. Vaiko ugdymo įstaigoje nustatytos papildomos atostogos, kurios nėra aptartos šiuose punktuose, tarp tėvų paskirstomos taip, kad lyginiais metais jų metu vaikas bendrauja su tėvu, nelyginiais – su motina.

1.3.1.6. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su motina konkrečią datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes.

1.3.1.7. Tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku kasdien, susisiekiant nuotolinių ryšių priemonėmis.

1.3.2. Ieškovui ir atsakovei gyvenant toje pačioje valstybėje:

1.3.2.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką bendrauti metų porinių savaičių penktadienį 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 18 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.

1.3.2.2. Tėvas bendrauja su vaiku metų neporinių savaičių antradieniais pasiimdamas vaiką 17.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.

1.3.2.3. Nelyginiais metais tėvas turi teisę nepertraukiamai praleisti su vaiku visas vaiko ugdymo įstaigoje nustatomas žiemos atostogas, bendraudamas, lyginiais metais šios atostogos praleidžiamos su motina.

1.3.2.4. Lyginiais metais tėvas turi teisę nepertraukiamai praleisti su vaiku visas vaiko ugdymo įstaigoje nustatomas rudens ir pavasario atostogas, bendraudamas Lietuvoje ar kitoje tėvo pasirinktoje šalyje, nelyginiais metais šios atostogos praleidžiamos su motina.

1.3.2.5. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Velykų ir kitos šventės, kurios patenka į atitinkamo tėvo bendravimo su vaiku atostogų metu laikotarpius praleidžiamos su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatomas vaiko bendravimas atostogų metu. Tėvas vaiką iš jo motinos gyvenamosios vietos paima pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina atgal į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val.

1.3.2.6. Aukščiau paminėta tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma kiekvienais metais per Motinos dieną bei Motinos gimimo dieną.

1.3.2.7. Kiekvienais metais tėvas turi teisę bendrauti su vaiku 30 kalendorinių dienų (skaidomų po dvi savaites) laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su motina iki einamųjų metų gegužės 15 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko.

1.3.2.8. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną Tėvo dieną ir Tėvo gimtadienį.

1.3.2.9. Tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku kasdien, susisiekiant nuotolinių ryšių priemonėmis.

1.3.2.10. Jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis vaiko motiną.

1.3.2.11. Šalys įsipareigoja perduoti viena kitai visas reikalingas vaiko papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenis, aprangas, uniformas, drabužius, avalynę, knygas ir pan., reikalingas vaikui.

1.4. Iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

2. Ieškinyje, procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas nurodė, kad ieškovas su atsakove santuokos nebuvo sudarę, kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė 11 metų. Atskirai pradėjo gyventi nuo 2020 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. J.. Šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena su motina, tėvas vaiko nematė ir nebendravo apie du metus laiko, kadangi atsakovė neleidžia tėvui bendrauti su vaiku.

3. Ieškovas nurodė, kad gauna apie 4 000 – 4 500 Eur atlyginimą per mėnesį atskaičius mokesčius. Pažymėjo, kad šiuo metu išlaikymo sūnui neteikia, nes atsakovė nesudaro sąlygų bendrauti su vaiku, jį ignoruoja.

4. Ieškovas su atsakovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimu sutinka iš dalies. Nurodė, kad kol gyveno su atsakove, už buto nuomą, mokesčius mokėjo ieškovas, taip pat ir už pirmus tris mėnesius atsakovei išsikėlus gyventi kitur, už vaiko privatų darželį, apie 400 Eur per mėnesį, ieškovas mokėjo iki 2020 m. birželio mėn. imtinai. Ieškovas sutinka su išlaikymo įsiskolinimu nuo 2020 m. liepos mėn., t. y. už 16 mėnesių, kas sudarytų 3 200 Eur.

5. Šalių nepilnamečiui vaikui turi būti užtikrintos vienodos sąlygos bendrauti su abiem savo tėvais, todėl turi būti nustatyta tokia ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kuri iš vienos pusės dirbtinai nevaržytų ieškovo ir vaiko tarpusavio bendravimo, tačiau iš kitos pusės būtų pakankamai konkreti bei užkirstų kelią šalių tarpusavio ginčams. Ieškovo, jo atstovo nuomone įvertinus vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metai), nėra būtinas ilgas pereinamasis laikotarpis ir jis neturėtų būti ilgesnis nei trys mėnesiai. Tėvas su sūnumi ir šiuo metu turi turėti galimybę bendrauti betarpiškai, kartu nepertraukiamai atostogauti. Vaiko nenoras bendrauti, nepaneigia tėvo teisės sūnaus gyvenime ir auklėjime dalyvauti lygiomis teisėmis kartu su vaiko motina.

6. Ieškovo atstovas prašo įpareigoti atsakovę du kartu per metus, vaiko atostogų metų pristatyti vaiką į Lietuvą. Atsakovė savo iniciatyva išvyko gyventi į Italiją, todėl finansinę naštą, kelionės išlaidas turi prisiimti ne tik ieškovas. Taip pat ieškovas turėtų teisę gauti informaciją apie vaiką, jo lankomą ugdymo įstaigą, sporto būrelius, užimtumą.

7. Siekiant atkurti tarpusavio santykius ieškovas prašo įpareigoti jį ir atsakovę su sūnumi lankytis pas psichologą.

8. Atsakovė nesutinka su ieškovo jai pareikšta ieškinio dalimi dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ir pateiktu priešieškiniu prašo:

7.1. Nepilnamečio sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

7.2. Nuo ieškinio padavimo dienos priteisti iš ieškovo A. J. sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei pavesti šias lėšas tvarkyti atsakovei uzufrukto teise.

7.3. Iš ieškovo A. J. priteisti 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už tris metus.

7.4. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovo (tėvo) bendravimo su sūnumi tvarką sekančiai:

7.4.1. tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku.

7.5. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

9. Atsakovė, jos atstovė priešieškinyje, procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu, jog sūnaus D. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Atsakovė rūpinasi sūnumi nuolat, nes jį augina ir išlaiko nuo gimimo. Šiuo metu atsakovė nedirba, augina dukrą namuose. Nuo 2020 m. vasaros atsakovė su šeima laikinai gyvena Italijoje.

10. Atsakovė sutinka su ieškovu, kad nustačius sūnaus gyvenamąją vietą kartu su atsakove, iš ieškovo būtų priteistas išlaikymas sūnui po 200 Eur iki jo pilnametystės, ir atsakovei būtų pavesta administruoti šias lėšas. Atsakovė mano, kad toks išlaikymo dydis atitinka sūnaus poreikius.

11. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas sūnaus neišlaiko, todėl yra susidaręs materialinio išlaikymo įsiskolinimas. Teismo posėdžio metu atsakovė patikslino, jog prašo iš ieškovo priteisti 6000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo tada kai išsikraustė gyventi į kitą butą, t. y. nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2022 m. liepos mėn., per mėnesį skaičiuojant po 200 Eur

12. Su ieškovo siūloma jo bendravimo su sūnumi tvarka atsakovė nesutinka, nes ji neatitinka sūnaus interesų. Sūnus gyvena kartu su atsakove nuo gimimo. Pažymėjo, kad ieškovas su sūnumi gyvai nesimatė apie du metus. Bendrauti su sūnumi ieškovui atsakovė nedraudė, tačiau nepasitiki ieškovu, bijo jam patikėti sūnų dėl ieškovo netinkamo elgesio ir moralinių savybių. Vaikas pats nenori bendrauti su tėvu, jo bijo. Ieškovas ne kartą grasino atimti iš atsakovės sūnų, jį pasiėmęs negrąžinti atsakovei, be to ne kartą su sūnumi buvo neblaivus. Ieškovas skambina norėdamas susitikti su sūnumi būdamas neblaivus, grasina atsakovei. Atsakovei žinoma, kad ieškovas yra daug kartų teistas Lietuvoje ir užsienyje, baustas administracine tvarka, dažnai vartoja alkoholį ir netinkamai elgiasi ne tik šeimoje, bet ir viešose vietose, todėl jo siūloma bendravimo tvarka su sūnumi prieštarauja vaiko interesams ir kelią grėsmę jo saugumui. Įvertinant tai, kad sūnaus tėvas, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, turėtų būti nustatytas minimalus jo bendravimo su sūnumi laikas, kuris nepakenktų vaiko vystymuisi, bei sudarytų sąlygas jo pilnaverčiam gyvenimui, o taip pat maksimaliai sumažintų galimybes ieškovui daryti neigiamą įtaką sūnui.

13. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai nurodė, kad pradžioje užtektų ieškovui su sūnumi dvi dienas per savaitę pasiskambinti. Vėliau leistų bendrauti daugiau, tačiau su nakvyne bijotų duoti sūnų tėvui. Pažymėjo, jog gyvai leistų bendrauti tik dalyvaujant pačiai atsakovei. Atsakovė sutiktų su mažiausiai pusmečio pereinamuoju laikotarpiu reguliaraus tėvo bendravimo su vaiku. Vaiko ugdymas vyksta pirmadieniais penktadieniais nuo 8 val. iki 16 val. Mokslo metai prasideda rugsėjo viduryje. Būna žiemos atostogos nuo gruodžio 22 d. apie savaitę laiko. Šiuo metu dar nežino kokią ugdymo įstaiga sūnus lankys ateinančiais mokslo metais, kadangi tai priklauso nuo atsakovės sutuoktinio darbo vietos.

14. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad neturi duomenų apie tai, jog mama netinkamai rūpintųsi vaiku, ar būtų nepaisoma jo interesų, I. A. gyvenimo būdas ar charakterio savybės būtų netinkamos vaiko auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui. Ieškovo reikalavimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turėtų būti tenkinamas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove I. A.. Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo taip pat turėtų būti tenkintas – priteistas išlaikymas nepilnamečiui D. J.. Teismui nustačius faktą, kad nebuvo teikiamas reikiamo išlaikymo dydis ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas, Skyrius neprieštarautų šio reikalavimo tenkinimui.

15. Išklausius vaiko nuomone matyti, kad jis neidentifikuoja ieškovo, kaip savo biologinio tėvo. Vaikas nurodo nenorintis bendrauti su tėvu, išsako neigiamą nuomonę apie jį, neprisimena jokių pozityvių dalykų apie ieškovą. Tėvo ir sūnaus ryšys yra nutrūkęs, todėl bendravimo tvarka pirmiausia turėtų būti skirta atkurti ryšį. Skyriaus nuomone ieškovas ir atsakovė nebus pajėgūs patys, be specialistų pagalbos tai padaryti. Būtinas pereinamasis laikotarpis, kuris turėtų būti ne trumpesnis nei pusę metų. Būtina atsižvelgti ir ieškovo sveikatos būklę, jo gebėjimą pasirūpinti vaiku.

16. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turėtų bendradarbiauti su psichologu siekiant atkurti tėvo ryšį su sūnumi. Panevėžio mieste tokias paslaugas teikia Panevėžio socialinių paslaugų centras. Skyrius mano, kad ieškovo ir sūnaus bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis turėtų vykti dažniau nei du kartus per savaitę. Abi šalys gyvena skirtingos valstybėse, todėl įpareigojimas atsakovei ne rečiau kaip du kartus per metus pristatyti vaiką į Lietuvą atostogų metu nėra tikslingas, kadangi nėra aišku ar tuo metu pats ieškovas bus Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

17. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas A. J. ir atsakovė I. A. yra nepilnamečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

18. Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Šalių santykiai nutrūko nuo 2020 m. sausio mėn. Nuo to laiko ieškovas faktiškai su sūnumi nebendravo, ryšių nepalaikė. Atsakovė šiuo metu gyvena santuokoje, jos sutuoktinis profesionalus sportininkas.

19. Atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje. Atsakovė šiuo metu su ginčo šalių sūnumi gyvena Italijoje. Atsakovės paaiškinimais laikinai, kadangi jos gyvenamoji vieta priklauso nuo sutuoktinio sudaromų sportinės veiklos sutarčių. Abi ginčo šalys bylos nagrinėjimo teisme metu aiškiai išreiškė valią dėl bylos nagrinėjimo Panevėžio apylinkės teisme.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

20. Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su mama I. A., jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovė priešieškinyje taip pat formuluoja reikalavimą nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

21. Bylos duomenimis šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su atsakove. Ieškovas, išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Tarp šalių nesant ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio D. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina – atsakove (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

22. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

23. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad ieškovas teiktų gera valia sūnui išlaikymą teismui nepateikta.

24. Ieškovas prašo iš jo nepilnamečio sūnaus D. J. naudai priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovė su pareikštu reikalavimu sutinka ir priešieškiniu taip pat prašo iš ieškovo sūnaus D. J. išlaikymui priteisti po 200 Eur.

25. Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog ieškovo gaunamas darbo užmokestis sudaro vidutiniškai apie 2 200 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog gauna apie 4 000 – 4 500 Eur atlyginimą per mėnesį atskaičius mokesčius. Atsakovė su nepilnamečiu šalių sūnumi šiuo metu gyvena Italijoje, nedirba, nes augina kitą mažametį vaiką, gauna valstybės mokamas universalias išmokas vaikams, kitų duomenų apie gaunamas pajamas neteikė. Abi šalys yra darbingos, duomenų apie turimus sveikatos sutrikimus nepateikta. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo.

26. Neabejotinai vaikui reikalingas pilnavertis maitinimasis, rūbai, avalynė, išlaidos ugdymui ir lavinimui, būstui, kuriame gyvenama, išlaikyti yra skiriamos lėšos. Šios aplinkybės yra pripažįstamos visuotinai žinomomis, jų papildomai įrodinėti nereikia. Įvertinus duomenis apie šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metai), poreikius, nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio sūnaus poreikių ir išlaikymo dydžio, teismas sprendžia, kad 200 Eur suma per mėnesį nėra užaukština, neprotinga ar aiškiai nepagrįsta (CPK 187 straipsnis).

27. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, jog tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Atkreiptinas dėmesys, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad skiriamą išlaikymą atsakovė naudoja ne sūnaus poreikių patenkinimui, nepateikta.

28. Esant nustatytoms aplinkybėms iš ieškovo priteistina sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. spalio 18 d.), iki sūnaus pilnametystės. Pagrindo išvadai, kad ši suma yra neproporcinga ieškovo gaunamoms pajamos, turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, nėra (CPK 185 straipsnis).

29. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

30. Atsakovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

31. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Laikinas išlaikymas priteistas 2021 m. gruodžio 3 d. teismo nutartimi, jei jis buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą turi būti įskaitytas į priteisto išlaikymo dydį (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

32. Atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovė patikslino, jog įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., todėl iš ieškovo turėtų būti priteistas 6000 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovas su išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ir dydžiu sutinka iš dalies. Ieškovas neginčija išlaikymo įsiskolinimo nuo 2020 m. liepos mėn. iki kreipimosi į teismą , t. y. už 16 mėnesių, kas sudarytų 3 200 Eur.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo nurodyti, nuo kada ieškovas nebeprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, o ieškovas – įrodyti, iki kada teikė vaikui išlaikymą.

34. Šalys davė prieštaringus paaiškinimus dėl išlaikymo teikimo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. (CPK 185 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad iki 2020 m. liepos mėn. už privatų nepilnamečio sūnaus darželį mokėjo apie 400 Eur per mėnesį, taip pat mokėjo už butą, kuriame gyveno atsakovė su nepilnamečiu sūnumi. Atsakovė nurodė, jog už buto nuomą mokėjo ji pati. Šias aplinkybes pagrindžia atsakovės byloje pateiktas „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog atsakovė nuo 2020 m. sausio mėn. mokėjo kiekvieną mėnesį po 380 Eur nuomos mokestį. Tuo tarpu ieškovo byloje pateikti mokėjimai atlikti 2018 m. birželio 27 d. – 2018 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu, kuris nesutampa su ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. liepos mėn.). Ieškovo pateikta 2019 m. rugpjūčio 29 d. ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartis Nr. MS-142, taip pat neįrodo mokėjimo už vaiko lankytą darželį fakto. Daugiau jokių objektyvių įrodymų, jog ginčo laikotarpiu ieškovas bet kokia forma teikė išlaikymą nepilnamečiui sūnui, teismui nepateikta.

35. Ieškovas prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo mėnesinės sumos dydžio, tai yra skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, bei vaiko poreikių neginčijo. Tarp šalių nesant ginčo, atsakovės prašoma priteisti iš ieškovo 200 Eur kasmėnesinė suma, nelaikytina neprotingai didele ar nepagrįstai užaukštinta (CPK 187 straipsnis).

36. Apibendrindamas tai, kas nustatyta, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 17 d. imtinai, kadangi ieškinys teismui pateiktas 2021 m. spalio 18 d., iš viso už 21 mėn. ir 17 d., per mėnesį skaičiuojant po 200 Eur. Iš viso priteistina iš ieškovo nepilnamečiui sūnui 4 310 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis, 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo

37. Šalių pozicijos dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi suformuluotos procesiniuose dokumentuose išsiskiria. Tarp šalių kylą ginčas ne tik dėl pačios tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi, bet ir dėl pačių šalių tarpusavio konfliktiškų santykių ir bendravimo.

38. Ieškovas ir atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyvena skirtingose valstybėse. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė su vaiku gyveno Italijoje. Ieškovas Lietuvoje nuolatinės pastovios gyvenamosios vietos, būsto neturi, šiuo metu gyvena ir dirba Švedijoje. Į Lietuvą grįžta pagal aplinkybes, grįžimas nėra apibrėžtas konkrečiu laiku. Ieškovo paaiškinimais finansinių kliūčių jam grįžti į Lietuvą ar nuvykti pas šiuo metu Italijoje gyvenantį sūnų nėra, jo ir vaiko bendravimo laikotarpiu Lietuvoje nuomotųsi būstą ar apartamentus, be to Vilniuje gyvena artimieji.

39. Šalys negeba tarpusavyje sutarti, konfliktuoja ir kaltina viena kitą, negeba bendradarbiauti siekiant užtikrinti geriausią vaiko interesų tenkinimą. Net ir bylos nagrinėjimo teisme metu, esant nustatytai laikinai bendravimo tvarkai, šalys viena kitą kaltino dėl bendravimo tvarkos su vaiku nesilaikymo ir iš esmės teismo nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka nebuvo vykdoma.

40. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat, kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

41. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tėvo ir sūnaus ryšys yra nutrūkęs. Berniukas neidentifikuoja ieškovo, kaip savo biologinio tėvo, vadina jį vardu, neprisimena jokių pozityvių dalykų susijusių su ieškovu. Vaikas, išklausant jo nuomonę per atstovą, dalyvaujant psichologui, nurodė, kad ieškovas skambinėja ir liepia jam bendrauti, bet jis su ieškovu (tėčiu) nebendraus, nes nenori, paskambinus ieškovui (tėčiui) bėgo nuo mamos ir atsisakė kalbėti. Apie ieškovą atsiliepia neigiamai, pavadino jį „parazitu“.

42. Ieškovas teigia ir byloje įrodinėjo, kad jo ir sūnaus santykiai nutrūko dėl atsakovės kaltės, kadangi ji neleidžia ir nesudaro sąlygų bendrauti su vaiku, neužtikrina bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis, neteikia jam jokios informacijos apie sūnų, formuoja sūnui neigiamą nuomonę apie jį. Atsakovė ieškovu nepasitiki. Nurodo, kad ieškovas neturi įgūdžių bendrauti su sūnumi, yra ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, grasina jai, skambina būdamas neblaivus, su sūnumi telefonu bendravo netinkamai, neatsižvelgdamas į vaiko amžių, poreikius, dėl ko sūnus taip pat nebenori su ieškovu bendrauti. Atsakovės teigimu ji dėjo visas pastangas, siūlė ieškovui lankyti tėvystės įgūdžių kursus, prašė sūnaus bendrauti su tėčiu telefonu, tačiau sūnus verkia, nenori ir kategoriškai atsisako tai daryti.

43. Byloje nenustatyta, kad atsakovė deda visas pastangas ir bendradarbiauja su ieškovu, kad būtų atkurtas tėvo ir sūnaus ryšys. Tai patvirtina ne tik byloje surinkta ir teismo ištirta medžiaga, nepilnamečio vaiko apklausos metu išsakyta neigiama nuomonė apie savo biologinį tėvą, kuri labai tikėtina yra įtakota vaiko motinos (atsakovės), bet ir pačios atsakovės elgesys bylos nagrinėjimo teisme metu – atsakovė nebendradarbiavo su savo atstove, nevykdė teismo įpareigojimų teikti įrodymus, neteikė duomenų apie vaiko grįžimą į Lietuvą atostogų metu.

44. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju taip pat neturi pagrindo spręsti, kad tėvo ir sūnaus ryšys yra nutrūkę išimtinai tik dėl atsakovės veiksmų, jos formuojamos neigiamos nuomonės vaikui apie ieškovą ir kliūčių bendravimui su tėvu sudarymu. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovą charakterizuojančią medžiagą, duomenis apie padarytus administracinius nusižengimus, teistumą, ieškovo kategorišką požiūrį į esamą situaciją, jo elgesį teismo posėdžio metu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstai konstatuoti, kad ieškovas yra linkęs pažeidinėti teisės normas ir elgesio taisykles bei viešąją tvarką, gali būti neprognozuojamo elgesio, kas nėra suderinama su vaiko interesais augti saugioje ir emociškai stabilioje aplinkoje (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

45. Pažymėtina, kad paties ieškovo teismui 2022 m. gegužės 24 d. pateiktuose medicininiuose dokumentuose, jam rekomenduota kreiptis dėl alkoholio problemų kontrolės ir gydymo. Teismui nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neturi, yra išsprendęs ar deda pastangas išspręsti problemas susijusias su alkoholio vartojimu. Ieškovas prašė teismo įpareigoti jį ir atsakovę kreiptis į psichologą, kad būtų atkurtas jo ir vaiko ryšys. Duomenų, kad ieškovas būtų savanoriškai kreipęsis dėl tokių konsultacijų suteikimo, tėvystės įgūdžių tobulinimo, nėra (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

46. Teismo nuomone šiuo metu ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tiesioginis betarpiškas bendravimas su nakvyne, nebetraukiamos atostogos, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Tačiau atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka tik nuotolinio ryšio priemonėmis, kai vaikas atsisako bendrauti su ieškovu ir bendravimas iš esmės nevyksta, taip pat neužtikrintų vaiko ir tėvo ryšio atkūrimo.

47. Išvadą teikiančios institucijos atstovės nurodė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau pirmiausia turi būti atkurtas tėvo ir sūnaus ryšys, todėl būtinas pereinamasis laikotarpis. Būtų tikslinga, kad su tėvais ir vaiku dirbtų vienas specialistas, kuris padėtų atkurti sūnaus ir tėvo emocinį ryšį, tarpininkautų. Institucijos nuomone patys tėvai, dėl jų tarpusavio konfliktiškų santykių ir požiūrio į problemų sprendimą, be specialistų pagalbos negebės to padaryti.

48. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir specifiką, byloje surinktus įrodymus, pateiktą institucijos išvadą, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko ir ieškovo (tėvo) teisių ir interesų pusiausvyrą, teismas spendžia, kad šiuo konkrečiu atveju norint atkurti tėvo ir vaiko ryšį yra būtina specialisto (psichologo, psichoterapeuto) pagalba (CPK 185 straipsnis). Šalių nepilnametis sūnus, atsakovės iniciatyva, šiuo metu gyvena Italijoje, todėl atsakovė yra įpareigotina ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į specialistą dėl tokių paslaugų, abiem ginčo šalims ir vaikui suprantam kalba, suteikimo ir yra įpareigotina apie pasirinktą specialistą informuoti ieškovą. Ieškovas įpareigotinas atlyginti atsakovei pusę su specialisto paslaugų suteikimu susijusių išlaidų išlaidas (jei tokių būtų). Nustatytinas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį tėvas su sūnumi bendrauja tarpininkaujant atsakovės parinktam specialistui (psichologui, psichoterapeutui) pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje bei būdu.

49. Po trijų mėnesių tėvas su sūnumi bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis du kartus per savaitę – antradienį, laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val. (vaiko buvimo vietos valstybės laiku), ir šeštadienį, laikotarpiu nuo 10 val. iki 12 val. (vaiko buvimo vietos valstybės laiku). Tėvų bendru sutarimu bendravimas vyksta kitomis savaitės dienomis, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko ugdymo, užimtumo, miego ir poilsio režimą. Esant vaiko norui ir tėvų galimybėms, ieškovas gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku. Taip pat vaikui ir tėvui esant vienoje valstybėje, tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta ne rečiau kaip kartą per savaitę dalyvaujant vaiko motinai ar kitam vaikui artimam asmeniui, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko ugdymo, užimtumo, miego ir poilsio režimą, ieškovui apie būsimą bendravimą atsakovei pranešus ne vėliau kaip prieš septynias dienas, bendravimas trunka iki šešių valandų, atsižvelgiant į vaiko emocinę būklę. Bylos nagrinėjimo teisme metu tėvas ir sūnus gyvena skirtingose valstybėse. Dėl nurodytų priežasčių teismas nustatydamas bendravimo tvarką, nenustato konkrečios savaitės, mėnesio dienos, kuriomis tėvas su sūnumi bendrauja betarpiškai.

50. Įvertinus šios bylos konkrečias faktines aplinkybes – sūnaus ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, todėl pirmiausia turi būti atkurtas saugus ieškovo ir sūnaus emocinis ryšys, ieškovas neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje, dirba Švedijoje, jo grįžimas į Lietuvą nėra apibrėžtas, ieškovo paaiškinimais pusę metų būna Švedijoje, pusę metų Lietuvoje, ir jam nėra finansinių kliūčių nuvykti pas sūnų į Italiją, ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę, vaiko atostogų metu du kartus per metus, pristatyti vaiką bendravimui su ieškovu į Lietuvą, netenkintas. Tačiau atsakovė yra įpareigotina ieškovui teikti duomenis apie vaiko buvimo vietą, užimtumą, atostogas, lankomą ugdymo įstaigą, ir tokių duomenų pasikeitimą bei ne vėliau kaip prieš septynias dienas informuoti apie vaiko atvykimą į Lietuvą, buvimo Lietuvoje trukmę.

51. Šalių sūnaus ir ieškovo ryšio atstatymas yra ilgas procesas, kuris priklauso tiek nuo paties ieškovo, tiek ir nuo atsakovės pastangų, todėl teismas negali objektyviai apibrėžti ir nustatyti pereinamojo laikotarpio trukmės. Nagrinėjamu atveju nustatoma tokia bendravimo tvarka, kokia ji galima pagal esamą faktinę situaciją.

52. Ieškovas turi ieškoti būdų, kaip geriau, tinkamiau bendrauti ir atkurti ryšį su sūnumi, o atsakovė (vaiko motina) turi skatinti vaiką bendrauti su tėvu, neformuoti neigiamos nuomonės ir nedaryti jokių kliūčių sūnaus ir tėvo bendravimui. Atsakovė, su kuria pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu (ieškovu), su kuriuo vaikas negyvena. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

53. Teismo vertinimu, tokia nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimo tvarka leis atkurti ieškovo ir sūnaus ryšį nepažeidžiant nepilnamečio vaiko interesų, ir bus galimybė ateityje nustatyti kitą bendravimo tvarką, jei dėl to nesusitars pačios šalys (CK 3.170 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Atsižvelgdamas į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį, apimtį bei pobūdį teismas daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti atitinkamai apie 65 proc. Proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

55. Ieškovas byloje sumokėjo 166 Eur žyminį mokestį. Ieškovo atstovas pateikė duomenis apie patirtas 1 312,50 Eur atstovavimo išlaidas (2022 m. vasario 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22_02_03 – 210 Eur sumai; 2022 m. vasario 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22_02_18 – 262,50 Eur sumai; 2022 m. balandžio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22_04_02 – 420 Eur sumai; 2022 m. gegužės 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22_05_20 – 420 Eur sumai). Tačiau byloje pateikti duomenys, kad ieškovas apmokėjo tik 1 080 Eur atstovavimo išlaidų (2022 m. vasario 14 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas 210 Eur sumai; 2022 m. vasario 25 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas 250 Eur sumai; 2022 m. balandžio 11 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas 220 Eur sumai; 2022 m. gegužės 30 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas 400 Eur sumai). Laikytina, jog 232,50 Eur dalis atstovavimo išlaidų yra nepagrįsta. Iš viso ieškovas patyrė 1246 Eur išlaidų.

56. Ieškinį tenkinus 65 proc., proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams iš atsakovės I. A. priteistinos 810 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovui (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

57. Už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 94 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsakovei buvo teikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius byloje pateikė duomenis apie patirtas 559,82 Eur atstovavimo išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

58. Priešieškinį tenkinus 65 proc., proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams iš ieškovo A. J. priteistinos 364 Eur atstovavimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 96 straipsnis). Tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje buvo suformuluoti iš esmės tapatūs reikalavimai dėl periodinio išlaikymo priteisimo, todėl iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis tik už priteistą išlaikymo įsiskolinimą – 129 Eur (4 310 Eur x 3 proc.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš ieškovo iš viso priteistinas 190 Eur (94 Eur x 65 proc. + 129 Eur) žyminis mokestis valstybei.

59. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su mama I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. spalio 18 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 4 310 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų dešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovę (vaiko motiną) I. A. paskirti vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Laikiną išlaikymą priteistą 2021 m. gruodžio 3 d. teismo nutartimi, jei jis buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą įskaityti į priteisto išlaikymo dydį bei priteistą laikiną išlaikymą iš ieškovo A. J. nepilnamečiui sūnui D. J. nutraukti.

Nustatyti ieškovo A. J. (vaiko tėvo) ir nepilnamečio sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Siekiant atkurti tėvo ir vaiko ryšį, įpareigoti vaiko motiną I. A. ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į specialistą (psichologą, psichoterapeutą) dėl paslaugų, abiem šalim ir vaikui suprantama kalba, suteikimo, apie pasirinktą specialistą informuojant ieškovą. Ieškovas atlygina atsakovei pusę su specialisto paslaugų suteikimu susijusių išlaidų (jei tokių būtų).

2. Nustatyti, kad tėvas su sūnumi tris mėnesius bendrauja tarpininkaujant atsakovės parinktam specialistui (psichologui, psichoterapeutui) pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje bei būdu.

3.1 Nuotolinėmis ryšio priemonėmis du kartus per savaitę – antradienį, laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val. (vaiko buvimo vietos valstybės laiku), ir šeštadienį, laikotarpiu nuo 10 val. iki 12 val. (vaiko buvimo vietos valstybės laiku). Tėvų bendru sutarimu bendravimas vyksta kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko ugdymo, užimtumo, miego ir poilsio režimą.

3.2 Esant vaiko norui ieškovas gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko ugdymo, užimtumo, miego ir poilsio režimą.

3.3 Vaikui ir tėvui esant vienoje valstybėje, tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta ne rečiau kaip kartą per savaitę dalyvaujant vaiko motinai ar kitam vaikui artimam asmeniui, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko ugdymo, užimtumo, miego ir poilsio režimą, ieškovui (vaiko tėvui) apie būsimą bendravimą vaiko motiną informavus ne vėliau kaip prieš septynias dienas, bendravimas trunka iki šešių valandų, atsižvelgiant į vaiko emocinę būklę.

4. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad bendravimui su vaiko tėvu naudojamas telefono abonento numeris būtų aktyvus ir veikiantis.

5. Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną apie duomenų (elektroninio pašto, telefono numerio ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardo ir kt.), kurie yra naudojami ryšiui su vaiku palaikyti (ar bendravimui klausimais susijusiais su vaiku), pasikeitimą.

6. Įpareigoti atsakovę (vaiko motiną) teikti ieškovui (vaiko tėvui) informaciją apie vaiko buvimo vietą, užimtumą, lankomą ugdymo įstaigą, atostogas bei ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną informuoti apie vaiko gyvenamosios/buvimo vietos, pasikeitimą.

7. Įpareigoti atsakovę (vaiko motiną) ne vėliau kaip prieš septynias dienas informuoti ieškovą (vaiko tėvą) apie vaiko atvykimą į Lietuvą ir buvimo Lietuvoje trukmę.

Sprendimui įsiteisėjus laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką nustatytą 2021 m. lapkričio 9 d. teismo nutartimi, panaikinti.

Priteisti ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybė pajamas 190 Eur (vieno šimto devyniasdešimties eurų) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660, ir 364 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.