Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-218-606/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-06
Bylos Nr.
AN2-218-606/2020
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00094-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. Č.
Pareiškėjas
E. G.
Institucija
Biudžetinė įstaiga Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas Veiklos skyrius
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-218-606/2020Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00094-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. Č. administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos E. G. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutarimu S. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), dėl to, kad pažeidė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-535 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 38 punkto reikalavimus, nes neužtikrino savo šuns laikymo sąlygų, jog šis nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių turtui, jo palaidas šuo užpuolė E. G. priklausantį „Džeko Raselo terjero“ veislės šunį ir jį sužalojo, nuo patirtų sužalojimų šuo nugaišo, taip padarydamas 1 000 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi panaikintas Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutarimas ir S. Č. administracinio nusižengimo byla grąžinta iš naujo tirti ir nagrinėti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjos E. G. atstovas advokatas T. Leščinskas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2020 m. liepos 2 d. nutarimą palikti nepakeistą arba grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

3.1. Skunde nurodoma, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog teismas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai gali tik išimtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta jokių motyvų apie didelės apimties tyrimo reikalingumą arba sunkumą nustatyti tam tikras aplinkybes. Teismas formaliai grąžindamas bylą institucijai nesinaudojo savo teisėmis, numatytomis ANK 640 straipsnyje.

3.2. Teismas pasigedo policijos tyrėjo M. Ž. tarnybiniuose pranešimuose ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. Č. skunde nurodytų asmenų apklausų. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrėjas M. Ž. 2020 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog aiškinantis įvykio aplinkybes apklausė kaimo gyventojus. R. B. teigė matęs po kaimą lakstantį ne vieną šunį. R. S. patvirtino ne kartą kaime mačiusi lakstantį palaidą S. Č. šunį, jis yra didelis, smėlio spalvos kailiu. R. G. patvirtino tiesiogiai mačiusi, kaip 2020 m birželio 23 d. 15.30 val., didelis šuo, kurio kailis smėlio spalvos, sudraskė būdoje buvusį dukters E. G. šunį, išsiaiškino, kad šis šuo priklauso S. Č., o kitą dieną nuvykusi į S. Č. sodybą, voljere atpažino šunį, kuris buvo atbėgęs į kiemą ir sudraskė E. G. šuniuką. Kitame tos pačios dienos tarnybiniame pranešime policijos tyrėjas M. Ž. nurodė, kad bendravo su liudytoju B. Z., kuris nurodė, jog 2020 m. birželio 23 d., nuo 8.30 val. iki 18 val., pas S. Č. remontavo kombainą. Per tą laiką S. Č. du šunys buvo voljere, jie nėra išleidžiami vieni be priežiūros. Policijos apklausta liudytoja L. S. parodė, kad pas ją į namų kiemą, (duomenys neskelbtini), buvo atbėgęs didelis smėlio spalvos šuo, jos žiniomis, jis priklauso S. Č.. I. S. dukra su šiuo šuniu žaidė, telefone turi išsaugojusi jo nuotrauką. Kita liudytoja V. K. parodė, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 13.30 val., į jos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atbėgęs didelis šuo, jo kailis šviesiai rudos spalvos. Šis šuo palaidas lakstė jau ne pirmą kartą. Teismas nepagrįstai įžvelgė ANK nuostatų pažeidimą, nes, galbūt reikšmingas aplinkybes galintys paliudyti asmenys, buvo apklausinėjami ne surašant liudytojų apklausos protokolus, tačiau pokalbių su jais turinį užfiksuojant tarnybiniuose pranešimuose, t. y. tinkamai neatliekant ir neįforminant minėtų asmenų apklausų. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Priešingai, nei nurodė teismas, duomenys, turintys reikšmės teisingai bylai išnagrinėti, yra fiksuojami ir surašomuose tarnybiniuose pranešimuose. Nėra pagrindo netikėti tuo, ką policijos tyrėjas užfiksavo savo tarnybiniuose pranešimuose, tad nebuvo jokio tikslo apie tą patį apklausinėti liudytojus tam, kad būtų užfiksuoti analogiški liudijimai. Apylinkės teismas, tikrindamas byloje esančius duomenis, šiuos asmenis galėjo apklausti kaip liudytojus. Be to, apelianto teigimu, nepagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kuriems pritarė apylinkės teismas, kad neva jam nebuvo suteikta galimybė pateikti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau jis buvo apklaustas surašant administracinio nusižengimo protokolą ir turėjo visas galimybes pateikti pareigūnui duomenis, kurie, jo manymu, turėtų būti patikrinti (surinkti). Taip pat, teismo nuomone, byloje turėjo būti specialisto išvados dėl E. G. šuns nugaišimo priežasties bei apklaustas šuns žaizdų operaciją atlikęs klinikų veterinaras. Tačiau nukentėjusioji policijai pateikė 2020 m. sausio 9 d. šuns pardavimo sutartį, iš jos matyti, kad E. G. „Džeko Raselo terjerą“, vardu T., įsigijo iš veisėjos už 400 Eur, pateikė dokumentą apie tai, kad 2020 m. kovo 4 d. šuo buvo paženklintas ir įregistruotas, taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ligos istorijos išrašą, iš jo matyti šuns gydymo paslaugos, už kurias iš viso buvo sumokėta 259,19 Eur (pridėti 2 kvitai), pateikė iki įvykio buvusio sveiko šuns nuotraukas ir po apdraskymo sužaloto šuns nuotraukas, S. Č. voljere laikomo šuns nuotrauką. Nagrinėjama veika nėra smurtinis nusikaltimas prieš žmogų, todėl įprastai teismo medicinos ekspertizės ar specialisto išvados neatliekamos. Nėra abejonių, kad iki tol sveikas buvęs nukentėjusiosios šuo nugaišo nuo kito šuns mirtinų įkandimų, todėl specialisto išvada šuns mirties priežasčiai nustatyti visiškai nereikalinga ir būtų perteklinė.

3.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas teigė, jog administracinio nusižengimo byloje E. G. nebuvo apklausta apie šuns sužalojimą ir žalos dydį, nepripažinta nukentėjusiąja (ANK 578 straipsnio 1 dalis), o žalos suma nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Tačiau nukentėjusioji visas jai žinomas aplinkybes išdėstė 2020 m. birželio 24 d. protokole–pareiškime, taip pat pateikė minėtus duomenis. Šių duomenų visiškai pakanka nustatyti, jog nukentėjusiajai buvo padaryta žala, kurios dydis veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Tai, kad E. G. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, administracinėn atsakomybėn patraukto S. Č. kaltumo nepaneigia, o dėl jai padarytos turtinės žalos priteisimo klausimas gali būti išspręstas civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tai, jog S. Č. nesutinka su Institucijos vertinimo rezultatu, dar nereiškia, kad nutarime nepateikti sprendimo priėmimo motyvai. Priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo motyvuotas, nurodant padaryto pažeidimo esmę. Iš nutarimo turinio taip pat matyti, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas išdėstė bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. apibrėžė S. Č. teikiamo kaltinimo ribas ir jas teisiškai įvertino. Tai, kad S. Č. buvo suprantamas pareikšto kaltinimo turinys matyti ir iš pateikto skundo, jame jis išdėstė aiškius ir išsamius argumentus, kodėl nesutinka su nubaudimu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei priimant administracinio nusižengimo nutarimą S. Č. jokių prašymų ar pageidavimų dėl papildomų įrodymų, kuriuos paminėjo tik savo skunde dėl Institucijos nutarimo, nepateikė. Šie argumentai paneigia, kad ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pareigūnas neištyrė ir motyvuotai neįvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tuo pažeisdamas ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

3.5. Apeliantas nurodo, kad ANK 346 straipsnio blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas minėto teisės akto pažeidimas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šios aplinkos ir žmonių saugumo užtikrinimo priemonės yra detalizuojamos konkrečiomis gyvūnų laikymo taisyklėmis konkrečios savivaldybės teritorijoje, apibrėžiant gyvūnų laikymo taisykles tiek privačiose valdose, tiek ir viešose teritorijose. Remiantis Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-535 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 4.3 punktu, gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui. Remiantis šių taisyklių 35 punktu, voljeras, narvas ar kiti įrenginiai, kuriuose laikomi šunys, turi būti tokio aukščio ir įrengti taip, kad juose laikomi šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti, o pagal šių taisyklių 38 punktą, žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti. Institucijos 2020 m. liepos 2 d. nutarime yra aiškiai nurodytas Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-535, 38 punktas, kurio pažeidimas inkriminuotas S. Č., todėl nepagrįstas ir pertekliniu laikytinas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų reikalavimas, kad Institucijos nutarime dar ir būtų perrašytas šio punkto turinys. Apelianto tvirtinimu, Institucijos surašytas nutarimas atitinka jo turiniui keliamus ANK 618 straipsnio reikalavimus. Be to, apelianto teigimu, net jei būtų pagrindas išvadai, jog Institucijos nutarime nebuvo pakankamai aprašyti byloje surinkti įrodymai, nebuvo atliktas jų vertinimas, nors ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog ne teismo tvarka išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, šis trūkumas neabejotinai galėjo būti ištaisytas teisme. Tokią išvadą apeliantas daro vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, administracinių nusižengimų bylų teisenai keliamais uždaviniais – laiku, visapusiškai, pilnai bei objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Įvertinti byloje surinktus įrodymus, jų patikimumą, pakankamumą bei padaryti teisines išvadas dėl S. Č. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą galėjo ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, kuris administracinių nusižengimų bylų teisenoje negali būti tik „pasyvus“ stebėtojas.

3.6. Vertindamas byloje esančius duomenis, apeliantas teigia, kad Institucija paminėtų teisės normų laikėsi ir jų nepažeidė, nustatė visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei, juos tinkamai įvertinusi, pagrįstai konstatavo, jog S. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą yra visiškai įrodyta. Tokios pareigūnų išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o vien tai, kad S. Č. nepripažįsta savo kaltės ir nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu, savaime nereiškia, kad Institucija neištyrė ir motyvuotai neįvertinto aplinkybių, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą laikinai atliekanti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus viršininko funkcijas R. Š. palaiko pareiškėjos E. G. atstovo advokato T. Leščinsko apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

9. Pažymėtina, kad tai, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, nereiškia, jog teismui galima perkelti pareigą iš esmės atlikti visą tyrimą administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju reikalinga atlikti ne pavienius veiksmus, bet visapusišką, didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kuris išsamiai aptartas skundžiamoje nutartyje, ir iš esmės Institucijos nebuvo atliktas. Atkreiptinas dėmesys, kad net Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo M. Ž. tarnybiniai pranešimai, kuriuose tik formaliai užfiksuoti žodiniai pokalbiai su keliais S. Č. ir E. G. kaimynais, surašyti tik 2020 m. liepos 2 d., t. y. tą pačią dieną, kai 8.52 val. S. Č. jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 9.03 val. jam priimtas nutarimas. Taip pat skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra specialisto išvados dėl E. G. priklausančio „Džeko Raselo terjero“ veislės šuns nugaišimo priežasties, tačiau S. Č. inkriminuota, kad „Džeko Raselo terjero“ veislės šuo T. nugaišo būtent nuo jam priklausančio šuns padarytų sužalojimų. Todėl neabejotinai jau Institucija, priėmusi nutarimą, galėjo nustatyti šuns nugaišimo priežastį tik remdamasi objektyviais duomenimis, tačiau tokių neturėjo. Šiuo atveju „Džeko Raselo terjero“ veislės šuns T. ligos istorijos išraše nurodyta preliminari diagnozė „Kastinės žaizdos“ ir, už kokias paslaugas sumokėta. Pažymėtina, kad iš ligos istorijos išrašo nustatyta, kad šuniui buvo atlikta operacija, tačiau nurodyta „Pilvo sienos išvarža“. Tokie duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog buvo atlikta operacija, tiesiogiai susijusi su sukandžiojimu, ir šuo nugaišo būtent dėl kastinių žaizdų, o ne kitos diagnozės. Akivaizdu, kad šuns nugaišimo priežasčiai nustatyti būtinos specialios žinios. Tačiau šiuo atveju neapklaustas net veterinaras, atlikęs šuniui operaciją, kad po to būtų galima spręsti klausimą ir dėl galbūt papildomo tyrimo atlikimo šuns nugaišimo priežasčiai nustatyti ir panašiai.

10. Esant nustatytų aplinkybių visumai, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje nustatyti pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą ir priimti motyvuotą nutarimą, todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. G. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė