Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-212-718/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-24
Bylos Nr.
1-212-718/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40951-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
G. M.
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-212-718/2016(Proceso Nr. 1-01-1-40951-2015-0)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; (S) 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 24 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,nukentėjusiajai G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2015-01-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d. 3 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 10 val. visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 2 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 10 val. visuomenės labui, bausmę atlikęs 2015-05-19, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.2d., 145 str. 1d.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustato:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. M. 2015-07-22 apie 13:45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su dukra G. M. griebė jai už plaukų ir laikė, po ko, sudavė rankos kumščiu ne mažiau penkių kartų per G. M. dešinę ranką, po ko liko įdrėskimai, vieną kartą stipriai sugriebė už dešinės rankos ties alkūne, po ko liko kraujosruva ir įdrėskimas, dėl ko G. M. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad G. yra jo dukra, kartu su ja bei sutuoktine gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine santuokos nėra nutraukęs. Parodė, kad 2015-07-22 įvyko konfliktas, jis, kaltinamasis, norėjo įeiti į dukros kambarį, ieškojo buto raktų, tačiau G. buvo užsirakinusi kambaryje. Jis, A. M., įvykio metu neblaivus. Kadangi dukra durų neatrakino, jis per išdaužtą durų langelį įkišo ranką ir bandė atrakinti duris iš vidaus. Dukra durų atrakinti neleido, daužė jam per ranką. Tuo metu sutuoktinės namuose nebuvo. Pyko, kad dukra užsirakino kambaryje. Jis ir G. M. apsižodžiavo. Visų įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivus. Negrasino nužudyti dukrą. Įkišęs ranką pro mažytį durų langelį ja mojavo, jėga bandė atidaryti duris, o netrukus atvyko policijos pareigūnai. Išgirdęs durų skambutį išėjo į koridorių ir pamatė policijos pareigūnus, su kuriais buvo ir V. J.. Mano, kad policijos pareigūnus iškvietė dukra. Parodė, kad bandydamas atrakinti duris sugriebė dukrai už rankos, tarp jų kilo grumtynės. Šiuo metu su dukra nebendrauja. Atsiprašo nukentėjusiosios. Pamena, kad tą pačią dieną ir anksčiau buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau nepamena visų aplinkybių, nes buvo girtas.

Nukentėjusioji G. M. parodė, kad 2015-07-22 apie 9.00 val. tėvas A. M. grįžo namo neblaivus. Tėvas norėjo įeiti pas ją į kambarį, liepė išeiti iš namų, spardė kambario duris. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus ir tėvas nurimo. Vėliau jai persirenginėjant kambaryje, tėvas vėl pradėjo laužti duris, per durų langelį griebė jai už plaukų, trenkė į veidą ir penkis kartus į dešinę ranką, nagais subraižė dantenas. Tėvas buvo girtas, jis rėkė, sakė išvarysiąs ją iš namų, grasino nužudyti. Ji prieš tai kalbėjo telefonu su motina K. M., po to laikydama duris telefoną išmetė iš rankų. Mama girdėjo triukšmą, todėl paskambino į policiją ir V. J.. Atvykusi V. J. skambino į buto duris, po to pribėgusi prie praviro lango paprašė jos, nukentėjusiosios, išmesti buto raktus. Atvykus policijos pareigūnams tėvas buvo sulaikytas. Išsiblaivęs kaltinamasis jos atsiprašė, ji atsiprašymą priėmė.

Liudytoja K. M. parodė, kad 2015-07-22 buvo darbe, dukra tuo metu buvo namuose. Jai yra žinoma, kad sutuoktinis A. M. būdamas neblaivus veržėsi į užrakintą dukros G. kambarį. Dukra iškvietė policijos pareigūnus, A. M. nurimo ir nuėjo miegoti. Išvykus policijos pareigūnams kaltinamasis vėl veržėsi į dukros kambarį, šaukė ant dukros, išvadino negražiais žodžiais, dukra verkė, šaukė, kad tėvas nori ją nužudyti. Įkišęs ranką pro išdaužtą durų stiklą bandė duris atrakinti iš vidaus. Kadangi tuo metu dirbo, grįžti namo negalėjo, paskambinusi brolio žmonai V. J. prašė jos nubėgti pas ją į namus. Sutuoktinis A. M. nerakino buto durų, todėl dukra pro langą išmetė buto raktus. Po įvykio dukra buvo išsigandusi, jai skaudėjo ranką, dantenos buvo įdrėkstos, ant rankos matėsi įdrėskimai ir mėlynės. Po šio įvykio dukra bute nebegyvena. Įvykio dieną vakare sutuoktinis A. M. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Grįžęs iš policijos įstaigos, A. M. sakė, kad nieko neprisimina. Šiuo metu kaltinamasis dirba taksi vairuotoju, alkoholinių gėrimų nevartoja.

Liudytoja V. J. parodė, kad yra K. M. brolio sutuoktinė. Įvykio dieną buvo mieste, kai jai paskambino K. ir paprašė nueiti į jos namus. Priėjusi prie jų namų išgirdo A. ir G. barnį. G. tuo metu buvo kambaryje, o A. – prie jos kambario durų. Ji, V. J., pašaukė G. ir liepė jai išmesti buto raktus pro langą. Jai rakinat buto duris atvyko policijos pareigūnai. Įėjus į butą kaltinamasis buvo koridoriuje, G. – kambaryje. Si G. bendravo policijos pareigūnė, G. buvo sužalota ranka, vėliau ji pastebėjo, kad įdrėkstos dantenos. Jai yra žinoma, kad konflikto metu A. norėjo įeiti pas G. į kambarį, tačiau ji jo neįleido. Įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus.

Iš 2015-07-22 Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės R. L. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir fotolentelių matyti, kad 2015-07-22 apie 13.45 val., atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), G. M. pranešė, kad neblaivus jos tėvas A. M. ją užpuolė, trenkė jai į dešinę ranką, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Nustatyti sužalojimai : dešinės rankos mėlynė, kraujosruva, įdrėskimas ant riešo (1 t., b.l. 1-4).

Iš 2015-07-23 asmens apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad atlikus nukentėjusiosios G. M. kūno apžiūrą ant nukentėjusiosios dešinės rankos ties alkūnės sulenkimu matosi kraujosruva, žemiau po ja matyti įdrėskimas, Taip pat nukentėjusioji parodė dantenas dešinėje veido pusėje, matosi virš danties įdrėskimas (1 t., b.l. 29-37).

Iš 2015-11-11 apžiūros protokolo nustatyta, kad 2015-10-28 buvo gauti įrašai iš bendrojo pagalbos centro, kuriuose užfiksuotas G. M. ir K. M. pokalbis kviečiant pagalbą, ši informacija buvo patalpina į 2 CD laikmenas, CD laikmenos apžiūrėtos (1 t., b. l. 45-49)

2015-11-30 sankcionavus nutarimą dėl informacijos gavimo ir gavus duomenis buvo atlikta telekomunikacijos paslaugos teikėjų pateikta G. M., K. M. ir V. J. telefoninių pokalbių išklotinių analizė, kurios metu buvo patvirtinta šių asmenų apklausų metu nustatyta tyrimui reikšminga informacija (1 t., b. l. 50-60).

Iš alkotesterio Lion alcometer parodymų matyti, kad 2015-07-22 14.10 val. A. M. nustatytas 2,13 promilės (1 t., b.l. 93).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. M. 2015-07-22 konflikto metu su dukra G. M. griebė jai už plaukų, sudavė rankos kumščiu ne mažiau penkių kartų per G. M. dešinę ranką, vieną kartą stipriai sugriebė už dešinės rankos ties alkūne, taip sukeldamas G. M. fizinį skausmą. Iš pradžių kaltę neigęs teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. prisipažino galimai sudavęs nukentėjusiajai smūgius per ranką, nes norėdamas atrakinti kambario duris jis griebė dukrai už rankos, paaiškino, kad per durų langelį bandė atidaryti dukters kambario duris iš vidaus, stipriai mosikavo ranka, tarp jo ir dukters kilo grumtynės. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, visų įvyko aplinkybių nepamena. Teisme apklausta nukentėjusioji G. M. patvirtino, kad A. M., būdamas neblaivus, bandydamas jėga atidaryti jos kambario duris, sugriebė jai už plaukų, po ko ją laikydamas ne mažiau penkių kartų smogė jai į dešinę ranką. Asmens apžiūros protokole nustatyti nukentėjusiosios kūno sužalojimai, atitinka kaltinime nurodytą nukentėjusiosios žalojimo laiką ir mechanizmą. Liudytoja K. M. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau įvykio metu telefonu kalbėjo su nukentėjusiąja, girdėjo kaip dukra šaukė, suprato kad tarp dukros G. M. ir kaltinamojo A. M. kilo konfliktas. Nustatyta, kad A. M. smurtavo artimoje aplinkoje – sukėlė fizinį skausmą savo dukrai. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimą A. M. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas nukentėjusiajai smūgius suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, žaloja nukentėjusiąją, ir norėjo taip elgtis.

A. M. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų: tai yra 2015-07-22 apie 13:45 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su dukra G. M., grasino ją nužudyti, taip sukeldamas G. M. išgąstį ir pagrindą manyti, jog A. M. grasinimas gali būti įvykdytas. Tai yra A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 str. 1d. būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą pažymėta, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014, 2K-219/2014 ir kt.).

Nusikaltimo sudėtis formali, t. y. grasinimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo. Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad kaltininkas suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Kaltinamasis A. M. neigia grasinęs nužudyti dukrą, tačiau neneigia konfliktavęs su G. M., nurodė, kad bandydamas atrakinti duris sugriebė dukrai už rankos, tarp jų kilo grumtynės. Nors nukentėjusioji G. M. teigė, kad tėvas grasino nužudyti, tačiau be pačios nukentėjusios parodymų, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis realiai grasino nukentėjusiajai ją nužudyti ir, kad buvo realus pagrindas jai bijoti tokio grasinimo įgyvendinimo. Apklausta liudytoja K. M. teigia girdėjusi kaip dukra šaukė, kad tėvas nori ją nužudyti. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2015-07-22 kaltinamasis A. M. ir jo dukra G. M. konfliktavo, nukentėjusioji nenorėjo įleisti neblaivaus kaltinamojo į užrakintą kambarį. Taip pat nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai buvo priešiški. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad toks kaltinamojo A. M. grasinimas nužudyti galėjo būti realiai įvykdytas, ir kad A. M. būtų to norėjęs. Pažymėtina, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nenustatyta kaltinamojo tyčia, t.y. A. M. neturėjo tikslo tyčia įbauginti nukentėjusiąją, sudaryti įspūdį, jog iš pasakytų žodžių kils reali grėsmė nukentėjusiosios gyvybei. Nors šio nusikaltimo sudėtis formalioji, visgi grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aspektu nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. M. G. M. atžvilgiu išsakyti grasinimai buvo realūs, t.y. buvo pakankamo pagrindo manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti. Teismo nuomone kaltinamojo grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, tačiau nukentėjusiosios baimė pagrįsta daugiau emociniu, o ne objektyviu pagrindu ir iš esmės susijusi su ankstesniu įvykiu, dar vasarą jos atžvilgiu išsakytu grasinimu nužudyti ir smurto panaudojimu. Šios aplinkybės yra nustatytos aukščiau. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad kaltinamasis 2015-07-22 grasino savo dukrą nužudyti, be to, ne visada tai reiškia, kad grėsmingi ketinimai bus įvykdyti ir jų reikia bijoti. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo grasinimai buvo bendrinio pobūdžio, išsakyti konflikto metu pykčio proveržyje kuomet jis sudavė nukentėjusiajai per ranką. A. M. elgėsi spontaniškai, konfliktavo būdamas išgėręs. Tai nebuvo iš anksto suplanuotas žingsnis, kuriuo buvo siekiama įbauginti nukentėjusiąją. Kaltinamojo pasakymas, kad nužudys dukrą už tai, kad ji neįsileidžia jo į kambarį, neatliekant jokių veiksmų, atitinka artimų žmonių konfliktinę situaciją, tačiau neturi nusikalstamos veikos požymių. Byloje nėra duomenų, kas A. M. ėmėsi kokių nors veiksmų tai realizuoti. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., 2 d., daro išvadą, kad A. M. veikoje nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių, nes nėra tyčios, tai yra vieno iš būtinojo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., subjektyviosios pusės požymio, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. išteisintinas dėl 2015-07-22 grasinio nužudyti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir nusikaltimą padarė recidyvistas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. A. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui už ankstesnę nuskalstamą veiką, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str.). Nusikaltimo padarymo metu A. M. niekur nedirbo, nuosprendžio priėmimo metu dirba taksi vairuotoju UAB „Autopunkto taksi”. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad nukentėjusiosios atsiprašė ir nukentėjusioji jam atleido.

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 56 straipsniu, 61 straipsniu, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo skirtini įpareigojamai laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaitomas A. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-07-22 iki 2015-07-24 (dvi dienos) (1 t., b.l. 91-92, 95).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-07-22 iki 2015-07-24 (2 dienas), kas sudaro 4 laisvės apribojimo dienas.

A. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Du CD diskus su Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė