Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja D. L. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. L. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

Pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti įstatyme nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje 2024 m. gruodžio 13 d. paskelbiant pranešimą bei išsiunčiant jiems nutarties apie rašytinio proceso tvarka vyksiantį bylos nagrinėjimą kopiją ir teismo pranešimus (LR CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja K. G. yra J. L. ir T. L. dukra. T. L. mirė būdamas našlys, (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis T. L. priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo priėmė T. L. palikimą. VĮ „Registrų centras“ Testamentų registre nėra įregistruotų J. L. sudarytų testamentų ir palikėjos palikimo priėmimo arba atsisakymo faktų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjos tėvas T. L. po savo sutuoktinės J. L. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti – liko gyventi sutuoktiniams priklausančiame turte, vykdė sudarytas butui tiekiamų komunalinių paslaugų sutartis.

Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, darytina išvada, jog pareiškėjos K. G. tėvas T. L. po savo sutuoktinės J. L. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį po sutuoktinės mirties palikimą aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti visą jos paliktą turtą kaip savo, juo naudodamasis, rūpindamasis kaip savininkas (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Nurodytais motyvais pareiškėjo pareiškimas tenkinamas.

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė. Duomenys apie mirusios kreditorius nebuvo pateikti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų šioje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.