Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. (J.) Š., jo atstovui advokatui Vytautui Kastyčiui Valentinui Antanėliui, vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal J. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (PK) Prevencijos skyriaus (PS) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ojo PK PS įgaliotas pareigūnas 2009 m. gruodžio 9 d. J. Š. surašė ATP protokolą už tai, kad 2009 m. gruodžio 6 d. apie 19 val. 10 min. ir 21 val. 45 min. parduotuvėje „Rimi“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie kasų užpuolė apsaugos darbuotoją J. Ž., įžeidinėjo, keikė, netinkamai elgėsi, kabinėjosi prie žmonių . Tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. N163611, už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 174 str., padarymą G. Š. skirta administracinė nuobauda - 200 Lt bauda (b. 1. 11).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir ATP bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad nuobauda jam paskirta neteisėtai, nes ATPK 174 str. numatyto pažeidimo nepadarė. Tą dieną be priežasties buvo sumuštas „Rimi“ parduotuvėje apsaugos darbuotojų, kurių nepažysta. Jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2009 m. gruodžio 23 d. išvada Nr. G. 4659/09 (01). Dėl šių padarytų sužalojimų yra parašęs skundą Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato viršininkui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad surašant ATP protokolą jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, kurios numatytos ATPK 272 str. Tai liudija tas faktas, jog apie šių teisių ir pareigų išaiškinimą nėra padaryta atžyma. Taip grubiai buvo pažeistos jo teisės į gynybą, nes nežinojo, kad gali pateikti prašymus, įrodymus, naudotis advokato pagalba ir t. t.

Protokole ir nutarime nurodyta, kad pažeidimą jis padarė 2009 m. gruodžio 6 d. 19 val. 10 min. ir 21 val. 45 min. Tačiau tai yra 2 val. 30 min. laiko tarpas ir jis negali būti traktuotinas kaip vienas ar tęstinis pažeidimas.

Tvirtina, kad priimant nutarimą nebuvo išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės ir neištirti visi įrodymai. Nebuvo ištirta, ar veikė vaizdo kameros, ar jos buvo įjungtos; jei ne, tai kodėl. Nebuvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kurie turėtų būti saugomi du mėnesius. Nebuvo apklausti liudytojai (policijos pareigūnai, apsaugos darbuotojai ir kiti), kurie matė ar dalyvavo įvykyje. Nebuvo išreikalauta ir kita reikalinga medžiaga.

ATPK 282 str. 2 d. numato, kad tokio pobūdžio ATP bylos turi būti išnagrinėtos per vieną parą. Šio straipsnio 3 d. numato galimybę pratęsti bylos nagrinėjimo terminą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 174 str. numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 300 Lt arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pakanka, kad asmuo atliktų nors vieną iš straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Tai gali būti: 1) necenzūriniai žodžiai, 2) gestai (būtinai viešosiose vietose), 3) įžeidžiamas kibimas arba 4) kiti panašūs veiksmai.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str.). Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. ATPK 257 str. nustatyta, kad ATP byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pareiškėjas dėsto argumentus, kad ATPK 174 str. numatyto teisės pažeidimo nepadarė, tačiau tokia jo pozicija nėra pagrįsta faktiniais duomenimis.

ATPK 256 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad įrodymai ATP byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto.

J. Ž. tiek 2009 m. gruodžio 6 d. pareiškimuose (b. l. 13-14), tiek 2009 m. gruodžio 28 d. paaiškinime policijai (b. l. 28) aiškiai nurodė įvykio aplinkybes, datą, neteisėtus veiksmus, kuriuos, jos teigimu, atliko neblaivus J. Š. (grasinimai, stumdymasis, necenzūrinių žodžių vartojimas, kabinėjimasis prie žmonių ir kt.). Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu (2010 m. vasario 24 d. posėdžio protokolas, b. l. 38-41). Jos pozicija nuosekli, duoti parodymai logiški, detalizuoti. Iki įvykio J. Ž. pareiškėjo asmeniškai nepažinojo, tarp jų nebuvo susiklosčiusių nedraugiškų santykių, todėl nėra pagrindo manyti, kad J. Ž. siekia pareiškėją nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu.

Teisme apklaustas liudytojas A. N., kuris pažeidimo padarymo metu buvo prekybos centre „Hyper Rimi“, taip pat patvirtino, kad J. Š., būdamas neblaivus, viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius apsaugos darbuotojos atžvilgiu. Šio liudytojo pateikti paaiškinimai yra nuoseklūs, atitinka J. Ž. nurodytas aplinkybes. Teismas neturi objektyvaus pagrindo manyti, kad šis asmuo būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti pareiškėją. Pažeidimo faktą taip pat patvirtina pareigūnų A. Š., B. J. įvykio dieną rašyti tarnybiniai pranešimai (b. l. 12, 22), kuriuose aiškiai minimi J. Š. atlikti teisei priešingi veiksmai, bei filmuota medžiaga.

Pažeidimo laikas aiškiai įvardintas tiek ATP protokole, tiek nutarime. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nedidelio chuliganizmo veiksmus parduotuvėje „Rimi“ pareiškėjas atliko tiek 2009 m. gruodžio 6 d. 19 val. 10 min., tiek ir tos pačios dienos 21 val. 45 min.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su pareiškėjui padarytais sveikatos sužalojimais. J. Š. dėl patirtų sužalojimų turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, ir, kaip rodo bylos medžiaga (b. l. 34), šia teise pasinaudojo.

Nors pareiškėjas akcentavo, kad surašant ATP protokolą jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, kurios numatytos ATPK 272 str., tačiau tokia jo versija nėra pagrįsta atitinkamais įrodymais. Priešingai, įrašai ATP protokole liudija, kad J. Š. atsisakė rašyti paaiškinimą bei pasirašyti protokole.

Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna ATP protokolą ir kitą bylos medžiagą (ATPK 282 str. 1 d.). Kodekso 44, 170, 174 straipsniuose, 178 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse ir 187 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per vieną parą, 188(2) ir 188(7) straipsniuose numatytų pažeidimų bylos – per tris dienas, 50 straipsnyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje numatytų pažeidimų bylos – per penkias dienas, 98 straipsnyje numatytų pažeidimų bylos – per septynias dienas (ATPK 282 str. 2 d.).

Nors iš byloje esančios medžiagos matyti, kad byla nebuvo išnagrinėta per vieną parą ir terminas, nurodytas ATPK 282 str. 2 d., atitinkamu procesiniu dokumentu nebuvo pratęstas (ATPK 282 str. 3 d.), tai nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą skundžiamam nutarimui panaikinti. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, jog toks termino praleidimas būtų pažeidęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Bendras šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 str., pažeistas nebuvo, t. y. administracinė nuobauda buvo skirta laiku.

Pareiškėjo manymas, kad priimant nutarimą nebuvo išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės ir neištirti visi įrodymai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesudarantis pagrindo naikinti jam paskirtą nuobaudą.

Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo - nedidelio chuliganizmo - įrodymui. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su institucijos, paskyrusios administracinę nuobauda, nuomone. Vertinant įrodymus, pareiškėjo parodymai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. J. Š. veika pagal ATPK 174 str. kvalifikuota teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, J. Š. pagrįstai skirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus

Konstatuotina, jog pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, visapusiškai ir pilnutinai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248, 256, 284 str.). Nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

J. (J.) Š. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. N163611, kuriuo J. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., padarymą paskirta 200 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.