Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-08 · Civilinė byla Nr. 2S-548-413/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-08
Bylos Nr.
2S-548-413/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Birutė Bobrel
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
A. B.
Trečiasis asmuo
Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-548-413/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valentina Ščerbakova;
Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;121.14; (S) 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės ir Birutės Bobrel,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2- 15860-249-2010 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B., tretiesiems asmenims Vaiko teisių apsaugos skyriui, antstolei R. S., Swedbank AB, AB „Aušra“, Kredito unija Moterų taupa“ dėl santuokos nutraukimo esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui A. B. išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Savo prašyme ieškovė nurodė, kad teismui atsakovas išreiškė savo norą vykti į užsienį dirbti. Šio metu jis negyvena savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu Pylimo g. 18-1, Kauno m., tačiau savo naujos gyvenamosios vietos teismui nepranešė, laikino išlaikymo vaikams neteikia.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi ( b.l. 19) prašymą patenkino. Atsakovo A. B. atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė jam išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos iki civilinės bylos pabaigos.

Teismas nurodė, kad jog ieškovė iškėlė teisme civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, asmeninės nuosavybės teisių pripažinimo, skolinių įsipareigojimų padalinimo. Atsakovas veda bylą be atstovo, savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje negyvena, teismo šaukimų ir pranešimų nepriima, apie naują gyvenamąją vietą teismo neinformavo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tokie jo veiksmai varžo ieškovės teises ir jo teisėtus interesus, vilkinamas bylos nagrinėjimas, byla susijusi su nepilnamečių vaikų teisėmis, jų išlaikymu, be to su skolinių įsipareigojimų vykdymu, laikė būtinu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui A. B. išvykti iš nuolatines gyvenamosios vietos iki civilinės bylos pabaigos.

Šalies argumentai

Atsakovas A. B. atskiruoju skundu (b.l. 25) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad teismo nutarties jis negali įvykdyti, kadangi negali gyventi teismo nurodytu adresu Kaunas, Pylimo g. 18-1, nes ieškovė A. B. jį iškeldino, todėl tenka glaustis pas gimines, draugus ir artimuosius. Tačiau vieną kartą per savaitę jis tikrina pašto dėžutę ir jeigu pašto darbuotoja palieka jam pranešimą,, o ieškovė jo nesunaikina, tai visuomet pašto siuntą priima. Jis yra invalidas, darbingas tik 45 proc, susirasti darbą Lietuvos Respublikoje neįmanoma, todėl norėdamas pragyventi, mokėti nors minimalų išlaikymą savo vaikams, grąžinti nors nedidelėmis įmokomis kreditorinius įsipareigojimus, turi imtis bet kokių padienių darbų tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Savo nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovei teikia lėšas skirtingomis sumomis, pagal savo išgales. Per paskutinius porą mėnesių ieškovei buvo iš viso sumokėta apie 600 Lt, tačiau ieškovė prie gaunamų sumų nepasirašė (mokėjimo sąrašas pridedamas).

Teismo nutartis užkerta kelią jam užsidirbti pinigų pragyvenimui, išsinuomoti gyvenamąjį plotą, bent minimaliai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, todėl tokia teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo A. B. atskirąjį skundą atmesti. Ieškovės nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas A. B. 2010-11-10 dieną neatvyko į Kauno miesto apylinkės teisme vykusį parengiamąjį teismo posėdį, kadangi buvo išvykęs į užsienį, be to, nepriėmė atsakovui siųsto teismo šaukimo. Minėtas parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas atsižvelgiant į atsakovo byloje pateiktą prašymą. Dar iki neatvykimo į nurodytą dieną vykusį parengiamąjį teismo posėdį atsakovas ne kartą ieškovei teigė, kad visais įmanomais būdais stengsis vilkinti santuokos nutraukimo bylą, taip nutolinant atsakovui galimai nepalankų teismo sprendimą. Ieškovės paskutinio pokalbio dėl galimybės sudaryti taikos sutartį metu atsakovas ją informavo, kad neribotam laikui išvyks į D. B. ir tokiu būdu prisidės prie minėtosios bylos proceso ilginimo. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo neatvykimo į teismą dieną civilinėje byloje turėjo įvykti jau trečias parengiamasis posėdis, taip pat įvertindama aplinkybę, jog CPK 378 straipsnis draudžia civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo priimti sprendimą už akių, ieškovė pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Ieškovės manymu, Kauno miesto apylinkės teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu pritaikė tinkamai įvertinęs susiklosčiusią situaciją: aplinkybes, kad teisme yra nagrinėjama socialiai jautri šeimos byla dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo, atsakovas yra išvykęs į užsienį neterminuotam laikui, siunčiamų teismo šaukimų nepriima, tuo tarpu byloje yra skiriami pakartotiniai parengiamieji posėdžiai, kas nepagrįstai vilkina bylos nagrinėjimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas

Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms taikytinas teisės normas, teismas gali vadovautis CK 3.65 straipsniu ir nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytas apsaugos priemones. Atsižvegdamas į šeimos ginčų teisinų santykių specifiką ir visuomeninį jų pobūdį, teismas gali taikyti ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą laikinėją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Taigi, laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nutartyje aptartoje situacijoje teismas turėjo pagrindą taikyti vieną iš kraštutinių apsaugos priemonių. Laikinas atsakovo teisės į laisvą judėjimą suvaržymas nagrinėjamu atveju buvo būtina ir proporcinga priemonė normaliai proceso eigai pasiekti ir teismo sprendimui priimti. Šios priemonės pritaikymas buvo susijęs su būtinybe apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesus. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirtajame skundė nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasJolita CirulienėBirutė Bobrel