Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas 2024 m. spalio 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 26 d., 21.01 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje, chuliganiškai vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą iš kitų eismo dalyvių, nepagarbą nustatytoms Kelių eismo taisyklėms, kurios taikomos visiems eismo dalyviams, ir paniekindamas elementarias visuomenines moralės ir elgesio normas, esant prastoms oro sąlygoms (lyjant) ir slidžiai kelio dangai (šlapiai), nereguliuojamoje sankryžoje, keisdamas važiavimo kryptį – apsisukinėdamas ratu, nerodė atitinkamos krypties įspėjamųjų posūkio signalų, sankryžoje išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia padidino variklio galią ir privertė automobilio galinius varomuosius ratus prasisukti ant kelio dangos – asfaltbetonio, taip priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu, dėl to automobilis tapo sunkiai valdomas ir kėlė didžiulį pavojų jo paties, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, eismo saugumui ir kelio statiniams. Slystant automobilio varomiesiems ratams ant kelio dangos, ją gadino, siekdamas tokį vairavimo stilių ir būdą pademonstruoti mačiusiems ir nemačiusiems eismo dalyviams – ant kelio dangos palikdamas padangų slydimo žymes kaip vairavimo simbolį, kuris liudytų paniekinamą požiūrį į bendrąsias moralės ir elgesio normas. Tokiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 82, 108 ir 127 punktus.

2. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, D. B. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą – 12 mėnesių. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. sausio 6 d. gautas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato persiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. skundas dėl (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl D. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimo

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda / administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama arba neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas / administracinio poveikio priemones, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

12. D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad D. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo įvertinta individualizuojant jam skiriamą nuobaudą, t. y. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą, bei nustatant straipsnio sankcijoje numatytą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Nors D. B. padarytu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, tačiau, jeigu jo pažeidimas nebūtų buvęs užfiksuotas ir jis nebūtų buvęs sustabdytas (duomenys neskelbtini), tikėtina tokiu būdu būtų važiavęs ir toliau, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo galbūt būtų išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingo ir jo nepateisina.

13. Išskirtine negali būti laikoma aplinkybė, jog D. B. teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į, kaip jis teigia, naujai susirastą darbą ir vykdyti darbines funkcijas, o ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas esmingai pablogintų jo ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir D. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo šeimos narius, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

14. Nagrinėjamu atveju D. B. nurodomos aplinkybės (duomenys neskelbtini) jau egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nesuprasti, jog, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neišvengiamai patirs su tuo susijusių nepatogumų. Akivaizdu, jog tai suponavo dar didesnį rūpestingumo ir atidumo poreikį bei jo pareigą itin kruopščiai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aktualioje teismų praktikoje, net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su asmens darbine veikla, ši aplinkybė nevertinama kaip išskirtinė. Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atsižvelgiant į tai, vien D. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės sukeliami nepatogumai nėra pakankamas pagrindas trumpinti jam paskirto teisės vairuoti atėmimo terminą ar šios administracinio poveikio priemonės apskritai neskirti. Kita vertus, pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų aplinkybę, kad D. B. įsidarbino.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo Institucijos nutarimo priėmimo 2024 m. gruodžio 30 d. jau praėjo daugiau nei trys mėnesiai, tad per šį laiko tarpą D. B. galėjo sutaupyti ir jam paskirtą baudą jau būti sumokėjęs, tačiau to nėra padaręs, nors pats pripažino padarytą administracinį nusižengimą ir suvokė, jog administracinė atsakomybė jam bus taikoma. Institucijos atsiliepime taip pat yra tinkamai nurodyta, jog D. B. pavojingai manevravo automobilių nereguliuojamoje sankryžoje, esant prastoms oro sąlygoms ir slidžiai kelio dangai, keisdamas važiavimo kryptį, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia padidino variklio galią ir privertė automobilio galinius varomuosius ratus prasisukti, taip priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu, kas patvirtina, jog tokiu elgesiu D. B. siekė pasirodyti prieš aplinkinius. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip vienas iš keturių asmenų telefonu fiksuoja D. B. automobiliu daromus manevrus bei ranka paskatinimai jam mojuoja slysti toliau. Taigi D. B. chuliganiškai vairavo transporto priemonę, nesant tam jokios objektyvios priežasties. Apygardos teismas pažymi, jog D. B. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje už administracinio nusižengimo padarymą, kurį nagrinėjamu atveju ir įvykdė D. B.. Tvirtinimas, kad priemonė neadekvati, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka įstatymo leidėjo valios.

16. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir D. B. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai neskirti. Institucijos 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė ir nustatytas jos terminas yra proporcingi D. B. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežta ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.