Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos UAB „Pajūrio paslaugų centras“ skundu atsakovei Palangos miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir spręsdama skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas perduotas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui Palangos miesto apylinkės teismo 2010 07 19 nutartimi, pažeidžiant ABTĮ 21 straipsnio nuostatas, tačiau teismas siekdamas operatyvumo šio skundo klausimą sprendžia iš esmės, negrąžindamas bylos Palangos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti.

Pareiškėja prašo panaikinti atsakovo Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011 07 11 sprendimą Nr. 17.

Teismas susipažinęs su bylos medžiaga nustatė, kad atsakovė Palangos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2011 07 29 sprendimo Nr. 26 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ 2 punktu pripažino Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011 07 11 sprendimą Nr. 17 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ negaliojančiu. Dėl Palangos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos 2011 07 29 sprendimo Nr. 26 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ panaikinimo yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 08 11 nutartimi priimtas skundas nagrinėjimui.

Iš šių aplinkybių seka, kad iki skundo nagrinėjimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pati atsakovė panaikino ginčijamą administracinį aktą, kuriuo buvo atkurta buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis (ABTĮ 92 str.), todėl būtina įvertinti ar esant tokiai teisinei situacijai, kai nebėra ginčo dalyko, teismas gali skundą nagrinėti teisme.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Šiuo konkrečiu atveju nebėra net ginčo objekto, kurį teismas turėtų nagrinėti jei priimtų skundą, todėl taikant aukščiau nurodytąją analogišką teisminę praktiką, įvertinus proceso racionalumo principą ir esant tokiai teisinei situacijai kai skundo priėmimo metu nebėra ginčo objekto, konstatuojama, kad teismas priimdamas ir nagrinėdamas skundą kai nebėra ginčo nagrinėjimo objekto, nagrinėtų skundą kai jo išnagrinėjimas nesukeltų absoliučiai jokių teisinių pasekmių ir asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr.: nutartis administracinėje byloje Nr.AS248-234/2008) yra nurodęs, kad įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi.

Todėl teismas įvertinęs visumą aukščiau aptartų aplinkybių ir vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu pareiškėjos skundą atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teismų, nes skundo priėmimo metu jau nebėra ginčo nagrinėjimo objekto ir pateikto skundo išnagrinėjimas nesukeltų absoliučiai jokių teisinių pasekmių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarIa:

pareiškėjos UAB „Pajūrio paslaugų centras“ skundą atsakovei Palangos miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo atsisakyti priimti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.