Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

dalyvaujant dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotam atstovui A. T., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigos valstybiniame nesuformuotame žemės sklype, saugomoje teritorijoje-Ventos regioninio parko Viekšnių urbanistiniame draustinyje, kultūros paveldo vietovėje-Viekšnių miesto istorinėje dalyje ( unikalus obj. kodas Nr. 31793), adresu (duomenys neskelbtini). (toliau-Žemės sklypas), savavališkai, neturėdamas tam privalomo turėti statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo teisiškai įregistruotą vieno aukšto neypatingos kategorijos gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastatą (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Pastatas): pristatė Pastato rytinėje dalyje naują vieno aukšto blokelių mūro priestatą, kurio plotis 2,80 m, ilgis-13,58 m, aukštis iki karnizo-apie 3,00 m., pakeičiant šios pastato dalies laikančiąsias konstrukcijas- medines gegnes naujomis, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą , 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 27 straipsnio 22 dalies nuostatas. Statyba užfiksuota 2021m. vasario 1 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą akte Nr. BIPA-30-210201-00010 ir Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-210202-00023.

A. Š. taip pat vykdė rekonstravimo darbus Pastate, neturėdamas teisės būti statytoju, t. y. neturėdamas Žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Pažeidimas fiksuotas 2021 m. vasario 1 d. surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą akte Nr. BIPA-30-210201-00010.

Apklaustas teismo posėdžio metu dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 352 straipsnio 7 dalyje ir 356 straipsnyje, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. kaltę pripažino ir parodė, kad fiksuoto pažeidimo metu jis atliko nuosavo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), priestato statybos darbus, neturėdamas projekto, statybą leidžiančių dokumentų. Jis tiesiog remontavo vėtros sugadintas namo stogo konstrukcijas, kurios dėl prastos būklės kėlė pavojų, ir nusprendė tuo pačiu iš blokelių pastatyti priestatą. Patvirtino, jog žemės sklypas, kuriame yra jo gyvenamasis namas, jam nuosavybės teise nepriklauso, jis yra valstybinis žemės sklypas. Nurodė, jog supranta, kad jam, kaip statinio savininkui, tenka už tai atsakomybė, prašė skirti jam ko mažesnę nuobaudą. Taip pat nurodė, kad skambino telefonu į seniūniją ir buvo gavęs žodinį leidimą remontuoti sugadintas gyvenamojo namo stogo konstrukcijas. Jis dėl tokio leidimo taip pat buvo skambinęs ir į Mažeikių rajono savivaldybę, bet raštiško leidimo nebuvo gavęs.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas nurodė, kad A. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamų pažeidimų, numatytų ANK 352 straipsnio 7 dalyje ir 356 straipsnyje įrodyta byloje surinktus ir teismui pateiktais rašytiniais dokumentais, todėl, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jam turi būti paskirta šiuose įstatymo straipsniuose numatytą nuobauda, siekiant nuobaudai keliamus tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 352 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla asmenims už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Statybos įstatymą bei kitus poįstatyminius teisės aktus.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punkte numatyta, jog leidimas rekonstruoti statinį privalomas kultūros paveldo vietovėje; Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 1 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. BIPA-30-210201-00010 (patikrinimo pradžia 2021 m. sausio 14 d., pabaiga 2021 m. sausio 28 d.) konstatuota, kad statytojas A. Š. vykdė rekonstravimo darbus teisiškai įregistruotuose pastatuose: vieno buto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) rytinėje dalyje pastatytas naujas vieno aukšto blokelių mūro priestatas, kurio plotis 2,80 m., ilgis-13,58 m, pakeičiant šios pastato dalies laikančiąsias konstrukcijas-medines gegnes naujomis; pagalbinio ūkio paskirties nesudėtingos kategorijos pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri perstatė pakeičiant laikančiąsias konstrukcijas - buvusias plytų mūro sienas pakeitė 0,25 m storio blokelių mūrą, vienšlaičio stogo medines konstrukcijas pakeitė į naujas medines, padidinant pastato ilgį 14,70 m (buvo 11,52m), plotį - 6,10 m (buvo 500 m), aukštį -3,70 m (buvo 2,40 m). Nustatyta, kad atlikti pagrindiniai pastatų rekonstravimo darbai - įrengtos visos pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, stogo danga. Statybos darbai atlikti valstybiniame nesuformuotame žemės sklype, Ventos regioninio parko Viekšnių urbanistiniame draustinyje, Viekšnių miesto istorinėje dalyje, neturint tam privalomo turėti statybą leidžiančio dokumento (b. l. 5-12).

Iš 2021 m. gruodžio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. Š. nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kita pastato bendraturtė – S. Š.. A. Š. ir S. Š. yra pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai (b. l.14-15).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 2 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-210202-00023 fiksuota, kad A. Š. nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigos valstybiniame nesuformuotame žemės sklype, saugomoje teritorijoje - Ventos regioninio parko Viekšnių urbanistiniame draustinyje, kultūros paveldo vietovėje - Viekšnių miesto istorinėje dalyje (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdamas tam privalomo turėti statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo teisiškai įregistruotus pastatą, kurio unikalus Nr. 3292-0001-5010 (b. l. 37-39).

Kaip matyti iš aptartų byloje esančių duomenų, A. Š. pakeitė - padidino gyvenamojo namo matmenis, t. y. atliko savavališkai rekonstravimo darbus pastato, kuris yra registruotas kultūros paveldo vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje pristatė naują vieno aukšto blokelių mūro priestatą, tuo padidino statinio išorės matmenis - aukštį ir suformavo naują tūrį. Kadangi šie darbai buvo atlikti neturint tam reikalingo projekto ir leidimo, akivaizdu, kad A. Š. pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 ir 22 dalies (darbus vykdė neturėdamas leidimo) nuostatas, kurios numato, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. leidimą rekonstruoti statinį, ir padarė ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 356 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris atlieka statybos darbus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus ANK 235 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 265 straipsnio 5 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, 314 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 350, 351, 352, 353, 354, 355, 356¹, 356², 357, 357¹, 361, 363, 365 straipsniuose, 385 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 459 straipsnio 3 ir 8 dalyse, 460 straipsnyje numatytus pažeidimus,

Statybos darbai apibrėžiami kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos. Šio įstatymo prasme A. Š. atitinka statytojo statusą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis nustato, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

A. Š. kaltinimas pagal ANK 356 straipsnio 1 dalį suformuluotas dėl to, kad jis vykdė statybos darbus objekte, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, o būtent dėl to, kad jis, nebūdamas Žemės sklypo savininku, kas privaloma pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, vykdė jame esančio pastato rekonstravimo darbus. A. Š. padarė jam inkriminuotą veiką, atitinkančią ANK 356 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Statybos darbų atlikimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus).

ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šį nusižengimą galima skirti baudą nuo 1700 Eur iki 3500 Eur.

Administracinio nusižengimas, numatytas ANK 356 straipsnyje užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą A. Š. teismas atsižvelgia į jo padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. Š. paskiriant ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą ir ANK 356 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. Š. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – ANK 352 straipsnio 7 dalies – ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalimi, 356 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalyje, 356 straipsnyje ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalį – 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 356 straipsnį - įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, A. Š. už šiuos administracinius nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti A. Š., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 21129071722 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.