Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alonos Romanovienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Nadieždai Siutilienei, dalyvaujant pareiškėjos S. S. atstovui J. S., 2007 m. birželio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 332-282-B/07 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 332-282-B/07 atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėja S. S. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 43), į teismo posėdį neatvyko. Bylos nagrinėjime dalyvauja pareiškėjos atstovas J.S..

Byla nagrinėjama pareiškėjai, atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Kaip matyti iš pareiškėjos 2007 04 24 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l.19-22), ji 2007 04 24 prašymu kreipėsi suteikti antrinę teisinė pagalbą civilinėje byloje dėl 2004 03 26 pirkimo – pardavimo sutarties nuginčijimo, paduodant ieškininį pareiškimą, atliekant visus kitus reikiamus procesinius veiksmus, bei atstovaujant pareiškėją visų lygių teismuose iki pilno ieškinio išnagrinėjimo. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą motyvuojamas tuo, kad V.M.M. ir Akcinė bendrovė bankas “NORD/LB Lietuva“, pareiškėjai nežinant, sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri pažeidė jos interesus ir teises, kadangi šiame bute gyveno, kada įvyko šis sandoris. Be to, pareiškėjos manymu sandoris prieštarauja CK normoms, kurios reglamentuoja sandorių sudarymo principus, sandoris nesąžiningas, todėl naikintinas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais bei 18 straipsnio 2-3 dalimis, antrinę teisinę pagalbą suteikti atsisakė, nurodydama, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas jai tokioje byloje yra neperspektyvus, nes pareiškėjos pateiktoje buto pirkimo - pardavimo sutartyje apie jos teises ar įsipareigojimus nieko nenurodyta, pati pareiškėja nenurodo, koks jos santykis su buvusiu buto savininku (akcine bendrove banku „Nord/LB/Lietuva), su įsigijusiu butą asmeniu (M.M.), kokios konkrečiai jos teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami.

Pareiškėja iš dalies pagrįstai nurodo, kad ginčijamas sprendimas nėra paremtas išsamia objektyvių aplinkybių analize ir atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindų taikymo pagrįstumo išsamiu pagrindimu ir išdėstymu, tačiau vien formalių pažeidimų buvimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą priimtą pareiškėjos atžvilgiu, jei ginčijamu sprendimu nėra pažeisti ir viešieji bei trečiųjų asmenų interesai. Tokia teisminė praktika yra formuojama Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, kuris nurodo, kad formalus situacijos vertinimas nesuderinamas nei su viešuoju interesu, nei su pačia teisės paskirtimi ir pagrindiniais jos principais (2005 12 09 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1797/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis administracinių teismų praktika Nr.8, 359 psl. ir 2006 06 30 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1090/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis administracinių teismų praktika Nr. 9, 216 psl.). Todėl teismas analizuoja ir plačiau pasisako dėl sprendime nurodytųjų pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose, taikymo pagrįstumo.

Pareiškėja 2007 04 24 prašymu (b.l.19) kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ginčijant 2004 03 26 buto pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. prašant parengti ieškinį, atlikti visus reikiamus procesinius veiksmus bei atstovauti teisme iki bylos išnagrinėjimo. Iš 2004 03 26 buto pirkimo – pardavimo sutarties turinio matyti, kad šios sutarties šalimis yra Akcinė bendrovė bankas “NORD/LB Lietuva“ ir V. M. M., sutarties dalyku yra butas Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) Pagal sutarties 1.2 punktą nurodoma, kad butas nuosavybės teise priklauso pardavėjui, sutarties 4.6 punkte taip pat nurodoma, kad butas nėra atlaisvintas ir bute gyvena M. S., D. S.ir du jų nepilnamečiai vaikai. Taigi iš sutarties turinio akivaizdu, kad pareiškėja nėra nei sandorio šalis, nei kitokiu būdu nėra įvardinta kaip asmuo, kurio turtines teises tiesiogiai įtakoja sudarytas sandoris. Pareiškėjos atstovas J.S. teismo posėdžio metu nurodė, kad butas, kuris buvo parduotas 2004 03 26 sandoriu, prieš tai buvo padovanotas jų sūnui M. S.i, kuris jiems suteikė teisę šiame bute gyventi, todėl 2004 03 26 buto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo pažeistos pareiškėjos teisės, nes ji tuo metu šiame bute gyveno. Tačiau šių aplinkybių patvirtinimui nei pareiškėja, nei jos atstovas jokių įrodymų teismui nepateikė, taip pat nėra jokių įrodymų, kad tokio pobūdžio panaudos sutartis, ar kita jos esmę atitinkanti sutartis, būtų įregistruota viešajame registre ir dėl to jų teisės į tą daiktą nepasikeitė ar nepasibaigė (CK 6.635 str.) sudarius prašomą nuginčyti sandorį.

Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 2, 6 dalys, 6.154 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi laikomas toks susitarimas, kai vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sandorį sudarančių asmenų laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, siekdamas užtikrinti civilinės apyvartos saugumą ir civilinių santykių stabilumą, apribojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais galimybę, sumažino formalius reikalavimus sandorio formai, nustatė niekinių ir nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais skirtumus, apribojo niekinių sandorių rūšių skaičių, įtvirtino nuginčijamo sandorio patvirtinimo institutą. Pagal CK nuostatas negaliojantis sandoris - tai asmens veiksmas, nesukuriantis teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu. Sandoris negalioja arba gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu buvo pažeistos jo galiojimo sąlygos, kurios gali būti susijusios su sandorio turiniu, sandorio subjektų veiksnumu, sandorio subjektų valia, sandorio forma. Kaip jau nurodyta negaliojantys sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalies prasmę niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris. Tai reiškia, kad įstatymas įtvirtina niekinio sandorio negaliojimo prezumpciją. Nuginčijamo sandorio atveju, CK 1.78 straipsnio 2 dalis įtvirtina sandorio galiojimo prezumpciją. Nuginčijamas sandoris galioja, kol jis nebus pripažintas negaliojančiu teismo sprendimu. Tai reiškia, kad nuginčijamas sandoris negalioja tik tuo atveju, jeigu yra visos šios jo negaliojimo sąlygos: teisme turi būti pareikštas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tokį ieškinį turi būti pareiškęs įstatyme numatytas asmuo, kuriam suteikta teisė tą sandorį ginčyti, sandorio šalis, turinti teisę reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, neturi būti jo patvirtinusi (CK 1.79 str.), neturi būti praleistas ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas turi priimti sprendimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taigi akivaizdu, kad nuginčijamas sandoris gali būti nuginčytas tik įstatyme nustatytų asmenų (CK 178 str. 4 d.). Tokiais asmenimis yra sąžininga sandorio šalis (ar jos teisių perėmėjai), kurios interesus įstatymas gina prioritetiškai ir kurios interesais yra nustatyti tam tikri sandorio sudarymo ar vykdymo suvaržymai, pavyzdžiui, suklydusi šalis (CK 1.90 str.), apgauta šalis (CK 1.91 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nei atsakovui, nei teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad 2004 03 26 sutartis prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, todėl akivaizdu, kad pareiškėja prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl nuginčijamo sandorio, kurio pripažinimui negaliojančiu yra būtinas teismo sprendimas (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Kadangi nuginčijamą sandorį turi teisę ginčyti įstatyme nustatyti asmenys (CK 178 str. 4 d.), o pareiškėja nepateikė jokių leistinumo taisykles atitinkančių įrodymų, patvirtinančių jos materialinį teisinį suinteresuotumą dėl prašomo nuginčyti sandorio, todėl atsakovas 2007 04 24 sprendimu Nr. 332-282-B/07 pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, jos atsisakymo pagrindu nurodydamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, t.y. kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Be to, pagal teismų informacinės sistemos “Liteko” duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 19 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1294-243/2006 m., kurioje nurodoma, kad 2006 m. liepos 18 d. jau buvo priimtas sprendimas Nr. 368-339-B/06, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta suteikti teisinę pagalbą dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties panaikinimo. Šias aplinkybes atsakovas nurodo ir sprendime (b.l.5). Taigi analogiškas prašymas jau buvo pateiktas 2006 07 13 ir dėl jo buvo priimtas sprendimas. 2002 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1491 “Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintas aprašas, kuris reglamentuoja piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą viešojo administravimo ir kitose institucijose. Šio aprašo 33 punktas numato, kad kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad institucijos sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas. Todėl atsakovas spręsdamas pareiškėjos pakartotinį prašymą privalėjo spręsti ar iš vis yra teisinai pagrindai pakartotinai spręsti pareiškėjos prašymą. Tačiau atsakovui išsprendus analogišką pakartotinį prašymą ir dėl to priėmus ginčijamą sprendimą, pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, todėl sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjos atstovas teismo proceso metu nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 06 15 išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-2192-162/2007 m., kurioje priėmė sprendimą patenkinti pareiškėjo J.S. skundą dėl 2007 04 24 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. 331-271-B/07 ir šioje byloje teisinė situacija tapati nagrinėjamai. Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalis vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir teismas privalo atsižvelgti į tuos sprendimus, nutarimus ir nutartis, kurios paskelbtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje, todėl teismas nėra saistomas minimoje byloje priimto sprendimo ir jame išdėstyto teisės aktų taikymo išaiškinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.