- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-553-340/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. V., J.
- Atsakovas
- A. V.
- Išvadą teikia
- Vilniaus
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovo A. V. priešieškinį J. V., dėl žalos atlyginimo, institucija, teikianti išvadą byloje Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini); netrukdyti padalinti butą į dvi dalis, statant pertvarą pagal pateiktą projektą; nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal pateiktą projektą; įpareigoti atsakovą nutraukti remonto darbus bute (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą likviduoti į butą įvestą vandentiekį ir jo įrenginius. Nurodė, kad atsakovas neįleidžia jos į butą, kuris yra jų bendroji nuosavybė, užima visą buto plotą, be jos sutikimo įsivedė vandentiekį, atlieka bute remontus ir pertvarkymus. Kadangi tarp šalių yra konfliktiniai santykiai, butu bus galima naudotis tik tuomet, kai jis bus padalintas pertvara pagal teikiamą projektą ir bus nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Ieškovė siuntė atsakovui pareiškimą, kuriuo siūlė įrengti pertvarą už jos ir atsakovo bendras lėšas ir nustatyti naudojimosi butu tvarką, tačiau atsakovas to daryti nenori. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino pateikto ieškinio reikalavimus, atsisakydama reikalavimo įpareigoti atsakovą nutraukti remonto darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir reikalavimo įpareigoti atsakovą likviduoti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvestą vandentiekį ir jo įrenginius. Ieškinio reikalavimus likusioje dalyje patikslino prašydama: 1. įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini); 2. Įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei pastatyti pertvarą pagal pateiktą projektą ir nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką: a. atsakovui leisti naudotis šiomis patalpomis: 1. koridoriumi 10,44/2 – 5,22 kv.m; 2. sandėliu 2,66/2 – 1,33 kv.m; 3. virtuve 5,65/2 – 2,83 kv.m; 4. kambariu 11,78 kv.m; rūsiu, iš viso 21,16 kv.m; b. ieškovei leisti naudotis šiomis patalpomis: 1. koridoriumi 10,44/2 – 5,22 kv.m; 2. sandėliu 2,66/2 – 1,33 kv.m; 3. virtuve 5,65/2 – 2,83 kv.m; 4. kambariu 11,72 kv.m; rūsiu, iš viso 21,10 kv.m.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 24 788,94 Lt už bute, esančiame (duomenys neskelbtini) atliktus remonto darbus ir 6 250 Lt už buto šildymą, viso 31 038,94 Lt nuostolių atlyginimo; bylinėjimosi išlaidas: 1 034 Lt žyminio mokesčio bei 2 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikant Vyriausybės nustatytą vartojimo kainų indeksą. Nurodė, kad ieškovė be pateisinamų priežasčių nevykdo savo pareigų ginčo buto atžvilgiu – jo neišlaiko, netvarko, neprižiūri, neremontuoja. Atsakovas atliko ginčo bute remontą, atsižvelgiant į laikmetį ir būtinus poreikius, šį butą pritaikė gyventi, be kitų remonto darbų sutaisė buto apšildymo krosnis, įstatė naujus stiklo paketo plastikinius langus ir naujas buto bei kambarių duris, įvedė vandentiekio ir kanalizacijos įvadus, instaliavo vandentiekio ir kanalizacijos sistemą, vietoje neefektyviai užimamo sandėliuko ploto, įrengė tualetą, praustuvą ir dušo kabiną ir taip įgyvendino savo, kaip šio buto bendraturčio teises bei pareigas. Atsakovė prie minėtų būtinų remonto darbų gera valia neprisidėjo, todėl turi atlyginti atsakovo patirtas remonto išlaidas. Be to, atsakovas buvo priverstas savo asmeninėmis lėšomis šildyti bendrą su ieškove butą, kūrenti dvi šiame bute įrengtas kieto kuro krosnis. Atsakovas buto šildymui per 2002 - 2009 metų šildymo sezonų laikotarpį iš viso turėjo 12 500 Lt išlaidų, kurių dalį atsakovė, kaip buto bendraturtė, atsisako padengti gera valia .
Institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius – prašė bylą nagrinėti nepilnamečio P. V. interesais.
Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2009-10-08 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino;
įpareigojo atsakovą A. V. netrukdyti ieškovei J. V. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini);
įpareigojo atsakovą A. V. netrukdyti ieškovei J. V. įrengti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pertvarą pagal pateiktą A. V. architektų dirbtuvių projektą.
nustatė, kad pertvaros įrengimo darbai turi būti apmokami iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų;
nustatė naudojimosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką pagal pateiktą A. V. architektų dirbtuvių projektą:
1. nustatė, kad ieškovė J. V. naudojasi patalpa – 11,78 kv.m dydžio kambariu, projekto plane pažymėtu numeriu 4;
2. nustatė, kad atsakovas A. V. naudojasi patalpa – 11,72 kv.m dydžio kambariu, projekto plane pažymėtu numeriu 5;
3. nustatė, kad šalys – ieškovė J. V. ir atsakovas A. V. – bendrai naudojasi patalpomis – 10,44 kv.m koridoriumi (projekto plano numeris 1), 2,66 kv.m sandėliu (projekto plano numeris 2), 5,65 kv.m virtuve (projekto plano numeris 3) bei butui priklausančiu rūsiu;
civilinę bylą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo nutraukti bute remonto darbus ir įvesto vandentiekio bei jo įrengimų likvidavimo nutraukė, ieškovei J. V. šių reikalavimų atsisakius;
patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies;
priteisė iš ieškovės J. V. atsakovo A. V. naudai 2 988,78 Lt už atliktus remonto darbus.
likusioje dalyje priešieškinį atmetė;
priteisė iš ieškovės J. V. atsakovo A. V. naudai 275,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.
grąžino ieškovei J. V. iš valstybės biudžeto 172,50 Lt žyminio mokesčio.
Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis butu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį dviejų kambarių buto adresu (duomenys neskelbtini); tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė konfliktiniai santykiai nesutarimo dėl naudojimosi butu pagrindu. Nesutarimo faktą patvirtina ir byloje esantis ieškovės atsakovui 2007-10-15 rašytas pareiškimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, atliekant pertvarkymus pagal pateiktą projektą. Nors atsakovas ir teigia, kad nesudaro jokių kliūčių ieškovei patekti į butą, kuris yra jų bendroji nuosavybė, teismas, įvertindamas tarp šalių kilusį konfliktą, tikslu išvengti ginčų, kurie gali kilti ateityje, laikė, jog tam, kad ieškovė tinkamai galėtų įgyvendinti savo kaip buto savininko teises, turi būti pašalinti bet kokie trukdymai iš atsakovo pusės naudotis jai priklausančia nuosavybe, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis butu, yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą netrukdyti įsirengti pertvarą bei nustatyti naudojimosi butu tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ginčo yra patalpos: 11,72 kv.m ir 17,94 kv.m dydžio kambariai (atitinkamai pažymėti indeksais 1-5 ir 1-4), 4,82 kv.m dydžio koridorius (indeksas 1-1), 2,66 kv.m dydžio sandėlis (indeksas 1-2), 5,65 kv.m virtuvė (indeksas 1-3), taip pat butui priklauso rūsys. Ieškovė teismui pateikė projektą dėl buto faktinio padalijimo; atsakovas nesutiko su ieškovės pateiktu projektu, tačiau atsisakė teikti teismui savo projektinį pasiūlymą dėl faktinio buto padalijimo, tokio reikalavimo savo priešieškinyje neformulavo, tik atsikirsdamas į ieškovės poziciją nurodė, kad ieškovei galėtų būti skirtas naudotis 17.94 kv.m dydžio kambarys, o jam 11,72 kv.m kambarys, bendro naudojimo patalpas paliekant naudotis bendrai, t. y. paliekant ankščiau realiai nusistovėjusią naudojimosi butu tvarką. Tačiau nustačius tokią naudojimosi butu tvarką, realiai ginčas tarp šalių liktų neišspręstas, nes vienas iš kambarių yra pereinamas, tokia naudojimosi butu tvarka nėra priimtina ir pažeistų abiejų šalių interesus, užkirstų kelią realiai įgyvendinti nuosavybes teises bei sudarytų sąlygas kilti ginčams ateityje. Nustatant naudojimosi butu tvarką yra pagrindas vadovautis ieškovės pateiktu buto padalijimo planu – projektu, pagal kurį pereinami kambariai būtų izoliuoti pertvara ir turėtų atskirus įėjimus; ieškovės pateiktas projektas tiksliai nustato pertvaros ir kambarių po pertvaros įrengimo dydžius. Tačiau iš projektinio buto plano matyti, kad ginčo bute yra viena krosnis, šildanti abu kambarius. Padalijus butą ir nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, krosnis lieka tik viename kambaryje, pažymėtame indeksu 1-5, o kitame kambaryje numatyta įrengti metalinę krosnelę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bute gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, taip pat į tai, kad ieškovė sutinka naudotis bet kuriuo izoliuotu buto kambariu, teismas manė, esant tikslinga ieškovei paskirti naudotis 11,78 kv.m kambariu (projektiniame plane pažymėtu Nr.4), o atsakovui paskirti naudotis 11,72 kv.m kambariu su krosnimi (projektiniame plane pažymėtu Nr.5), kitas buto patalpas paliekant bendram naudojimui. Pereinamo kambario pertvara turi būti statoma abiejų bendraturčių lėšomis, kadangi toks buto faktinis atsidalijimas, įrengiant izoliuotus kambarius, pagerins abiejų šalių – tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenimo sąlygas.
Dalyje dėl atsakovo įpareigojimo nutraukti bute remonto darbus ir įvesto vandentiekio bei jo įrengimų likvidavimo, civilinė byla nutraukta, ieškovei šių reikalavimų atsisakius.
Dėl priešieškinio reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad butas yra 1959 m. pastatytame name, jam reikalingas remontas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog siūlė ieškovei atlikti jiems abiems nuosavybės teise priklausančiame bute remonto darbus ir kad ieškovė sutiko su remonto atlikimu, jo apimtimi ir kaina. Iš byloje esančių fotonuotraukų, matyti, kad bendrojo naudojimo patalpų – koridoriaus, virtuvės sienos padengtos pelėsio, todėl atsakovo atlikto remonto bendrojo naudojimo patalpose išlaidos yra pateisinamos, kadangi galima teigti, jog šių patalpų remontas atliktas tikslu išvengti žalos ar pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams. Tokio remonto būtinumą sąlygoja ir tai, kad atsakovo šeimoje auga nepilnametis vaikas, sergantis kvėpavimo takų ligomis. Tačiau išlaidos, susijusios su vandentiekio ir kanalizacijos įrengimu, tualeto, praustuvo ir dušo kabinos įrengimu sandėlio patalpoje negali būti traktuojamos kaip išlaidos, kurios yra būtinos žalai išvengti ar pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo patalpoms. Šie darbai, taip pat atsakovo atlikti kambario, kuriuo jis faktiškai naudojasi (11,72 kv.m) bei kambario, kuriuo faktiškai naudojosi atsakovė (17,94 kv.m) remonto, lauko ir vidaus durų įstatymo, plastikinių langų įstatymo ir pan. darbai yra skirti ne žalai išvengti ar grėsmei pašalinti, o patogiam ir komfortiškam paties atsakovo gyvenimui bute užtikrinti. Todėl ieškovė, nedavusi sutikimo tokių darbų atlikimui, neprivalo atsakovui už juos atlyginti. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pažeidė CK 4.76 str. numatytą bendraturčio pareigą tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą – butą, kadangi ieškovė, nors ir negalėdama į butą patekti bei jame gyventi, mokėjo visus priklausančius mokesčius (ką patvirtina ir pats atsakovas), o apie remonto būtinumą atsakovas ieškovei nustatyta tvarka nepranešė, todėl pastaroji negalėjo žinoti apie bendrosios nuosavybės – buto stovį. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo įvardinti, kiek jam kainavo vieno ar kito kambario bei bendrų patalpų remontas atskirai, teismas darė bendro naudojimo patalpų remonto darbų kainos paskaičiavimą, atsižvelgdamas į jų plotą pagal A. V. architektų dirbtuvių parengtą projektą. Viso buto remonto darbų, pagrįstų byloje esančiais dokumentais vertė yra 32 758,88 Lt. Iš šios sumos minusavus remonto darbų, kurie nebuvo būtini, išlaidas – 20 001,24 Lt, lieka būtinų remonto darbų suma - 12 757,64 Lt bei 18 % PVM medžiagoms – 889,79 Lt, t. y. iš viso – 13 647,43 Lt. 18,75 kv.m bendrų patalpų dalis procentaliai viso buto dalyje sudaro 43,8 %, todėl bendrų patalpų remonto vertė procentaliai viso remonto išlaidų dalyje taip pat sudarys 43,8 %, t. y. 5 977,57 Lt, todėl ieškovei tenkanti apmokėti remonto išlaidų dalis yra 2 988,78 Lt (1/2 nuo 5 977,57 Lt). Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės pusė sumos už buto šildymą kieto kuro krosnimi, tačiau jokiais įrodymais tokių išlaidų nepagrindė, todėl reikalavimas laikytas neįrodytu ir atmestas. Atsakovas neginčija fakto, kad ieškovė net ir negyvendama bute vis dėl to mokėjo visus kitus mokesčius už į butą teikiamas paslaugas, o apmokėti šildymo išlaidas, faktiškai juo nesinaudojant (t. y. bute negyvenant) ieškovė neprivalo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą dėl priešieškinio tenkinimo ir priimti naują sprendimą, atmetant atsakovo priešieškinį ir priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas vadovavosi nekilnojamojo turto prekybos firmos „Domus optima“ 2006-11-29 išvada, kad butui reikalingas remontas ir ignoravo CK 4.83 str. 4 d., kadangi buto įrengimai ir pertvarkymai padaryti be jos – bendraturtės sutikimo, o jokios išvados kad toks remontas, koks yra atliktas, buvo būtinas, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams, - nėra. Nurodė, jog jai netinkami ir nereikalingi atsakovo įrengimai, padaryti be jos sutikimo. Atkreipia dėmesį, jog tenkindamas ieškinį teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2009-10-08 sprendimą dalyje panaikinti, dalyje pakeisti, dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo: ieškinį dalyje dėl įpareigojimo netrukdyti ieškovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), atmesti; ieškinį dalyje dėl įpareigojimo netrukdyti ieškovei įrengti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pertvarą, bendromis lėšomis apmokėti pertvaros įrengimo darbus bei nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarką panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; sprendimą dalyje dėl pareikšto priešieškinio pakeisti, šioje dalyje priešieškinį patenkinti ir iš ieškovės priteistą sumą padidinti iki 16 379,44 Lt. Apelianto vertinimu, byloje netinkamai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos. Byloje buvo sprendžiami klausimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objektu, jo valdymu, naudojimu bei priežiūra. Yra pagrindas manyti, kad priimtu sprendimu šie klausimai nebuvo išspręsti tinkamai, siekiant palengvint ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Nurodo, jog teismas neskyrė pakankamai dėmesio į tai, kad ieškovės pasiūlytas buto pertvarkymo projektas visiškai neracionalus, nesprendžia jokių su bendros dalinės nuosavybės turėjimu susijusių klausimų, tik sudaro dar daugiau prielaidų kilti įvairaus pobūdžio ginčams. Atlikus ieškovės pageidaujamus pertvarkymus buto plotas sumažėja; bendro naudojimo patalpos nors ir atitenka bendram naudojimui, tačiau šios teisės įgyvendinimas taip pat komplikuotas dėl vietos stokos; taip pat išlieka neaiškūs apmokėjimo už komunalines paslaugas klausimai ir kt. Nurodo, jog dėl nekvalifikuotai suteiktos teisinės pagalbos nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors tai vienintelis būdas racionaliai išspręsti kilusius ginčus. Ieškovė turi kitą gyvenamąjį būstą. Nurodo, jog yra pradėjęs su buto atidalijimu susijusius procesus, kurie turėtų įtakos sprendžiant ginčą šioje byloje, todėl mano, kad šioje dalyje konstatavus, jog nebuvo išnaudotos visos galimybės racionaliai išspręsti klausimą dėl turimų bendrosios dalinės nuosavybės dalių, teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo, tik remdamasis ieškovės žodiniais pareiškimais patenkino ieškinį ir įpareigojo netrukdyti naudotis ieškovei priklausančia buto dalimi, nors ieškovė nepateikė jokių, tai patvirtinančių įrodymų, šioje dalyje ieškinys atmestinas. Apelianto vertinimu, nekonkreti teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad pertvaros įrengimo darbai apmokami iš šalių bendrų lėšų, šioje dalyje byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog tik iš dalies pagrįstas sprendimas dalyje dėl priešieškinio; teismas be pagrindo rėmėsi CK 4.83 str., kadangi šiame straipsnyje kalbama apie gyvenamojo namo bendro naudojimo objektus. Apelianto nuomone, teismas nevienodai vertina šalių paaiškinimus, kadangi be įrodymų tenkintas ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis butu, tačiau į apelianto žodinius paaiškinimus apie kalbas su ieškove dėl būtinumo tvarkyti butą neatsižvelgta. Nurodo, jog iš sprendimo neaišku, kokius bute atliktus darbus teismas laiko nebūtinais, nes nurodyta tik jų bendra piniginė išraiška; bute buvo atlikti darbai, pagerinę viso buto būklę, ieškovė taip pat naudosis visais bendro pobūdžio pagerinimais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo J. V. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2009-10-08 sprendimą iš dalies pakeisti bei iš dalies panaikinti pagal jo apeliaciniame skunde nurodytus prašymus. Nurodo, jog apeliantės skundas nemotyvuotas, nepagrįstas, suformuluotas prašymas nekonkretus.
Apeliaciniai skundai atmetami. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), nepažeidė įrodymų pusiausvyros principo; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Dėl atsakovo A. V. apeliacinio skundo argumentų.
Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai lygiomis dalimis; ieškovė J. V. įsigijo ½ paminėto buto 2001-02-27 dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovas A. V. – 2002-10-09 dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 9); tarp bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi butu.
Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė J. V. nuo turto dalies įsigijimo ginčo bute negyveno ir jai priklausančia buto dalimi nesinaudojo; atsakovas pripažino, kad nuo 2000 m. tik jo šeima naudojosi ir šiuo metu naudojasi visu butu, tame tarpe ir ieškovei priklausančia dalimi, naudojosi neatlygintinai, kad ieškovė neturi ir neturėjo rakto nuo bendro buto; pateikta byloje fotofiksacija taip pat patvirtina, kad bendru butu naudojasi tik ieškovo šeima. Esant tokioms bylos aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės teisė naudotis jai priklausančia buto dalimi yra varžoma ir turi būti ginama. Apelianto (atsakovo) skundo argumentas, kad byloje neįrodyta, jog jis trukdo ieškovei naudotis butu, paneigtas bylos medžiaga ir atmetamas; vien tik faktas, kad ieškovei priklausanti buto ½ dalis užimta atsakovo, įrodo trukdymus ieškovei naudotis jos nuosavybe.
Apeliantas (atsakovas) savo skunde teisingai pastebėjo, kad CK 4.81 str. numatytas vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdų – naudojimosi butu tvarkos nustatymas, nenumato atskirų nuosavybės teisių objektų suformavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo. Apeliantas kritikuoja buto naudojimosi tvarkos nustatymą pagal ieškovės pasiūlymą, motyvuodamas, kad buto gyvenamasis plotas tik 29,66 kv.m, o atlikus pereinamojo kambario pertvarkymus pagal ieškovės pasiūlymą, buto gyvenamasis plotas dar sumažėtų, kas nepagerintų nei vienos iš šalių gyvenimo sąlygų; kad ieškovė turi tikslą ne pati gyventi bute, bet nuomoti kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pareiškė, jog jos tikslas – apsigyventi bendro buto savo dalyje; vienas iš dviejų buto kambarių – pereinamasis, todėl kitokia, nei nurodė ieškovė, naudojimosi butu tvarka neįmanoma; atsakovas kitokios naudojimosi tvarkos teismui nepasiūlė. Kita vertus, pats ketinimas nuomoti savo buto dalį kitiems asmenims taip pat nėra neteisėtasis ir tam tikromis sąlygomis galimas; kolegija dar kartą pažymi, kad pats atsakovas naudojasi ieškovei priklausančio buto dalimi be ieškovės sutikimo ir neatlygintinai – t. y. pagerino savo šeimos gyvenimo sąlygas ieškovės sąskaita. Apeliacinio skundo argumentas, jog pagal ieškovės pasiūlytą ir teismo patvirtintą naudojimosi butu tvarką lieka neaiškus apmokėjimo už komunalines paslaugas, ypač buto šildymo, patalpų priežiūros klausimai, atmetamas. Kaip teisingai pastebėjo pats apeliantas, nustačius naudojimosi butu tvarką, bendra dalinė nuosavybė butui nenutraukiama, taigi išlaidos butui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan. turi būti apmokami sutinkamai su CK 4.76 str. nuostatomis – proporcingai kiekvieno iš bendraturčių daliai bendrojoje nuosavybėje.
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) taip pat nurodo, kad egzistuoja dar CK 4.80 str. nustatytas atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors apeliantas pareiškė, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priimtinas, tačiau toks priešieškinio reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, taigi apeliacinio skundo teiginys, jog byloje nebuvo išnaudotos visos galimybės racionaliai išspręsti klausimą dėl turimų bendrosios dalinės nuosavybės dalių, dėl to sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui, atmetamas. Buto naudojimosi tvarkos nustatymas nepakeičia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, netrukdo šalims išspręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą kitoje byloje; šios bylos nėra tampriai susijusios.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad pertvaros įrengimo darbai turi būti apmokami iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų, yra nekonkreti ir sudaro pagrindą kilti įvairaus pobūdžio ginčams; neaišku, kas turi organizuoti pertvaros įrengimo darbus, kokia tai pertvara turi būti, kokia protinga pertvaros statymo darbų ir medžiagų kaina ir pan., atmetamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis teismo sprendimo aspektas yra pakankamai konkretus: teismas įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei įrengti bute pertvarą pagal pateiktą projektą, ir nustatė, kad pertvaros įrengimo darbai turi būti apmokami iš bendraturčių lėšų; tokiu būdu teismas suteikė ieškovei teisę pačiai įrengti pertvarą bei pripažino jai teisę į dalies išlaidų kompensavimą. Taigi, kas turi surengti pertvaros įrengimo darbus teismo sprendime yra nurodyta, kiti apelianto keliami klausimai gali būti išspręsti CPK 278 str. numatyta tvarka.
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) taip nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priešieškinio reikalavimo dalinio patenkinimo, prašo padidinti iš ieškovės priteistą sumą iki 16 379,44 Lt. Apeliantas remiasi CK 4.76 str. nuostatomis; jis laiko, jos byloje įrodyta, jog visi bute atlikti darbai yra susiję su buto priežiūra, jo tinkamos būklės palaikymu bei tvarkymu; apelianto vertinimu, iš teismo sprendimo yra visiškai neaišku, kokius bute atliktus darbus teismas laikė nebūtinais; bute buvo atlikti darbai, pagerinę viso buto būklę. Patvirtinus naudojimosi butu projektą ieškovei atiteks suremontuotas kambarys su visais pagerinimais (elektros instaliacija, santechnika, vandentiekio sistema ir pan.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo CK 4.83 str. 2 d. 1 p. ir 4 d. teisės normų aiškinimu ir taikymu nagrinėjamoje byloje. Teismas konstatavo, kad visi atsakovo atlikti bendro buto pagerinimai yra atlikti be ieškovės sutikimo; kadangi tokie buto pagerinimai, kaip plastikinių langų montavimas, parketo įrengimas, tualeto, praustuvo ir dušo kabinos įrengimas nėra susiję su įstatymų ar kitų teisės aktu nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ieškovė už juos atlyginti neprivalo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog buto rekonstrukcija – tualeto, praustuvės ir dušo įrengimas vietoje bute esančio sandėliuko atlikti nepažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų (turint leidimą, projektą ir pan.); pažymėtina, kad buto techniniame pase duomenų apie atliktą sandėlio rekonstrukciją nėra (b.l. 11-13, t.1).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iš viso bute atlikta remonto darbų, pagrįstų byloje esančiais dokumentais (lokalinėmis sąmatomis), už 32 758,88 Lt, apeliantas šios sumos neginčija. Pirmosios instancijos teismas pripažino nebūtinais darbų už 20 001,24 Lt (parketo, plastikinių langų įrengimas ir pan.); iš likusių remontų darbų sumos – 12 757,64 Lt priteisė iš ieškovės pusės bendrų patalpų (43,8 proc. nuo viso buto ploto) remonto vertės – 2 988,78 Lt. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas konkretizavo, kokius bute atliktus darbus jis laiko nebūtinais; teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo būtinu remonto išlaidų paskaičiavimu sutinka.
Dėl ieškovės J. V. apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės (ieškovės) skundo argumentą, kad atsakovo priešieškinys turi būti atmestas visiškai, nes visi be išimties įrengimai bei pertvarkymai atlikti be jos sutikimo ir nebuvo būtini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, jog butas yra 1959 m. pastatytame name, jam reikalingas remontas. Byloje nustatytas faktas, kad atsakovas trukdė ieškovei naudotis jai priklausančia buto dalimi, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos rūpintis bendro buto išsagiojimu ir dalyvauti būtinose išlaidose. Ieškovė galėjo reikalauti apginti savo pažeistą teisę teisme, tačiau savininkas turi ne tik teises (CK 4.37 str. 1 d.), bet ir pareigas tvarkyti ir išlaikyti nuosavybės teisės objektą, mokėti už jį įstatymo nustatytus mokesčius, rinkliavas ir pan. (CK 4.76 str.). Teismas pripažino būtinomis remonto išlaidas, susijusias su sienų, lubų, padengtų pelėsiu, sutvarkymu bendrojo naudojimo patalpose; teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei, kaip kukliai gyvenančiam žmogui, nepatinka ir nereikalingi įrengti be jos sutikimo dušas, tualetas ir pan. ir ji neprivalo už jas mokėti atmetamas, nes teismas nepripažino išlaidas, susijusias su buto perplanavimu būtinomis išlaidomis ir priešieškinį dėl jų priteisimo atmetė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šalies argumentai
Apeliantė savo skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų byloje.
Ieškovė J. V. pirmosios instancijos teisme sumokėjo 115 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis buto dalimi (b.l. 4, t.1) bei 230 Lt už reikalavimus įpareigoti nutraukti remonto darbus ir likviduoti vandentiekį bei įrenginius (b.l. 21, t.1) (vėliau ieškovė nuo jų atsisakė); jos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 2 000 Lt (b.l 16, t.2). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 131 Lt (b.l. 44, t.2) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir patyrė 1 500 Lt atstovavimo išlaidų.
Atsakovas A. V. sumokėjo 1 100 Lt žyminio mokesčio ((744 Lt (b.l. 67, t.1) +290 Lt (b.l. 105, t.1) + 66 Lt (b.l. 132, t.1)) bei patyrė 2 500 Lt atstovavimo išlaidų (1 000 Lt (b.l. 33, 34, t.1)+ 1 500 Lt (b.l. 65, 66, t.1)).Apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 312 Lt už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 49, t.2), atstovavimo išlaidų nedeklaravo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.); teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas vienas ieškovės neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimas. Nuo reikalavimų įpareigoti nutraukti remonto darbus ir likviduoti vandentiekį bei įrenginius ji atsisakė ir 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio teismas jai grąžino. Atsakovo turtinio pobūdžio reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, t. y. teismo sprendimas negali būti vertinamas, kaip priimtas išimtinai tik vienos iš šalių naudai ir nei viena iš šalių negali pretenduoti į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kiekviena iš šalių turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų grąžinimą, atliko priešinių reikalavimų įskaitymą ir nustatė, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 275,90 Lt skirtumą; argumentų, paneigiančių teismo paskaičiavimus, apeliantė nepateikė.
Apeliacinės instancijos teisme nei vienos iš šalių apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, t. y. nei viena iš šalių negali pretenduoti į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kompensavimą.
Iš apeliantų priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.) – 8,60 (b.l. 66, t.2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. V. ir A. V. po 4,30 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.