- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-28
- Bylos Nr.
- 1S-18-113/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs D. S. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-31 nutarties, kuria buvo atmestas D. S. skundas dėl Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2008-11-17 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2008-10-29 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 284 str. 1 d., S. G. nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė 2008-11-17 nutarimu D. S. skundą dėl 2008-10-29 nutarimo panaikinimo atmetė.
Palangos miesto apylinkės teismas 2008-12-31 nutartimi D. S. skundą dėl 2008-11-17 nutarimo panaikinimo taipogi atmetė.
Klaipėdos apygardos teisme gautas D. S. skundas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-31 nutarties. Juo D. S. prašo panaikinti prokurorų 2008-10-29 ir 2008-11-17 nutarimus bei 2008-12-31 teismo nutartį, pavesti Palangos miesto policijos pareigūnams LR BPK nustatyta tvarka atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., padarymo, pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. D. S. teigimu, jis buvo sumuštas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų neapmokėjęs kokios nors sąskaitos, kad jis būtų sukėlęs konfliktą. S. G. veiksmai, susiję su fiziniu smurtu, yra nusikaltimas, o kadangi jis fizinį smurtą pavartojo viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje, tai yra nusikalstami veiksmai, numatyti LR BK 284 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu nepaaiškėjo kokios nors naujos aplinkybės, kurios būtų pakeitusios S. G. pareikšto įtarimo pagrindą. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti matę jo sumušimą kavinės patalpose asmenys, kad nebuvo pateiktas konflikto vaizdo įrašas, nors prie naktinio baro yra įrengtos vaizdo kameros, yra esminiai ikiteisminio tyrimo trūkumai, kurie turi būti pašalinti atliekant papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepašalinus esminių prieštaravimų tarp jo ir S. G. parodymų, remiantis būtent S. G. parodymais. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam nebuvo pateikta susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiaga, nebuvo žinomas S. G. paaiškinimų turinys, nebuvo pranešama apie ikiteisminio tyrimo eigą, jis neturėjo galimybės prokurorui pareikšti prašymų, o tai leidžia teigti, kad prokuroras ar tyrėjas jau iš pradžių ketino ikiteisminį tyrimą nutraukti, o tyrimas buvo atliekamas tik formaliai. D. S. nuomone, teismas, pasisakydamas dėl įtariamojo veiksmų kvalifikacijos ir tyčios buvimo ar nebuvimo, pradėjo bylą nagrinėti iš esmės, taip skundžiama nutartimi išeidamas iš jo skundo ir ikiteisminio tyrimo ribų.
Pareiškėjas skunde taipogi pastebi, kad skundžiamoje nutartyje išdėstytos teismo prielaidos ir išvados dėl termino skundui paduoti praleidimo yra niekinės ir teisiškai nepagrįstos. Jis vyriausiosios prokurorės 2008-11-17 nutarimą gavo paštu 2008-11-27. Teismas nutartyje klaidingai nurodė jos apskundimo tvarką ir terminą, nes joks teismo procesinis veiksmas negali būti skundžiamas per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos, jeigu apie teismo posėdį nebuvo pranešta suinteresuotam asmeniui. Be to, nutartyje nėra nurodyta, ar vyko viešas teismo posėdis, ar byla buvo nagrinėjama kokia nors kita tvarka. Pareiškėjo teigimu, jo skundą nagrinėjo ne ikiteisminio tyrimo teisėja, vadinasi, skundas buvo išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo.
Motyvuojamoji dalis
D. S. skundas atmestinas ir paliktina galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-31 nutartis.
Priešingai nei skunde nurodo D. S. , apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs gautą bylos medžiagą, mano, kad ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. 1 d. šioje byloje nutrauktas pagrįstai. Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas surinkus ir ištyrus visus reikšmingus bylai duomenis bei įsitikinus, kad egzistuoja pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tai, kad, kaip nurodo D. S., jis buvo S. G. sumuštas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų neapmokėjęs kokios nors sąskaitos, kad jis būtų sukėlęs konfliktą, savaime nesuponuoja S. G. kaltės pagal LR BK 284 str. 1 d. Pagal BK 284 str. 1 d. atsako asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Atliekant ikiteisminį tyrimą surinktų duomenų pagrindu nustatyta, kad S. G. prie naktinio baro kumščiu sudavė D. S. vieną smūgį į veidą dėl to, kad padavėja išnešė sąskaitą ir pasakė, kad pastarasis nesumokėjo už alų, o jis nesutiko susimokėti. Tačiau byloje surinktais duomenimis S. G. veikoje nenustatyti būtinieji LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. klausimą, kiekvienu atveju būtina atskleisti ne tik kaltininko konkrečius veiksmus, bet ir jo tyčios turinį – nepaisymą visuotinai priimtų elgesio viešoje vietoje taisyklių, nepagarbą visuomenei, atliktų konkrečių veiksmų įžūlumą, kryptingumą ir pan. Asmuo turi suvokti, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl tokių jo veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir tokių padarinių norėti. Iš surinktų bylos duomenų negalima teigti, kad S. G. veiksmai buvo nukreipti į nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad jis numatytų ir norėtų, jog šiais veiksmais būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. S. G. sudavė D. S. supykęs dėl neapmokėtos sąskaitos, o ne dėl chuliganiškų paskatų. Įvykio situacija liudija, kad jis nesiekė savo elgesiu pažeminti, pasityčioti iš D. S. , taip pat jis nesiekė parodyti savo pranašumą prieš aplinkinius asmenis, pademonstruoti elementarių moralės ir elgesio normų visuomenėje nepaisymą, siekimą pažeisti nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas ir sutrikdyti visuomenės tvarką bei rimtį. Taigi S. G. veiksmai buvo susiję su kėsinimusi į asmenį, jo veikos tiesioginis objektas buvo D. S. sveikata, o ne viešoji tvarka. Tiek prokurorų nutarimuose, tiek skundžiamoje teismo nutartyje pareiškėjui D. S. buvo išaiškinta, kad S. G. veikoje yra LR BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, kad ikiteisminis tyrimas dėl tokios veikos neatliekamas, ir jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Todėl jo prašymas pavesti policijos pareigūnams LR BPK nustatyta tvarka atlikti ikiteisminį tyrimą dėl LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo atmestinas.
D. S. skunde taip pat nurodo, jog tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti matę jo sumušimą kavinės patalpose asmenys, kad nebuvo pateiktas konflikto vaizdo įrašas, nors prie naktinio baro yra įrengtos vaizdo kameros, yra esminiai ikiteisminio tyrimo trūkumai, ir jie turi būti pašalinti atliekant papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tačiau nei pats D. S. , nei kaip įvykio liudytojai apklausti kiti asmenys nenurodė, kad jis būtų buvęs sumuštas kavinės patalpose, visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys teigė, kad S. G. sudavė D. S. jau išvedęs jį į lauką. Konflikto vaizdo įrašo nepateikimas į bylą nėra esminis ikiteisminio tyrimo trūkumas, nes smūgio sudavimo faktas byloje nustatytas ir neginčijamas. Pareiškėjo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepašalinus esminių prieštaravimų tarp jo ir S. G. parodymų, remiantis būtent S. G. parodymais, neatitinka tikrovės. Tiek D. S. , tiek S. G. iš esmės vienodai aiškino įvykio aplinkybes, esminių prieštaravimų tarp jų parodymų nėra. Ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. 1 d. buvo nutrauktas dėl anksčiau aptartų priežasčių, remiantis surinktais ir tinkamai išanalizuotais bylos duomenimis, jų visuma, įvertinus bendrą įvykio situaciją, ne tik S. G. parodymus, kaip nurodo pareiškėjas.
Pareiškėjo skundo argumentai, jog tai, kad jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam nebuvo pateikta susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiaga, nebuvo žinomas S. G. paaiškinimų turinys, nebuvo pranešama apie ikiteisminio tyrimo eigą, jis neturėjo galimybės prokurorui pareikšti prašymų, rodo, kad prokuroras ar tyrėjas jau iš pradžių ketino ikiteisminį tyrimą nutraukti, o tyrimas buvo atliekamas tik formaliai, išreiškia subjektyvią jo nuomonę, paneigiami bylos medžiaga. Priešingai nei teigia D. S. , byloje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam buvo išaiškintos LR BPK 28 str. numatytos nukentėjusiojo teisės, ir jis turėjo galimybę jomis naudotis. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas laikantis LR BPK numatytų reikalavimų, o tai, kad D. S. visomis jam įstatymo garantuotomis nukentėjusiojo teisėmis nesinaudojo, nesudaro jokių šių teisių pažeidimų ir juolab neduoda pagrindo manyti, kad tyrimas buvo atliekamas tik formaliai.
D. S. manymu, teismas, pasisakydamas dėl įtariamojo veiksmų kvalifikacijos ir tyčios buvimo ar nebuvimo, pradėjo bylą nagrinėti iš esmės, taip skundžiama nutartimi išeidamas iš jo skundo ir ikiteisminio tyrimo ribų. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, bylos iš esmės nenagrinėjo, tikrino ir vertino tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, kaip to reikalauja LR BPK 214 str. 4 d., 64 str. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja įsitikinti, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tik tada ikiteisminis tyrimas baigiamas kaltinamojo akto surašymu (LR BPK 218 str.). Jų nesant, žinant, kad nebus galima byloje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas, nes kitaip būtų varžomos žmogaus teisės, be reikalo švaistomos lėšos ir proceso dalyvių laikas, pažeidžiamas greito ir ekonomiško proceso principas. Taigi prokurorai ir teismas, savo procesiniuose sprendimuose aptardami S. G. nusikalstamos veikos požymius, nepadarė jokių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o, atvirkščiai, laikėsi jame įtvirtintų reikalavimų.
Pareiškėjas pagrįstai skunde pastebi, kad skundžiamoje nutartyje išdėstytos teismo prielaidos ir išvados dėl termino skundui paduoti praleidimo yra nepagrįstos. Byloje nėra duomenų, kada jis gavo vyriausiosios prokurorės 2008-11-17 nutarimo nuorašą, todėl teismo išvada, kad jis praleido šio nutarimo apskundimo terminą, nepagrįsta, nepatvirtinta bylos duomenimis. Tačiau tai neturi įtakos priimto sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumui ir pagrįstumui, D. S. nebuvo užkirstas kelias apskųsti minėtą nutarimą. D. S. taip pat teigia, kad apylinkės teismas nutartyje klaidingai nurodė jos apskundimo tvarką ir terminą. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nurodė, jog nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą, o tai atitinka LR BPK 440 str. 2 d. reikalavimus. Nutartyje nurodytas apskundimo terminas taip pat nesudarė kliūčių ją apskųsti.
D. S. skunde teigia, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodyta, kokio proceso tvarka buvo išnagrinėtas jo skundas, jam neaišku, ar vyko viešas teismo posėdis, ar byla buvo nagrinėjama kokia nors kita tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas LR BPK 214 str. 4 d., 64 str. nustatyta tvarka, teismo posėdis šiuo atveju nebuvo rengiamas, teisėja skundą išnagrinėjo vienasmeniškai. Tuo nebuvo padaryta jokių pažeidimų, nes LR BPK 64 str. 4 d. nenumato teisėjo pareigos skundo nagrinėjimui rengti teismo posėdį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie teismo priimtą sprendimą.
Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jo skundas buvo išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo, nes skundą nagrinėjo ne ikiteisminio tyrimo teisėjas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 str. 2 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas, taip pat kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas, o LR BPK 19 str. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų proceso veiksmus bei priimti sprendimus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo abejoti skundą nagrinėjusio teismo sudėties teisėtumu.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-31 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-31 nutartį.
Nutartis neskundžiama.