Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2

2025 m. gruodžio 2 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Audriaus Juozapavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios S. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajai S. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. S. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 12 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ne mažiau 9 kartus, ji rankomis sudavė smūgius V. R. į kaklo bei galvos sritį, padarydama jam poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago ir skydinės kremzlės plokštelių kremzlės lūžius, kraujosruvą liežuvio srityje, galvos sumušimą, sunkią galvos smegenų traumą, pasireiškusią daugybinėmis kraujosruvomis galvoje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju galvos smegenų pabrinkimu, koma centrinės kilmės kardiopulmoniniu nepakankamumu ir dėl to V. R. įvykio vietoje mirė. Tokiais veiksmais kaltinamoji S. S. tyčia nužudė V. R..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka kaltinamoji S. S. buvo laikinai sulaikyta 2024 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 26 d. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis šios kardomosios priemonės taikymo terminas kaltinamajai S. S. buvo tęsiamas ir paskutinį kartą pratęstas Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 25 d., nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Kaltinamoji S. S. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį ir paskirti jai švelnesnę kardomąją priemonę. Kaltinamosios teigimu, paskyrus jai kardomąją priemonę – suėmimą, stipriai pablogėjo jos sveikatos būklė, dėl ko ji buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o šiuo metu yra perkelta į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Slaugos skyrių. Dėl sunkios sveikatos būklės ji nevaikšto, jai nėra suteikiamas reikiamas gydymas, skiriami vaistai jai nepadeda. Išėjusi į laisvę ji galėtų gyventi pas savo mamą.

4. Teismo posėdyje kaltinamoji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios S. S. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamosios S. S. skundo argumentus ir įvertinusi tiek pateiktus, tiek Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pratęsė kaltinamajai taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Žemesnysis teismas tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė ir tinkamai laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

6. Nagrinėjant kaltinamosios skundą ir sprendžiant dėl suėmimo pratęsimo pagrįstumo, visų pirma, pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nagrinėjamu atveju pakanka. Nors šių duomenų apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiau nevertino, o kaltinamoji teigia, kad byla jos atžvilgiu „sufabrikuota“, tačiau tokį manymą iš dalies patvirtina pačios kaltinamosios parodymai (savo kaltę pripažino iš dalies, neneigė sudavusi smūgius V. R.), liudytojų: R. G. ir N. S. (apie tai, kad S. S. sudavė smūgius V. R. ir neleido skambinti policijai, kai V. R. jau nebekvėpavo ir buvo atšalęs, jam pasakojo M. R.), M. R. (jis miegojo kartu su S. S. ir V. R., matė, kaip S. S. jam sudavė smūgius į galvos sritį, matė negyvą V. R., patvirtino, kad S. S. jam neleido paskambinti policijai), parodymai, taip pat specialisto išvadose, įvykio vietos apžiūros, Bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, kuri su kaltinamuoju aktu perduota teismui.

7. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog visi tiek pirmiau paminėti, tiek ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kaltinamajai taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Dėl kaltinamajai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jos kaltės bei kitų jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių aukštesnysis teismas nesprendžia, nes tai galės padaryti tik baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

8. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajai S. S. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdama laisvėje kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Nagrinėjamoje byloje S. S. kaltinama labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Už tai įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmę. Nors toks bausmės dydis savaime nesudaro pagrindo skirti asmeniui griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau toks bausmės dydis kitų aplinkybių kontekste gali sudaryti pagrindą spręsti apie asmens pasislėpimo riziką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie tai ir konstatuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindą, atsižvelgė ne tik į kaltininkei gresiančios bausmės dydį, bet ir į kitas reikšmingas aplinkybes – vertino kaltinamosios asmenybę, konstatuodamas, kad būdama laisvėje ji gyvenimo pakankamai asocialiai, niekur nedirbo, praeityje buvo ne kartą teista ir bausta administracine tvarka. Šių aplinkybių kontekste apygardos teismas visiškai pagrįstai įžvelgė kaltinamosios pasislėpimo riziką.

10. Pritardama tokiai apygardos teismo išvadai, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamosios gyvenimo būdas ir socialiniai ryšiai iš tiesų leidžia spręsti apie galimą jos pasislėpimą ar bet kokių kitų jai skirtinų apribojimų, susijusių su dalyvavimu baudžiamajame procese, nepaisymą ir ignoravimą. Ji ne kartą teista ir bausta administracine tvarka, niekur nedirbo, šeimos neturėjo, gyveno gatvėje, jokio nekilnojamojo turto neturi. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis, būdama laisvėje kaltinamoji turėjo deklaruotą gyvenamąją vietą (galėjo gyventi pas savo mamą), į kurią S. S. teigia ketinanti grįžti ir galimo paleidimo į laisvę atveju. Vis dėlto, savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nusikalstamos veikos padarymo metu ji negyveno. Liudytojai R. G., M. R. ir K. K. apklausų metu kaltinamąją įvardino bename, o kaltinamosios mama B. S. patvirtino, jog jos namuose S. S. negyveno nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., be kita ko, pažymėdama ir tai, kad dėl savo įgimtos genetinės ligos S. S. nuolat bėga iš namų. Tai, kad kaltinamajai būnant laisvėje, gyvenimas gatvėje jai buvo priimtinesnis nei gyvenimas pas savo mamą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati S. S.. Tokiu būdu, kaltinamosios skunde deklaruojamas jos noras gyventi pas savo mamą ir realus tokios galimybės egzistavimas, kai kaltinamoji nuolat bėga iš savo mamos namų ir šiuo metu neturi jokių tamprių socialinių ryšių, niekaip neeliminuoja galimos jos bėgimo (slapstymosi) nuo teismo rizikos.

11. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje kaltinamoji buvo teista ne kartą, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (vagystės, plėšimai, savavaldžiavimas, sukčiavimas ir kt.). Jos nusikalstamas elgesys pradėjo formuotis vos sulaukus pilnametystės ir nuo to laiko didelę savo gyvenimo laiko dalį kaltinamoji praleido laisvės atėmimo vietose, todėl neabejotinai žino laisvės atėmimo bausmės sukeliamas neigiamas pasekmes. Svarbu ir tai, kad kiekvieną kartą išėjusi į laisvę po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ji netrukus vėl nusikalsdavo. Tai rodo, kad jokių išvadų iš ankstesnių savo teistumų kaltinamoji nedarė ir nebuvo linkusi koreguoti savo elgesio teigiama linkme. Aktualu ir tai, kad praeityje ji buvo ne tik teisiama, bet ir ne kartą bausta administracine tvarka, be kita ko, dėl administracinių nusižengimų, susijusių su smulkiomis svetimo turto vagystėmis iš parduotuvių, būdama laisvėje ji piktnaudžiavo alkoholiu, kas nagrinėjamu atveju galimai tapo vienu esminių veiksnių, lėmusių galimą jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą. Be to, praeityje kaltinamoji yra piktnaudžiavusi ir narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis (kaltinamosios medicininiai duomenys).

12. Visos nurodytos aplinkybės, įvertinus dar ir tai, kad labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinama S. S., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, patvirtina ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą nagrinėjamoje situacijoje. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, konstatuojant šį suėmimo taikymo pagrindą, nebūtina nustatyti konkrečių naujų nusikaltimų parengiamųjų veiksmų ir pan. Naujų nusikalstamų veiksmų riziką gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikaltimų bei kiti duomenys, kurių, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka konstatuoti kaltinamosios S. S. riziką nusikalsti pakartotinai jos atžvilgiu pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones.

13. Šios išvados kontekste atskirai paminėtina, kad iš byloje esančių kaltinamosios medicininių dokumentų matyti, jog visuomenei pavojingas kaltinamosios elgesys buvo užfiksuotas ir suėmimo taikymo metu. Dėl kardomosios priemonės taikymo metu suprastėjusios S. S. sveikatos būklės, vežant ją į gydymo įtaigą, ji elgėsi agresyviai, priešinosi jai atliekamoms medicininėms procedūroms, o po 2025 m. rugsėjo 18 d. psichiatro apžiūros konstatuota, kad esant psichomotoriniam S. S. sujaudinimui dėl jos elgesio (bandė nusiimti oksigenoterapijos įrangą, priešinasi) kyla reali grėsmė tiek jai pačiai, tiek aplinkiniams, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamosios asmenybės pavojingumas visuomenei itin rimtas.

14. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinamoji S. S., būdama laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai) ir įvertinęs kaltinamosios asmenybę, ankstesnius jos teistumus, S. S. bei jai inkriminuojamos nusikalstamos veikų pavojingumą, turėjo pagrindą spręsti, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas šiuo atveju yra negalimas. Byloje esantys duomenys apie S. S. pavojingą elgesį, pasireiškusį tiek praeityje, tiek ir jai taikomo suėmimo metu, jos vis pasikartojantį laisvės atėmimo bausmių atlikimą laisvės atėmimo vietose ir, nepaisant viso to, galimus pakartotinius nusikalstamus veiksmus, be kita ko, sunkėjančius savo pobūdžiu, lemia būtinybę taikyti kaltinamajai griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tik ši kardomoji priemonė gali realiai sumažinti kaltinamosios nusikalstamo elgesio riziką ir apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens.

15. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir kaltinamosios sveikatos būklė. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pateiktų kaltinamosios 2024 m. lapkričio 29 d. – 2025 m. lapkričio 12 d. laikotarpio medicininių dokumentų, dėl jai nustatytų sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini), dėl šios ligos išsivysčiusios (duomenys neskelbtini) ligos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligos, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))) kaltinamajai nustatytas ilgalaikės priežiūros poreikis, kuris šiuo metu užtikrinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Slaugos ir palaikomojo skyriaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamajai diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir dėl to vis neįvykstančių teisiamųjų posėdžių, dar 2025 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nutarta pavesti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertams susipažinti su kaltinamosios S. S. medicininiais dokumentais, esant būtinybei nuvykti į gydymo įstaigą, apžiūrėti kaltinamąją vietoje ir pateikti teismui išvadą dėl kaltinamosios S. S. sveikatos būklės bei galimumo skirti atitinkamą teismo ekspertizę (LITEKO duomenys). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus atsakymas skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo gautas. Kauno apygardos teismui jis buvo pateiktas tik 2025 m. lapkričio 27 d., nurodant, kad teismo medicinos eksperto kompetencijos požiūriu S. S. sveikatos būklė dėl (duomenys neskelbtini) atitinka sunkių nepagydomų ligų sąrašo I skyriaus ((duomenys neskelbtini)) bei IV skyriaus ((duomenys neskelbtini)) 14 punkto turinio esmę ir pagal tai galėtų pretenduoti būti atleista nuo bausmės vykdymo. Vis dėlto, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vedėjas pažymėjo ir tai, kad pagal 2013 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d., III skyrių nuteistojo, atliekančio arešto ir laisvės atėmimo bausmę asmens sveikatos būklės patikrinimą ir išvadą dėl susirgimo sunkia nepagydoma liga bei susirgimo psichikos liga, dėl kurios negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turi duoti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydantis gydytojas ir Gydytojų konsultacinė komisija. Išvada dėl kaltinamosios susirgimo sunkia nepagydoma liga ar susirgimo psichikos liga, dėl kurios ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, iki šiol nepateikta, sprendimas dėl tolesnės kaltinamosios procesinės padėties nepriimtas, todėl šiuo metu, net ir esant sunkiai kaltinamosios sveikatos būklei, nėra galimybės spręsti, jog šioje proceso stadijoje kardomosios priemonės tikslai kaltinamosios atžvilgiu gali būti pasiekti jai taikant švelnesnes kardomąsias priemones.

16. Paminėtų duomenų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnį visiems nuteistiesiems privalo būti užtikrinamos tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pateiktų kaltinamosios 2024 m. lapkričio 29 d. – 2025 m. lapkričio 12 d. laikotarpio medicininių dokumentų, šios paslaugos kaltinamajai yra teikiamos, be kita ko, nenutraukiamai, pablogėjus jos sveikatos būklei ji ne kartą buvo perkelta iš laisvės atėmimo vietos į valstybines ligonines, tokiu būdu, užtikrinant jai būtinas medicinos paslaugas. Esant šiems duomenims, sutikti su kaltinamosios skundo teiginiais, jog jai nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, nėra pagrindo.

17. Atmetant tokius kaltinamosios skundo argumentus, būtina pažymėti ir tai, kad ji ne kartą pati atsisakė tolesnio gydymo ligoninėje, dėl ko buvo grąžinta į laisvės atėmimo vietą. Tinkamas medicininių paslaugų teikimas kaltinamajai yra apsunkinamas dėl jos pačios veiksmų – dažnu atveju ji priešinasi ir trukdo gydytojų darbą, tokiais savo veiksmais apsunkindama tinkamos sveikatos priežiūros teikimą (pvz., tiriant ją dėl galimos (duomenys neskelbtini), ji atsisakė atlikti būtiną šlapimo tyrimą; skųsdamasi (duomenys neskelbtini), atsisakė vykti į ligoninę tepinėliui; stacionarizuota į ligoninę, galimai dėl (duomenys neskelbtini), tapo nerami, dėl ko buvo grąžinta į laisvės atėmimo vietą; su ją prižiūrinčiais gydytojais bendravo pakeltu tonu, buvo pikta; su psichiatru bendrauti atsisakė, prašė „tikro gydytojo“; skundžiasi gydymo įstaigoje pažeidžiamomis jos teisėmis – neleidžiama jai vienai išeiti parūkyti, pasivaikščioti, grasina skundais ir raštais; nori atsisakyti gydymo ir grįžti į įkalinimo įstaigą; raštiškai atsisako jai būtino gydymo ligoninėje ir reikalauja jos sugrąžinimo į laisvės atėmimo vietą; bandė nusiimti deguonies kaukę, atjungti medicinos įrangą ir pan.). Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo spręsti, kad priešindamasi tinkamai sveikatos priežiūrai, net ir būdama laisvės atėmimo vietoje, kaltinamoji yra suinteresuota išėjimu į laisvę būtent dėl šios priežasties, kuri deklaruojama jos skunde.

18. Neįžvelgdama pagrindo kaltinamajai taikomos kardomosios priemonės švelninimui, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Kauno apygardos teismui buvo perduota nuo kaltinamosios sulaikymo praėjus beveik šešiems mėnesiams. Bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme iki kaltinamosios sveikatos būklės pablogėjimo vyko intensyviai, šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teisme stabdo tik kaltinamosios sveikatos būklė, kurios ištyrimui Kauno apygardos teismas imasi aktyvių veiksmų. Toks baudžiamasis procesas byloje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamosios kiek daugiau nei vienerius metus patiriami suvaržymai, kaltinant ją tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, yra proporcingi. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant apsaugoti visuomenę ir įvykdyti teisingumą dėl galimai padaryto nusikaltimo yra pateisinamas, proporcingas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų nepažeidžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios S. S. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi kaltinamajai S. S. pratęstą kardomosios priemonės suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.