Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 – ajame sektoriuje 2014 m. birželio 30 d. priimtą nutarimą Nr. 93-465 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Harju apskrities teismo 2011-04-11 nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d. 1 p. - 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal baudžiamojo kodekso 392 str. 2 d. 2 p. – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 76 str. 6 d., 65 str. 2 d. prie paskirtos bausmės pridėta neatlikta bausmės dalis pagal Talino miesto teismo 2005-04-01 nuosprendį, t. y. 2 metai 7 mėnesiai 4 dienos laisvės atėmimo, subendrinus bausmes paskirta 5 metų 11 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-14 nutartimi Harju apskrities teismo 2011-04-11 nuosprendžiu, pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d. 1 p., 392 str. 2 d. 2 p., 64 str. 1 d., paskirta bausmė, kuri vadovaujantis Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 str. 6 d., 65 str. 2 d., subendrinta su Talino miesto teismo 2005-04-01 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 11 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmė, suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d., 260 str. 2 d., 63 str. 2 d., 64 str. 1 d. 3 d. ir palikta ta pati 5 metų 11 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-10-19, bausmės pabaiga – 2016-09-23.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-08-04 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. K. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. K. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas A. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, 2014-07-28 atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos jo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 2 kartus buvo skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę darbo neatsisakė, mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, išlikę tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės darbą rodo, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į probacijos tikslus, bet ir bausmės tikslus bei visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad A. K. bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų padarymą, veikdamas bendrininkų grupėje disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, taip pat pergabeno didelį narkotinių medžiagų kiekį per valstybės sieną, įvykdyto nusikaltimo pobūdis itin neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo pavojingumą visuomenei. Lietuvoje teistas pirmą kartą, anksčiau teistas Estijos Respublikoje. Nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 27 balai – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau pažymėtina, kad po Komisijos 2014-06-30 priimto nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistajam A. K. 2014-07-24 paskirta drausminė nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, už tai nuteistasis uždarytas į baudos izoliatorių 14 parų. Šios aplinkybės parodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kad jis nedėjo visų pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pagrįstai manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, apylinkės teismas išsamiai įvertino Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadas, kuriose nustatyta, jog nuteistasis didelę ištikimybę reiškia savo „bičiuliams“ ir labiau nei kas kitas rūpinasi tik tuo, ką apie jį mano jo draugai, kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, išryškėja diskriminacinės prielaidos, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės, bei netinkamų draugų/pažįstamų pasirinkimas. Šie veiksniai apibrėžti pakankamai išsamiai ir leidžia įvertinti aplinkybes, kurios gali sąlygoti asmens pakartotinį nusikalstamumą.

Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad A. K. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 27 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė –5 metai, 11 mėnesių), nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už tyčinius sunkius nusikaltimus, itin pavojingus visuomenei, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, jų kontrabanda, darytina išvada, kad neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos A. K., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią neatliktos bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti. Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką, dar nėra pakankamas ir besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-08-04 nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.