- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-466-383/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 24 d. nutarimą, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K., nuteistas 2011 m. vasario 23 d. Halden pirmos instancijos teismo nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 162 straipsnio 1 dalies, plg. trečiosios dalies pirmojo punkto pažeidimus, galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. 2012 m. gruodžio 12 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi – Norvegijos Karalystės 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi ir palikta ta pati bausmė - 10 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. liepos 25 d., pabaiga – 2020 m. rugsėjo 12 d.Komisijos 2017 m. kovo 24 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis R. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis su teismo išvada visiškai nesutinka ir nurodo, jog suicidinės mintys pas jį buvo 2004 metais, kai gydytojai pranešė, kad jis serga kraujagyslių liga ir jam nustatomas neįgalumas (darbingumas 35 proc.), tačiau jis kreipėsi į specialistus ir tas mintis sėkmingai per keletą mėnesių išsigydė ir iki šiol jos nepasireiškė. Nuteistojo manymu viena negaliojanti nuobauda per beveik 7 laisvės atėmimo metus, negali užkirsti jam kelio į lygtinį paleidimą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad septynių kompetentingų narių lygtinio paleidimo Komisija, nuteistajam keturis kartus davė įsipareigojimus ir jis juos visada įvykdė, todėl Komisija visada ir taikė lygtinį paleidimą. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas neturėtų ignoruoti Komisijos nuomonės, kadangi dalis iš jų nuteistąjį mato kasdien ir įvertina jo pastangas bei norą išeiti į laisvę anksčiau laiko, įsilieti į visuomenę, dirbti ir būti doru piliečiu. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jam yra 55 metai, jis turi negalią ir tikrai nėra pavojingas visuomenei.Apeliaciniame skunde teigiama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas dėstydamas savo motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, ko tokio griežto nutarimo pasekmė, nuteistųjų asmenų skaičiaus didėjimas laisvės atėmimo vietose, ir, galiausiai, šių įstaigų perpildymas. Nuteistojo įsitikinimu turėtų būti kreipiamas dėmesys į tai ar žmogus pasitaisė ar yra tikimybė, kad daugiau nenusikals. Atkreipiamas dėmesys, jog R. K. atžvilgiu pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių neužfiksuota, o vertinimo rezultatas yra itin žemas, tik 23 balai iš 168. Pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo 5 balais. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo elgesio riziką yra tai, kad pataisos namuose mokėsi ir įgijo dvi specialybes, šiuo metu siekia įgyti trečią specialybę, aktyviai dalyvauja įstaigos visuomeninėje veikloje, renginiuose, galiojančių nuobaudų neturiu, skatintas 6 kartus.Nuteistojo R. K. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja įstaigos organizuojamuose renginiuose, socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė Psichologinės tarnybos organizuojamus užsiėmimus, pats prisideda prie renginių organizavimo. Pataisos namuose mokėsi ir įgijo siuvinių gamintojo specialybę, kompiuterių operatoriaus specialybę, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis suvirintojo specialybės, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 23 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodytas ir išlikęs pagrindinis nuteistojo kriminogeninis veiksnys – emocinė gerovė (pripažįsta, kad praeityje turėjo suicidinių minčių, šiuo metu jas neigia. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis šešis kartus buvo paskatintas, tačiau taip pat padarė vieną grubų drausmės pažeidimą, už kurį buvo baustas drausmine tvarka (uždarytas į baudos izoliatorių 5 paroms), kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors R. K. paskirta nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje nepažeidinėja nustatytos tvarkos, palaiko socialinius ryšius, pataisos namuose mokėsi įgijo dvi specialybes, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 28 balų iki 23 balų. Minėtos aplinkybės rodo, jog elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus, tyčinio nusikaltimo padarymą, likusi neatliktos bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 9 dienos (skaičiuojant Komisijos įvykusio posėdžio dienai – 2017 m. vasario 23 d.). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo paminėta, R. K. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.