- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- N1-100-834/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35001-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- J. Č.
- Kaltinamasis
- J. G.
- Advokatai
- Zenonas Kerutis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. G. (J. G.) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Pakonių k., Sudervės sen., Vilniaus r., turintis 10 klasių išsilavinimą, dirbantis, nevedęs, teistas,
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d., nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba legaliai dirbti, uždrausta: lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką bei be šios priemonės kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamą vietą;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. G. 2015 m. birželio 17 d., apie 23:00 val., Vilniaus r., Sudervės sen., Pakonių k., (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas vieną smūgį dešinės rankos kumščiu J. Č. (J. Č.) į veido dešinę pusę, vieną smūgį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kietu daiktu į viršugalvį ir vieną smūgį į kairįjį šoną, padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą viršugalvyje, apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžį su poodine kraujosruva apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje ir dantenos gleivinės vientisumo pažeidimą 8-o apatinio danties iš dešinės srityje, tuo sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė J. Č. sveikatą, nes J. Č. dėl apatinio žandikaulio lūžio ilgai – ilgiau nei 10 dienų sirgo.
Kaltinamasis J. G. teisme paaiškino, jog atėjo dėdė ir pradėjo su jo motina pyktis. Jis atsikėlė, o šie pradėjo muštis ir jis trenkė dėdei vieną kartą. Trenkė dėdei į galvą, tiksliai nepamena kur. Kampe stovėjo židinys, gal griūdamas šis į jį atsitrenkė. Pripažįsta, kad vieną kartą iš dešinės rankos į veido sritį sudavė. Dėdei trenkė, nes šis būtų su motina susimušęs. Dabar būna namie, dirba Druskininkuose pagalbiniu darbininku, kas dieną važinėja į Druskininkus. Gailisi dėl to, ką padarė dėdei. Tačiau jeigu jis nebūtų trenkęs dėdei, dėdė būtų trenkęs mamai. Į kairį šoną smūgių nesudavė, gal kai griuvo susitrenkė, nes stovi židinys. Dėdė su motina rėkė, mojavosi. Vieną kartą buvo įėjęs, jie mojavosi rankomis, kai atėjo, po to jis vėl įėjo ir sudavė dėdei. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, nukentėjusiojo ieškinio nepripažįsta. Mamai grėsė reali grėsmė, nes dėdė galėjo jai trenkti, buvo pakėlęs kumštį į motinos pusę, tik nespėjo jai suduoti. Jei būtų nesikišęs, dėdė būtų suspėjęs suduoti motinai, norėjo apginti motiną.
Nukentėjusysis J. Č. parodė, kad atėjo pas sesę, nes neturėjo rūkyti, su švogeriu alaus išgerti. Mama gulėjo ligoninėje Riešėje, sesė paėmė motinos pensiją sau. Atnešė jam cigarečių, numetė į veidą, pradėjo rėkti visokiais žodžiais, norėjo apdraskyti veidą, sesė mojavo rankomis. Jis norėjo jos ranką pagauti, tačiau nespėjo, iš galo gavo su kietu daiktu, išgirdo: „Ką tu mano mamą nori mušti?“ Po to pradėjo griūti ant žemės, dar į kairės pusės viršugalvį gavo kumščiu. Į šoną irgi davė kumščiu, kai griuvo ant žemės. Civilinį ieškinį palaiko. 2 100 eurų turtinė žala susideda, nes reikia tvarkyti dantis, už du dantis po 1 800 eurų sumokėjo, kvitų neturi. 2 900 eurų neturtinė žala, nes buvo skausmas, 13 kg numetė, negalėjo normaliai valgyti. Žandikaulis 6 savaites buvo gydomas, į parduotuvę negalėjo nueiti, nes sukosi galva. Kai nukentėjo dėl J. G., neturėjo verslo liudijimo, nebuvo darbo. Nedirbo, nes nebuvo rimto darbo, tik dienai ar dviem, neapsimoka patento imti. Po sužalojimo 6 savaites negalėjo dirbti. Turtinei žalai pagrįsti dokumentų neturi ir ateityje neturės. Poliklinikoje dantų tvarkyti nenori, nes negerai daro. Dantis tvarkys privačiai Vilniuje Viršuliškėse. Ji gydo Regina, tačiau pavardės nežino. Medicininių išrašų nėra, jis tik pinigus sumoka, tačiau jam jokių kvitų neduoda.
Liudytoja K. G. parodė, kad buvo apie 11 val., atėjo išgėręs brolis, kalbėjo dėl to, kad ji nuima mamos pensijos pinigus. Rėkė vienas ant kito, žiūri, kad tuoj gaus, todėl pradėjo trauktis į kitą kambarį. Brolis kėlė ranką, tada iš kito kambario atbėgo sūnus ir vieną kartą sudavė. Sūnus atbėgo ir davė kumščiu. Brolis anksčiau buvo vyresnį sūnų lazda sumušęs. Brolis griuvo prie lovos į kampą, ten metalinis pečius stovi. Jis griuvo į sieną, po smūgio jis ant užpakalio atsisėdo. Iš kur pas brolį sumušimai galvoje ir šone – nežino, po 2-3 dienų po įvykio jis girtas nugriuvo iš 2 aukšto. Sūnus tik vieną kartą šiam sudavė, brolis atsistojo ir išėjo iškart, jokių sumušimų nebuvo.
Liudytojas Č. G. parodė, kad atėjo Kristinos brolis vakare, buvo pusę 11 arba 11 val., jau miegojo. Išgirdo, kai jie pradėjo bartis, pabudo. Iš kito kambario išėjo sūnus, sakė, nusiramink, norim miegoti. Jie toliau tęsė savo barnį dėl motinos priežiūros ir pinigų, o paskui J. Č. norėjo sumušti žmoną. Išbėgo sūnus, sakė: „Ką tu mano motiną atėjai mušti?“ sudavė jam į veidą, šis nukrito prie krosnies, atsistojo ir išėjo. Įvykio metu buvo ant lovos kitam kambary, kai norėjo sumušti žmoną matė, norėjo užstoti, bet nespėjo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2015-12-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, matyti, kad J. G. patvirtino savo parodymus, duotus 2015-08-17 apklausos metu, parodė, kaip jis priėjęs prie J. Č. sudavė jam dešinės rankos kumščiu į dešinės pusės veidą, po to parodo kaip po suduoto smūgio J. Č. pargriuvo (t.1., 117-128 b. l.);
Iš byloje esančio 2015-06-18 VA VPK Vilniaus r., PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus AVPK Vilniaus r., PK Operatyvaus valdymo grupės specialistas pranešė, kad 2015-06-18 buvo gautas pranešimas iš Vilniaus Respublikinės Universiteto ligoninės, kad dėl galvos ir klubo sumušimo buvo pristatytas ir po medicininės pagalbos suteikimo paleistas namo J. Č., kuris paaiškino, kad 2015-06-17 apie 23 val., prie namų jį sumušė sūnėnas (t.1., 2 b. l.);
Iš byloje esančio 2015-12-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta Vilniaus r., Sudervės sen., Pakonių k., (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra dviejų aukštų namas, mūrinis, įėjus į namą pro neužrakintas duris patenkama į koridorių, kuriame iš dešinės pusės yra durys į patalpą, kurioje stovi įvairūs namų apyvokos daiktai, iš minėtos patalpos kairėje pusėje pro neužrakintas medines duris patenkama į svetainę. Svetainėje šiaurinėje pusėje priešais įėjimo duris matomos durys į kitą kambarį, dešinėje pusėje palei sieną stovi įvairūs daiktai, šalia sofos dešinėje pusėje yra krosnis ir pietinėje pusėje yra įėjimas į gretimą patalpą, be durų. Įėjus pro praėjimą į patalpą, matoma joje palei dešinės pusės sieną stovinti dar viena sofa ir palei kairę pusę stovinti sofa ir kiti įvairūs namų apyvokos daiktai (t.1., 6-17 b. l.);
Iš byloje esančios 2015-06-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2069/15(01) matyti, kad J. Č. padaryta poodinė kraujosruva viršugalvyje, apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžis su poodine kraujosruva apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje ir dantenos gleivinės vientisumo pažeidimu 8 – ojo apatinio danties iš dešinės srityje, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2015-06-17). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Diagnozuotas dešinio klubo sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis. Nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimų lokalizacija nenurodo nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio padėties. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydį, neužfiksavo. Teismo medicinos praktikoje sužalojimų padarymo jėga nenustatinėjama. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietą paviršių (t.1., 34-35 b. l.);
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog J. G. kaltė, jog jis sudavė smūgius savo dėdei J. Č. ir jį nesunkiai sužalojo, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis J. G. kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas, jog jis savo dėdei sudavė vieną smūgį ir gindamas savo mamą. Tačiau surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo J. G. veikoje, visiškai įrodyta. Kritiškai vertintini kaltinamojo J. G. parodymai, jog nukentėjusysis susitrenkė griūdamas. Šiuos jo parodymus paneigia eksperto išvada, kadangi eksperto išvada patvirtina, kad sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietą paviršių ( tomas 1, b.l. 34-35). Nors liudytojai K. G. ir Č. G. teigia, jo kaltinamasis sudavė tik vieną kartą. Tačiau teismai turi pakankamą pagrindą manyti, jog šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi jie yra kaltinamojo tėvai, be to kaip nustatyta kaltinamojo motinos K. G. ir nukentėjusiojo santykiai yra konfliktiški, todėl šių liudytojai parodymai vertintini kritiškai. Be to, tai kad buvo suduoti du smūgiai ir nebūdingi griuvimui ar atsitrenkimui patvirtina eksperto išvada. Kaltinamasis J. G. nurodė sudavęs dėdei ir teigė, jog jis tuo metu kitaip negalėjo pasielgti, nes gynė savo mamą nuo dėdės J. Č.. Tačiau įvertinus visas bylos aplinkybes konstatuotina, jog būtinosios ginties pagrindų nėra. Būtinąja gintimi laikoma situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, tai yra, kai yra kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo asmens teisėms. Kėsinimasis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio. Nagrinėjamu atveju išklausius bylos dalyvius, teismas sprendžia jog šiuo atveju J. G. veiksmų negalima laikyti būtinąją gintimi. Nors kaltinamasis ir liudytojai nurodo, kad kaltinamasis gynė mamą ir sudavė nukentėjusiam. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo motinai ir nukentėjusiajam ginčijantis J. G. vieną kartą buvo atėjęs, prašė nurimti. Po to atėjo antrą kartą ir iškarto trenkė nukentėjusiajam. Atėjęs J. G. nebandė sulaikyti J. Č., o šiam iš karto trenkė. Posėdžio metu J. G. teigė nežinantis, kodėl nepaėmė nukentėjusiojo už rankos, kad šis nesuduotų mamai, o iš karto trenkė. J. G. veiksmai nelaikytini būtinąja gintimi, tarp šalių vyksta konfliktai, todėl J. G. iškelta versija laikytina jo gynybine pozicija. Nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai patvirtina specialisto išvada. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei J. G. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.
Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę J. G. atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, nusikalto būdamas nepilnametis, yra jauno amžiaus, tačiau yra teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinus, jog nusikalto būdamas nepilnamečiu taip pat ir nukentėjusiojo elgesį, bausmės dydis nustatomas mažesnis nei sankcijoje numatymas bausmės vidurkis. Įvertinus bylos aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, tai yra tai, jog jis atėjęs į kaltinamojo tėvų namus sukėlė konfliktą su kaltinamojo mama, taip pat į tai, jog kaltinamasis jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, jo socialinę brandą, galimybes mokytis ar dirbti ir esant pakankamam pagrindui manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, siekį dirbti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti jo neįzoliuojant nuo visuomenės, atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nuosprendžiu paskirta bausme.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti J. G. paliktina paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti , o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina ( LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas J. Č. pateikė civilinį ieškinį ir prašo atlyginti 2100 eurų turtinę žalą ir 2 900 eurų neturtinę žalą (1 t., 60 b. l.).
Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. J. Č. prašo atlyginti 2 100 eurų turtinę žalą, nurodė, kad reikia tvarkyti dantis, už du dantis po 1 800 eurų sumokėjęs, tačiau kvitų neturi bei jų gauti ir pateikti negali. Posėdžio metu nurodė, jog gydosi privačiai. Tačiau negalėjo įvardinti nei gydančio gydytojo pavardės, nei gydymo įstaigos. Bylos nagrinėjime paskelbus pertrauką, sudarytos galimybės nukentėjusiajam pateikti gydymo išlaidas patvirtinančius įrodymus. Tačiau po pertraukos nukentusysis pareiškė, jog kvitų neturi ir ateityje negalės pateikti. J. Č. taip pat nurodė, kad negalėjo dirbti, dirba pagal verslo liudijimą, tačiau dėl įvykio buvo nedarbingas, tačiau iš pateiktų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad J. Č. iki to įvykio tuo metu nedirbo, tai yra verslo liudijimą buvo įgijęs iki 2014-12-31 ( tomas 2, b.l. 35 ). Taigi iki įvykio ( 2015-06-17 ) nukentėjusysis nedirbo. Todėl nepagrįstas, jo reikalavimas dėl prarasto uždarbio. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis J. Č. pareikšto ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais ir nurodė, jog tokių įrodymų neturi ir neturės, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 2900 eurų neturtinę žalą. Nurodė, jog patyrė nepatogumus, skaudėjo žandikaulį, dantis, negalėjo valgyti, nukrito svoris.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių vertybių, nesunkiai pažeidžiama, tačiau ne visada atkuriama, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Posėdžio metu nukentėjusysis J. Č. paaiškino, jog dėl sužalojimų negalėjo valgyti, kurį laiką dirbti, patyrė didelius nepatogumus. Nagrinėjamu atveju buvo J. Č. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis pats yra dirbantis, nusikaltimo metu buvo nepilnametis. Sprendžiant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į pasekmes. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis. Neabejotinai nukentėjusiajam buvo sukelti padariniai – sumažėjusios bendravimo galimybes, judėjimo laisvė, apsunkinta galimybė tinkamai maitintis. Dėl apatinio žandikaulio kampo lūžio buvo gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje nuo 2015-06-18 iki 2015-06-22 ( 1 tomas, b.l.66). Tačiau tuo pačiu atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo elgesį, tai yra tai, kad pats nukentėjusysis buvo atėjęs į kaltinamojo namus, konfliktavo su kaltinamojo motina. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinio ieškovo prašymą tenkina iš dalies ir priteisia J. Č. iš kaltinamojo 700 Eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį turtinei žalai atlyginti 499,79 EUR, kas sudaro nukentėjusiojo gydymo išlaidos (1 t., 65 b. l.). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo J. G. veiksmų nukentėjusysis J. Č. buvo gydomas stacionare (1 tomas , b.l.66). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo J. G. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
J. G. (J. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. šią bausmę subendrinti su ankstesnio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 metų gegužės 21 d. nuosprendžio paskirta bausme, iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę 11 ( vienuolikos ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1dalį ir 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 , 2 ir 5 punktus, 3 dalies 5 punktą ir J. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems ) metams ir 3 ( trims) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones-elgesio apribojimą dvylikai ( 12) mėnesių būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausti be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo keisti gyvenamąją vietą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš J. G. 499 EUR 79 eurocentus Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Civilinio ieškovo J. Č. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti 700 EUR neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo J. G., likusioje dalyje atmesti, o J. Č. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2100 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti J. G. palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.