Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-02-05 · Civilinė byla Nr. 2-280-230/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-05
Bylos Nr.
2-280-230/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00684-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
G. O., D. O.
Trečiasis asmuo
K. S., akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Atsakovas
viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių
Civilinė byla Nr. 2-280-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00684-2011-8

Procesinio dokumento kategorijos: 44.2; 44.2.4.2; 44.5.2.15; 116.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPULIKOS VARDU

2014 m. vasario 5 d.

KaunasKauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė,sekretoriaujant V. G.,dalyvaujant ieškovui G. O., ieškovų atstovei advokatei N. R.,atsakovės atstovei advokatei O. V.,trečiojo asmens K. S. atstovui advokatui G. B.,trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. O., jo įstatyminių atstovų S. O., G. O. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, K. S., akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai D. O., S. O., G. O. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ieškovui D. O. – 100 000 Lt, o ieškovams S. O. ir G. O. po 25 000 Lt kiekvienam neturtinę žalą.

Nurodo, jog D. O., gim. (duomenys neskelbtini), nuo vaikystės yra diagnozuotas vaikų cerebrinis paralyžius. 2010-08-12 jis buvo hospitalizuotas VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje, apžiūrėtas gydytojo K. S. dėl abiejų kojų deformacijos. Gydytojas pasiūlė atlikti dalines priekines distalines šlaunikaulio dezes, norint palaipsniui koreguoti kelių fleksiją, paaiškino, kad tai naujas gydymo būdas, kurio pagalba dviejų metų bėgyje išsitiesintų kojų šlaunikauliai ir tada būtų galima pašalinti įdėtus implantus. Gydytojas patikino, kad šis gydymo metodas visiškai tinkantis D. atveju, nesukeliantis neigiamų komplikacijų, greitai gydantis, kad atlikus operaciją D. būklė pagerės. Taip pat buvo paaiškinta, kad jau po 2 dienų po operacijos vaiką galima bus statyti ėjimui. 2010-08-13 VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje gydytojas K. S. ir gydytojas G. B. atliko kairio šlaunikaulio distalinę priekinę epifizeodezę ir dešinio šlaunikaulio priekinę distalinę dezę 8 plokštelėmis. 2010-08-14 D. buvo išrašytas iš ligoninės. Po operacijos D. sunkiai gijo, nuolat kentė skausmus, negalėjo atsistoti po kelių dienų, o gydytojas K. S. telefonu informavo, kad dar anksti statyti vaiką ir kad jis pagulėtų 10 dienų. Dėl šios priežasties pasikeitė vasaros planai – ieškovai negalėjo vykti į planuotą kelionę, o visus du mėnesius paskyrė aktyviam slaugymui. Vaikui itin paūmėjo spastika abiejose kojose, dėl ko sutriko miegas. Kojos ilgai buvo ištinę, o atslūgus tinimui pradėjo matytis iškilęs daiktas po oda, kaip vėliau paaiškėjo, – iki galo neįsuktas varžtas. Gydytojas K. S. 2010-10-01 nustatė, kad dešinėje kojoje sraigtas išplėštas ir reikalinga pakartotina fiksacija. Po konsultacijų su kitais gydytojais buvo nustatyta, kad tikslinga spręsti dėl operacinio gydymo. Ieškovai nurodo, kad, konsultuojantis su kitais tos pačios srities specialistais, jiems buvo paaiškinta, kad operacija tokio amžiaus pacientui, jų nuomone, buvo netikslinga, nes papildomai gali sukelti spastiką, bet labiausiai sukrėtė tai, kad tokiam operaciniam gydymui yra specialiai gaminamos plokštelės – varžtai iš titano, kurių nereikia vėliau šalinti, tačiau apie tai ieškovai VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje nebuvo informuoti. Be to, kitas specialistas Š. B. ieškovams paaiškino, kad ši operacija buvo netinkama vaiko diagnozei ir amžiui, jo nuomone, plokšteles reikia skubiai šalinti, o nebandyti dar fiksuoti. 2010-10-14 gydytojas Š. B. operacijos metu pašalino plokšteles iš abiejų kojų, po ko sūnaus būklė pagerėjo. Todėl ieškovai laiko, kad gydytojo K. S. įrašas 2010-10-01 medicininiuose dokumentuose, nurodant, kad „dešinėje kojoje reikalinga pakartotinė fiksacija“ nepagrindžiant, dėl ko po atliktos operacijos reikalinga dar viena fiksacija, nepaaiškinus tokio sprendimo pacientui ir jo atstovams, ir tai objektyviai neaprašius medicinos dokumentuose, yra vertintini kaip aplaidūs, nerūpestingi gydytojo veiksmai tiek taikant operacinį gydymą pacientui 2010-08-13, tiek teikiant pooperacinį paciento gydymą, tiek netinkamai pildant paciento medicininius dokumentus. Ieškovai nurodo, kad Sveikatos priežiūros įstaigos VŠĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojų veiksmų neteisėtumas pasireiškė kaip LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reikalavimų bei bendros gydytojų pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir dėti maksimalias pastangas, nesilaikymas. D. O. atveju šie neteisėti veiksmai pasireiškė LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 3 dalies, 4 dalies pažeidimu, nes buvo pažeista paciento teisė į informaciją, t. y. nebuvo tiksliai ir aiškiai suteikta informacija apie alternatyvius D. O. gydymo būdus ir metodus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį. Taip pat neteisėti veiksmai pasireiškė LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio pažeidimu, neužtikrinus D. O. teisės į kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą, pasiūlius netinkamą gydymo būdą ir metodą ir nekokybiškai atlikus abiejų kelio sąnarių šlaunikaulių distalinės epifizeodezės implantų įdėjimo operaciją. Dėl šių pažeidimų ieškovai patyrė žalą, tačiau LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011-04-21 sprendimu ieškovų prašymas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, nurodant, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai. Nurodo, kad nebuvo duotas įstatymo reikalaujamos formos sutikimas dėl gydymo plano, informacijos suteikimo apie gydymo metodus ir taktiką bei komplikacijas ir pan., o S. O. parašas ant sutikimo teikiant stacionarines gydymo paslaugas vertintinas tik kaip jos sutikimas dėl bendrų paciento teisių ir pareigų. Todėl gydytojo K. S. sprendimas operuoti, nesuteikus informacijos, reikalingos paciento ir jo atstovų sutikimui vertintinas, kaip sprendimas neturint paciento sutikimo.

Ieškovai nurodo, kad Deiviui padaryta neturtinė žala. Dėl sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtų veiksmų D. O. turėjo kęsti didžiulius skausmus, jį kankino nemiga, jis pasidarė nervingas, pablogėjo jo emocinė ir psichologinė būsena. Sveikatos sutrikdymas neįgaliam vaikui, kuris iki tol galėjo bent kiek judėti, o po nekokybiškai atliktos operacijos neaišku, ar jo sveikatos būklė grįš bent jau į buvusią anksčiau, yra didelė žala. Vaikas neteko galimybės tam tikrą laiko tarpą lankyti mokyklos, bendrauti ir leisti laisvalaikį su bendraamžiais, patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, todėl reikalaujama 100 000 Lt dydžio neturtinė žala yra adekvati kompensacija dėl pacientui padarytos žalos. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė psichologinius ir fizinius nepatogumus, ir tai įtakojo vaiko raidą, jo psichologinę sveikatą, Ieškovai nurodo, kad esant visoms sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei kilti būtinoms sąlygoms ieškovams turi būti atlyginta patirta neturtinė žala, neturtinę žalą patyrė ir D. tėvai.

Ieškovai ir jų atstovė prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino analogiškai. Nurodo, kad ekspertizės išvadomis negalima remtis, kadangi E. Č. neįtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, jis nėra objektyvus, nes teikė konsultaciją Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, be to, ekspertizės išvados nepagrįstos ir atsakyta ne į visus klausimus, todėl būtina pakartotinė ir papildoma ekspertizė.

Atsiliepimas

Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (nuo 2011-05-10 VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė yra viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas) atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su ieškovų argumentais, jog sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė pareigą ieškovo įstatyminiams atstovams tiksliai, aiškiai bei suprantamai paaiškinti gydymo būdus, operacijos riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, dėl ko buvo padaryta žala. Šie argumentai yra nepagrįsti ir atmestini kaip deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės. D. O. atlikta operacija buvo planinė, t. y. įstatyminiai atstovai, jo tėvai, turintys medicininį išsilavinimą, galėjo visas aplinkybes išsiaiškinti ir neabejotinai išsiaiškino su ligoninės gydytojais, kitais specialistais dar iki operacijos 2010-08-13. Jokių priekaištų, kad nesuteikiama reikiama informacija apie operaciją, jos galimus šalutinius poveikius, pasekmes ir/ar tolimesnį gydymą, ieškovai ligoninei nereiškė ir į administraciją nesikreipė. Taip pat nurodo, kad D. O. šioje gydymo įstaigoje buvo gydomas daugiau kaip 6 metus, jam jau buvo atlikta operacija anksčiau, ir jo tėvai iki 2010-08-13 operacijos jokių pretenzijų neturėjo. Tai, kad pasirinkta gydymo taktika D. O. buvo tinkama ir teisinga, kad operacinis gydymas buvo taikytas teisingai ir sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, patvirtino Kauno klinikų specialistai. Jokių įrodymų, paneigiančių minimų specialistų išvadas, byloje nėra pateikta, todėl ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. Priešingai, rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pasirinkta gydytojo K. S. taktika buvo teisinga, toks gydymo metodas yra plačiai taikomas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, gydymo ir diagnostinių klaidų nebuvo padaryta. Aštuoniukės plokštelių ir sraigtų migracija diagnozuota maždaug po dviejų mėnesių po operacijos. Kadangi D. O. nuo gimimo serga cerebriniu paralyžiumi, spazmine diplegija, konstrukcijos galėjo migruoti ir dėl raumenų spastiškumo ar neatsargių judesių. S. O. 2010-08-13 pasirašė sutikimą nuskausminimui, tai reiškia, kad visi gydymo metodai buvo aptarti iš anksto, tėvai operacijai neprieštaravo, klausimų jiems nekilo, šalutiniai poveikiai buvo žinomi. Operacijos eiga aprašyta protokoluose, vaikas ligoninėje buvo tik 2 dienas ir tik po 2 mėnesių 2010-10-05 nustatyta, kad sraigtai migravę. Todėl gydytojo K. S. veiksmuose nebuvo kaltės ir/ar nerūpestingumo bei aplaidumo. Kadangi D. O. dėl atliktos operacijos nebuvo sužalota sveikata, nebuvo sukelta grėsmė gyvybei, o gydytojo K. S. veiksmuose, atliekant operaciją, kaltės nebuvo, todėl nėra pagrindo reikalauti neturtinės žalos.

Atsakovės atstovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ekspertizė atlikta tinkamai ir yra objektyvi, jos išvados yra duotos trijų ekspertų, o ne tik E. Č..

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog padaryta žala paciento sveikatai gali būti atlyginama tik tuo atveju, kai ji buvo padaryta dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų kaltės ir tik tuomet, kai dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos buvo sutrikdyta paciento sveikata, kai netinkamų ir nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nenustatė ligoninės darbuotojų neteisėtų kaltų veiksmų, kuriais būtų padaryta ar galėjo būti padaryta žala D. O. sveikatai. Taip pat nebuvo nustatyti ligoninės darbuotojų veiksmai, kurie būtų sukėlę D. O. sveikatos pablogėjimą, jos sužalojimą. Komisija, remdamasi pateiktų dokumentų analize, atsižvelgdama į gautas gydytojų specialistų išvadas, teisingai nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos D. O. ligoninėje buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, nebuvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinio.

Trečiasis asmuo K. S. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad D. O. įstatyminiams atstovams buvo pateikta visa informacija apie galimus paciento gydymo būdus, būsimos operacijos esmę, jos alternatyvą, galimą riziką bei komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę, galimus padarinius, atsisakius numatomos chirurginės operacijos. Po šios informacijos pateikimo jie patys pasirinko tokį gydymo būdą – operacinį kontraktūrų gydymą. Operacija buvo planinė, todėl paciento tėvai, patys būdami medikai, turėjo pakankamai laiko ir galimybių įvertinti informaciją ir apsispręsti dėl operacijos. Paciento gydymo taktiką, operacinį gydymą tyrusios institucijos ir specialistai konstatavo, jog gydymo ir diagnostinių klaidų nepadaryta, asmens sveikatos priežiūros paslaugos D. O. ligoninėje buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, nebuvo pažeista D. O. teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, žalos paciento sveikatai nepadaryta. Be to, D. O. nėra nustatytos kokios nors žalingos pasekmės po padarytos operacijos. Sraigtų dislokacija nustatyta, praėjus daugiau kaip 1,5 mėnesio po operacijos. Tai galėjo atsitikti, kaip nurodyta ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011-04-21 sprendime Nr. 56–32, todėl, kad varžtai galėjo dislokuotis iš kaulo dėl neatsargių didelės apimties judesių arba raumenų spastiškumo. Kadangi gydytojas K. S. nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, laikėsi visų gydytojo profesijai keliamų reikalavimų, todėl nėra nustatyta jokių pagal įstatymą būtinų sąlygų žalai atlyginti.

Trečiojo asmens K. S. atstovas prašo ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas taip pat prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą tėvams neturi teisinio pagrindo, nes jiems nėra padaryta žala, o artimiesiems žala priteisimas tik mirties atveju. Taip pat byloje nėra duomenų, kad operacija atlikta netinkamai, o ekspertai nustatė, kad ji buvo atlikta tinkamai. Vertinant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą taip pat nenustatyta jokių pažeidimų. Sutikimo operacijai tikslas – įrodyti, kad informacija buvo suteikta, o ieškovai yra patys medikai, 10 metų lankosi pas tą patį gydytoją, ieškovai bendrauja su visais šios srities specialistais Lietuvoje, operacija buvo vykdoma planiniu būdu, todėl ieškovai neabejotinai turėjo visą būtiną informaciją. Be to, nurodo, kad kiekviena operacija gali turėti komplikacijų. Taip pat mano, kad žalos dydis yra neadekvatus, nes nėra atsiradę kokių nors pasekmių.

Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad D. O., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimas – t. 1, b. l. 27), 2010 m. rugpjūčio 12 d. buvo hospitalizuotas VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje, jis apžiūrėtas ir konsultuotas gydytojo K. S., kuris pasiūlė ir nutarė atlikti dalines priekines distalines šlaunikaulio dezes, norint palaipsniui koreguoti kelių fleksiją. D. O. 2010 m. rugpjūčio 13 d. buvo atlikta kairio šlaunikaulio distalinės priekinės epifizeodezės ir dešinio šlaunikaulio priekinės distalinės dezės 8 plokštelėmis operacija, pacientas iš ligoninės išrašytas 2010 m. rugpjūčio 14 d. (t. 1, b. l. 20–24, 128–129, 136–158). Gydytojas K. S. 2010 m. spalio 1 d. nustatė, kad dešinėje kojoje sraigtas išplėštas ir reikalinga pakartotina fiksacija (t. 1, b. l. 129), 2010-10-05 konsultacijos VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje metu gydytoja J. J. taip pat nustatė, kad varžtai atsipalaidavę (t. 1, b. l. 25, t. 2 b. l. 15), 2010 m. spalio 12 d., D. O. konsultuotas gydytojų J. Š. ir E. Č., kuris rekomendavo spręsti dėl operacinio gydymo (t. 2, b. l. 91–95). D. O. 2010 m. spalio 14 d. buvo pakartotinai hospitalizuotas VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje ir jam atlikta operacija, kurios metu gydytojas Š. B. pašalino plokšteles iš dešiniojo ir kairiojo šlaunikaulio distalinės dalies (t. 1, b. l. 26, 130–131, 159–177), pacientas išrašytas 2010 m. spalio 15 d. LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu buvo nuspręsta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai, žalos D. O. sveikatai nepadaryta, todėl buvo netenkintas pareiškėjų S. O. ir G. O. prašymas dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 14–16). Ieškovų prašymu byloje buvo paskirta deontologinė ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ekspertizė, ji pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertams (t. 2, b. l. 176–178), kurią atlikus gautas ekspertizės aktas (t. 2, b. l. 183–190). Ekspertizės aktu yra padarytos tokios ginčo išsprendimui svarbios išvados: kad D. O. atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę buvo taikytas kokybiškas ir adekvatus gydymas, gydymo metodas ir būdai; alternatyvus priekinės distalinės šlaunikaulio hemiepifiziodezės operacijai gydymo būdas šiuo atveju nebūtų teisingas; VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje yra įklijuota „Paciento ar jo įstatyminio atstovo sutikimas teikiant stacionarines paslaugas“ forma, kurios 6 punktas suformuluotas: „Teisė rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas ir atsisakyti gydymo“. Esu supažindintas su mano (vaiko) ligos gydymui VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje taikomų tyrimo ir gydymo metodų ypatybėmis, man yra išaiškinta intervencijos į sveikatą tikslas, pobūdis, padariniai, ir pavojai, taikomi kiti gydymo ar tyrimo būdai, galima rizika, komplikacijos, šalutinis poveikis, pasveikimo prognozė, taip pat padariniai atsisakius siūlomo gydymo, nurodyti tolimesni alternatyvaus gydymo ir ištyrimo metodai bei yra suteikta pasirinkimo galimybė. Sutinku, kad man (mano vaikui) būtų taikomi pasirinkti tyrimai ir gydymas“. Po šiuo tekstu pasirašyta; šiuo konkrečiu atveju buvo galima pasirinkti kitą gydymo metodą, tačiau jis nebūtų buvęs teisingas; šiuo atveju plokštelių ir sraigtų dislokacija yra pooperacinė komplikacija, bet ne netinkamas gydymo taktikos parinkimas ar netinkamai atlikta operacija. Pooperacinės komplikacijos – plokštelių ir sraigtų migracijos ir dislokacijos – priežastys gali būti įvairios ir konkrečiai jų įvardinti negalima; Lietuvoje nėra patvirtintos vieningos šio susirgimo gydymo metodikos (protokolo); ligonio, sergančio vaikų cerebraliniu paralyžiumi, nevalingi judesiai (spazmai) arba kitokie judesiai galėjo atpalaiduoti plokštelių varžtus, tačiau tiksli šios komplikacijos priežastis nežinoma; po operacijos ambulatoriškai taikytas kinezioterapinis gydymas galėjo turėti įtakos plokštelių varžtų atsipalaidavimui, tačiau tiksli šios komplikacijos priežastis nežinoma; ligonio sveikatos būklei galėjo turėti įtakos operavusio gydytojo nurodymų nevykdymas (neatvykimas kontrolei gydytojo nurodytu terminu), nes rentgenologiškai būtų galima anksti diagnozuoti sraigtų ir plokštelių migraciją, deformaciją, bei jas ištaisyti; gydytojų konsiliumas prieš 2010-08-13 atliktą operaciją buvo nereikalingas; D. O., atsipalaidavus dešiniojo šlaunikaulio lateralinio krumplio viršutiniam varžtui ir kairiojo šlaunikaulio vidinio krumplio viršutiniam varžtui turėjo būti atlikta pakartotinė operacija ir/arba migravę sraigtai turėjo būti persriegti kitu kampu arba visi sraigtai ir plokštelės turėjo būti pašalinti. Konkrečią iš šių dviejų taktikų pasirenka gydytojas betarpiškai operacijos metu; ir kt.

Šalies argumentai

Ieškovai jų prašymu atlikus ekspertizę nesutiko su ekspertizės išvadomis ir prašė skirti pakartotinę ir papildomą ekspertizę tiems klausimams, į kuriuos ekspertai, jų nuomone, neatsakė. Abejones dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo grindė tuo, kad gydytojas E. Č. neturi teismo eksperto kvalifikacijos, taip pat galimu jo šališkumu, kadangi E. Č. dėl D. O. gydymo jau buvo atsakęs į LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos suformuluotus klausimus (t. 1, b. l. 18–19, t. 2, b. l. 156–157). Nėra ginčo dėl to, kad gydytojas E. Č. nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Tačiau LR teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo. Kadangi ekspertizės objektu buvo specifinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos – vaikų ortopedo chirurgo atlikta kairio šlaunikaulio distalinės priekinės epifizeodezės ir dešinio šlaunikaulio priekinės distalinės dezės 8 plokštelėmis operacija, todėl tokios operacijos atlikimo vertinimui buvo pasitelktas būtent šios srities specialistas – vaikų ortopedas–traumotologas E. Č.. Pažymėtina, kad šios srities specialistų Lietuvoje yra nedaug, ką patvirtino apklaustas ekspertas E. Č., be jo tokiais specialistais yra operaciją atlikęs gydytojas K. S., antrąją operaciją atlikęs Š. B., jam asistavęs V. U. ir G. . Visi šie asmenys vienokiu ar kitokiu būdu yra susiję su D. O. gydymu ar konsultavimu, todėl pasirinkimas ekspertu kviesti E. Č. yra labiausiai pagrįstas, kadangi jis neturi jokių tiesioginių sąsajų su atliktomis operacijomis, jo kvalifikacija vertinti suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, atsižvelgiant į jo patirtį, yra pakankama. Tai, kad į jį kreipėsi į LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, prašydama atsakyti į tam tikrus klausimus, nerodo eksperto E. Č. šališkumo, o tik patvirtina jo kompetencijos pripažinimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. O. tėvai prieš atliekant antrąją plokštelių pašalinimo operaciją patys kreipėsi dėl konsultacijos į E. Č., kas taip pat patvirtina E. Č. kompetencijos pripažinimą ir paneigia jo šališkumą. Vertinant ekspertų išvadas svarbu ir tai, kad ekspertizė atlikta trijų ekspertų, du iš jų turi teismo eksperto kompetenciją, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindų abejoti ekspertizės išvadų pagrįstumu. Negalima sutikti su ieškovų teigimu, jog buvo atsakyta ne į visus ekspertizei pateiktus klausimus, kadangi į visus esminius klausimus, kilusius vertinant D. O. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę tuo pagrindu, kuriuo pareikštas ieškinys, buvo atsakyta. Todėl teismas netenkino ieškovų prašymo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę ir spręsdamas kilusį ginčą remiasi ekspertizės išvadomis, pripažindamas jas pagrįstomis. Pažymėtina, kad, nors eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl savo prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3–733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3–587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3–45/2008). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad ekspertų išvada yra neargumentuota, nemotyvuota, prieštaringa ar neišsami, nes ekspertai pateikė atsakymus į visus esminius teismo užduotus klausimus, ji taip pat neprieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams.

Ieškinys yra pareikštas dėl žalos, padarytos pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusios dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės, t. y. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnio pagrindu. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Deliktinė civilinė atsakomybė grindžiama visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas, t. y., ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. VĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3–59/2011).

Šalies argumentai

Ieškovai nesutinka nei su LR sveikatos apsaugo ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu, nei su ekspertų padarytomis išvadomis ir teigia, kad žala buvo padaryta dėl to, kad prieš operaciją nebuvo gautas D. O. tėvų įstatymo nustatytos formos sutikimas, nebuvo išaiškinti alternatyvūs gydymo būdai, parinktas netinkamas gydymo būdas ir nekokybiškai atlikta operacija. Akivaizdu, kad ieškovų pretenzijos sveikatos paslaugas teikusiai įstaigai (jos gydytojui K. S.) yra reiškiamos faktiškai dėl to, kad atsirado operacijos komplikacija – sraigtų ir plokštelių dislokacija (migravimas), nes būtent dėl to nebuvo pateisinti ieškovų lūkesčiai ir ieškovai nepasiekė to, ko tikėjosi, o D. O. turėjo kęsti skausmus, patirti kitus praradimus. Ekspertai negalėjo nustatyti, dėl kokių priežasčių atsirado ši komplikacija, tačiau nurodė, kad nors atlikta operacija yra nedidelės apimties ir turi palyginus žemą komplikacijų riziką, tačiau ši rizika vis tiek išlieka apie 10 %. Vertinant galimas komplikacijos atsiradimo priežastis yra svarbios ir šios byloje nustatytos aplinkybės: 1) kad komplikacija – sraigtų migravimas buvo nustatyta po daugiau kaip 1,5 mėnesio po operacijos, 2) kad po operacijos pačių ieškovų iniciatyva, nepasikonsultavus su operaciją atlikusiu gydytoju K. S., D. O. buvo atliekamos kinezioterapinės procedūros, ką patvirtino liudytojas A. L. (t. 2, b. l. 71–72), 3) kad D. O. tėvai nesilaikė operavusio gydytojo rekomendacijų, nurodytų išrašant D. O. iš ligoninės, po mėnesio kreiptis dėl ortopedo–traumatologo konsultacijos (t. 1, b. l. 24). Ekspertai padarė išvadas, kad šios nustatytos aplinkybės, kaip ir D. O. susirgimo pobūdis – cerebralinis paralyžius, kuris susijęs su nevalingais judesiais (spazmais) galėjo turėti įtakos plokštelių varžtų atsipalaidavimui, t. y. įvykusiai komplikacijai. Tai reiškia, kad nors tiksli komplikacijos priežastis ekspertų nėra nustatyta, tačiau taip pat nėra nustatyta ir įrodyta, kad komplikacija atsirado būtent dėl netinkamai atliktos operacijos, t. y. nėra įrodyti operaciją atlikusio gydytojo K. S. neteisėti veiksmai (CPK 178 straipsnis). Sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą, nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, teismas gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. ir A. P. v. viešoji įstaiga Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė (teisių perėmėjas – viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė), bylos Nr. 3K-3–337/2013). Šiuo atveju nenustatyta, kad gydytojas K. S., atlikdamas operaciją, būtų buvęs neatidus, nerūpestingas ar nekvalifikuotai atlikęs operaciją.

Ieškovai taip pat neįrodė, kad gydytojo K. S. atlikta operacija buvo netinkamai parinktas gydymo būdas. Atvirkščiai, ekspertai nustatė, kad D. O. atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę buvo taikytas kokybiškas ir adekvatus gydymas, gydymo metodas ir būdai, o alternatyvus priekinės distalinės šlaunikaulio hemiepifiziodezės operacijai gydymo būdas šiuo atveju nebūtų teisingas.

Atmestinas ir ieškovų ieškinio argumentas, kad operacija atlikta be įstatymo nustatytos formos sutikimo ir D. O. tėvų neinformavus apie alternatyvius gydymo būdus, komplikacijas. Ligos istorijoje yra ieškovės S. O. 2010-08-12 pasirašytas „Paciento ar jo įstatyminio atstovo sutikimas teikiant stacionarines paslaugas“ (t. 1, b. l. 138–139), kurio 6 punkte labai aiškiai nurodyta, kad buvo išaiškintos taikomų tyrimo ir gydymo metodų ypatybės, intervencijos į sveikatą tikslas, pobūdis, padariniai ir pavojai, taikomi kiti gydymo ar tyrimo būdai, galima rizika, komplikacijos, šalutinis poveikis, pasveikimo prognozė, taip pat padariniai atsisakius siūlomo gydymo, nurodyti tolimesni alternatyvaus gydymo ir ištyrimo metodai bei yra suteikta pasirinkimo galimybė. To iš esmės neneigia ir pati S. O., nurodžiusi, kad jai buvo suteikta informacija apie operaciją, kad visus iškilusius klausimus uždavė K. S., kad ji pasirašė sutikimą (t. 3, b. l. 44–46). Iš S. O. ir G. O. paaiškinimų akivaizdu, kad pretenzijos gydytojui K. S. atsirado todėl, kad jie tikėjosi lengvos, paprastos, nesudėtingos operacijos, kuri nesukels jokių problemų, tačiau įvyko priešingai, nes atsirado komplikacijos, be to, vėliau jie išsiaiškino, kad taikytas gydymo būdas buvo netinkamas ir yra geresnių gydymo būdų. Tačiau, kaip jau nurodyta, nenustatyta, kad komplikacijos kilo dėl nekokybiškos operacijos, o parinktas operacinis gydymo būdas buvo tinkamas ir teisingas. Vertinant ieškovo D. O. tėvų informuotumo lygį dėl operacijos tinkamumo, alternatyvių gydymo būdų, galimų komplikacijų reikia atsižvelgti ir į tai, kad operacija buvo planinė, todėl ieškovai turėjo galimybę apsvarstyti pasirinkto gydymo būdo tinkamumą, be to, jie patys turi medicininį išsilavinimą, o D. O. vaikų ligoninėje buvo gydomas nuo 2002 m., jam 2004 m. buvo atlikta pirma operacija (t. 1, b. l. 124, 126). Todėl nebuvo pažeista LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies reikalavimas, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus.

LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą, ją nustato LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V–184 patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimo aprašo III skyrius. Nors ieškovės S. O. sutikimas pasirašytas stacionarinių paslaugų teikimui ir nėra pateikta sutikimo operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai atlikti, kuris atsakovės teigimu yra dingęs (t. 3, b. l. 73–81), tačiau tai nepripažintina neteisėtu veiksmu, nulėmusiu žalos atsiradimą ieškovams. Operacija nebuvo atlikta be ieškovo D. O. tėvų valios ir sutikimo, to jie net patys neteigia, be to, operacijos dieną S. O. pasirašė sutikimą nuskausminimui (t. 1, b. l. 146) tačiau ieškovai tvirtina, kad nebuvo pasirašytas nustatytos formos sutikimas, kas, jų nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jiems nebuvo suteikta informacija, galėjusi nulemti jų apsisprendimą dėl operacijos. Tačiau tokio pobūdžio informacija buvo suteikta, ką patvirtina kitas ieškovės S. O. pasirašytas sutikimas – sutikimas teikiant stacionarines paslaugas. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, o tai patvirtina ieškovės pasirašytas sutikimas teikiant stacionarines paslaugas. Pažymėtina, kad ieškovės S. O. sutikimas chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai atlikti, pasirašytas atliekant antrąją – plokštelių šalinimo operaciją (t. 1, b. l. 170), gautos informacijos patvirtinimo lygiu yra kur kas siauresnis nei sutikime teikiant stacionarines paslaugas. Dėl to gydytojo K. S. pateikta informacija apie intervenciją į sveikatą, galimas komplikacijas, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, laikytina tinkamu paciento tėvų teisės į informaciją įgyvendinimu. Sprendžiant klausimą dėl paciento tinkamo informavimo ir gydymo įstaigos teisinės atsakomybės, nepakanka konstatuoti faktą, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau reikia įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą arba mirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3–236/2010). Vertinant gydytojo K. S. atliktų veiksmų visumą bei atsižvelgus į ekspertizės išvadas, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas įstatymo reikalavimo pažeidimas (sutikimo operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai atlikti nebuvimas) vertintinas labiau kaip formalus pažeidimas, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, jog gydytojo K. S. parinktas gydymo metodas buvo optimalus ir adekvatus paciento ligos būklei, ir ieškovai buvo tinkamai informuoti. Komplikacijos taip pat atsirado ne dėl to, kad nebuvo pasirašytas tinkamos teisės aktais nustatyto formos sutikimas operacijai, bet dėl kitų priežasčių.

Kadangi ieškovai neįrodė sveikatos priežiūros įstaigos deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškinį atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos – 3 000 Lt (t. 3, b. l. 34–35).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų S. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms (įm. kodas 124364561) po 1 500 Lt iš kiekvieno ieškovo atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Nijolia Indreikienė