- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-1227-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Lietuvos Respublikos, Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- A. L., A.
- Atsakovas
- V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-559-630/2010 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui V. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. L. padavė ieškinį atsakovui V. A., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo už sužalotą sveikatą periodinėmis išmokomis po 673,60 Lt kas mėnesį iki darbingumo lygio pasikeitimo arba iki senatvės pensijos, taip pat 10 000 Lt neturtinės žalos. Reiškiamų reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui V. A. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pavedant turtą surasti ir areštuoti antstoliui. Grįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad jam nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, todėl siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nenurodė, dėl kokių priežasčių reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė atsakovo galimo nesąžiningumo, jo nemokumo įrodymų, todėl negalima spręsti, kad teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Ieškovas A. L. atskiruoju skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. A. turtui. Nurodo, kad ieškovas neturi žinių, kokia yra atsakovo turtinė padėtis, todėl ir prašė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, pavedant tai padaryti antstoliui. Be to, prašė išreikalauti iš Jurbarko raj. PK baudžiamąją bylą, kurioje ieškovo manymu būtų matyti, kad atsakovas yra romų tautybės ir ilgai delsė atlyginti bent dalį patirtos turtinės žalos, niekur nedirbo. Todėl, ieškovo nuomone, yra reali grėsmė, jog skolininkas, sužinojęs apie jam pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo, gali imtis nesąžiningų veiksmų, t.y. perleisti ar paslėpti turtą.
Atskirasis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, o atskirajame skunde nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas nesudaro prielaidų panaikinti priimtą teismo nutartį (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygas ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl formuluojant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti laikomasi procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis) ir pareiškime turi būti nurodoma, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir tai patvirtinantys įrodymai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovas, pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė tik vieną aplinkybę, o būtent, kad jam nėra žinoma, kokia yra atsakovo turtinė padėtis. Tačiau tokia aplinkybė pati savaime nesudaro prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog esant tokioms aplinkybėms negalima spręsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis buvo pareiškęs prašymą išreikalauti iš Jurbarko raj. PK baudžiamąją bylą, kurioje galėtų būti duomenys apie tai, kad atsakovas yra romų tautybės, tuo metu nedirbo ir ilgai delsė bent iš dalies atlyginti žalą, nebuvo nurodyta, kaip prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžianti aplinkybė, todėl pirmosios instancijos teismo negalėjo būti įvertinta. Be to, ieškovas pats galėjo pateikti duomenis iš baudžiamosios bylos, taip patvirtindamas nurodytas aplinkybes (CPK 178, 198-199 straipsniai), tačiau jų nepateikė ir su atskiruoju skundu. Dėl šių priežasčių kolegija taip pat neturi galimybės jų įvertinti. Be to, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad V. A. nedirbo, delsė atlyginti žalą, gali patvirtinti tik praeityje (2007 m.) buvusius faktus, o vien dėl atsakovo tautybės negalima pripažinti, kad sprendimo įvykdymui gali kilti tam tikra grėsmė. Paaiškėjus naujoms grėsmę sprendimo įvykdymui keliančioms aplinkybėms, ieškovas gali vėliau, bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu teikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas šias aplinkybes bei pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Dėl šių priežasčių atskirasis skundas kaip nepagrįstas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.