Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-07-17 · Civilinė byla Nr. 2-15387-886/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-17Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
2-15387-886/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07936-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
D. U.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“
Advokatai
Ina Kurauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-15387-886/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07936-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,sekretoriaujant Živilei Radavičiūtei,dalyvaujant ieškovui D. U.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. U. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Namų priežiūros centras“ 220 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 Eur žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbiami), rūsyje laikė 4 padangas ir 2 medinius langus. Ieškovas 2018 m. vasario mėnesį pastebėjo, kad nurodytų jo daiktų rūsyje nebėra. Namo gyventojas ieškovui nurodė, kad daiktus išvežė krovininis automobilis su užrašu „Šilainių būstas“. Ieškovas 2018 m. vasario mėnesį gavo sąskaitą už rūsio valymo paslaugas. Ieškovo teigimu, jam buvo padaryta 220 Eur turtinė žala (3–4, 12 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) 2018 m. birželio 4 d. įteikti jos administratorei L. M. (19 b. l.). Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 4 dalis), atsiliepimas į ieškinį negautas.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas 4 padangas pirko 2008 metais, jos buvo naudotos apie 1 mėnesį, jas rūsio patalpose padėjo prieš 2 metus. Ieškovas apie 2006 metus pakeitė buto medinius langus ir juos laikė rūsio patalpose.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė advokatė Ina Kurauskienė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas neįrodė, jog 4 padangos ir 2 langai jam priklausė nuosavybės teise. Ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra dėl padangų pirkimo neatitinka įstatymo reikalavimų, nes joje nėra nurodyta serija, numeris ir pirkėjas, o iš pateikto kvito nėra aišku, kas sumokėjo pinigus. Byloje nėra duomenų, kada buvo pakeisti langai, ieškovas yra buto nuomininkas, todėl ginčo langai galėtų priklausyti tik buto savininkei, o ne ieškovui. Pažymėjo, kad ieškovo teigimu, langai buvo pakeisti prieš 12 metų, padangos pirktos prieš 10 metų, todėl jie buvo visiškai nusidėvėję, todėl nėra aišku, kaip ieškovas apskaičiavimo jam padarytą žalą. Ieškovas daugiabučio gyvenamojo namo rūsio patalpose laikydamas padangas ir langus pažeidė priešgaisrinės apsaugos taisykles. Atsakovė, vykdydama daugiabučio namo administratoriaus pareigas, privalėjo užtikrinti šiose taisyklėse numatytų reikalavimų įgyvendinimą, todėl apžiūrėjo rūsį, padarė rūsio patalpose esančių daiktų nuotraukas, pakabino skelbimą prie įėjimo į kiekvieną laiptinę dėl pašalinių daiktų laikymo ir prašė juos išsinešti, nustatė terminą pašaliniams daiktams išnešti. Atsakovės atstovės teigimu, asmenims, kurie save laikė daiktų savininkais buvo suteikta galimybė juos pasiimti, tačiau ieškovas to nepadarė. Ieškovas žalą patyrė dėl savo paties neteisėtų veiksmų.

Ieškinys netenkinamas.

Teismas byloje nustatė, kad atsakovė teikia butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo ir eksploatavimo paslaugas daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbiami) (6-7 b. l.). Atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuomojasi butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbiami) (25-26 b. l.).

Teismo posėdyje ieškovas ir atsakovės atstovė pripažino faktines aplinkybes, kad atsakovė 2018 m. vasario mėnesį atliko rūsio patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbiami) (trečios laiptinės), valymą ir išnešė iš jų 4 padangas, 2 medinius langus ir kitus daiktus. Šias aplinkybes pagrindžia atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai: skelbimas dėl rūsio patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbiami) (trečios laiptinės), valymo; fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti rūsio patalpose buvę mediniai langai ir padangos; atsakovės pasirašytas 2018 m. vasario 12 d. atliktų darbų aktas, dėl trečios laiptinės rūsio patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbiami), valymo (24, 27-31 b. l.). Teismas pripažįsta šias aplinkybes įrodytomis (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai).

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, dėl nurodytų atsakovės veiksmų jam buvo padaryta 220 Eur dydžio turtinė žala, nes rūsio patalpose neliko jam nuosavybės teise priklausiusių 4 padangų ir 2 medinių langų. Ieškovas, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 220 Eur turtinės žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas būtinąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: ieškovo patirtą žalą, atsakovės kaip atsakingos dėl žalos atsiradimo neteisėtus veiksmus, priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos ryšį, kaltę (išskyrus griežtosios atsakomybės taikymo atvejus) (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ieškovas savo patirtą 220 Eur dydžio neturtinę žalą įrodinėja 2008 m. sausio 2 d. PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo kvitu dėl padangų pirkimo; skelbimu iš internetinio tinklalapio www.skelbiu.lt dėl langų pardavimo; langų fotonuotraukomis. Teismas pažymi, kad ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies ir 80 straipsnio 1 dalies 2, 6 punkto reikalavimų, nes joje nenurodyta serija, numeris, pirkėjo vardas, pavardė ir adresas. PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta, kad padangų pirkėjas yra ieškovas, o vien ta aplinkybė, kad sąskaitą pasirašė ieškovas, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas pirko nurodytas padangas ir už jas apmokėjo. Be to, nėra galimybės nustatyti aplinkybes, ar PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos padangos yra tos pačios, kurios užfiksuotos atsakovės pateiktose padangų nuotraukose. Pažymėtina ir tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos padangos yra daugiau nei 10 metų senumo ir ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų apie jų nusidėvėjimą, kas kelia pagrįstas abejones dėl jų būklės, tinkamumo eksploatuoti ir tikrosios vertės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog rūsio patalpose buvę 2 mediniai langai jam priklausė nuosavybės teise. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad jo pateiktame skelbime nurodyti parduodami langai nėra tie patys langai, dėl kurių išnešimo iš rūsio patalpų jis patyrė žalą. Ieškovo pateiktos fotonuotraukos neturi jokios įrodomosios vertės šioje byloje, nes jose tiesiog užfiksuoti buto langai, ir jos nepatvirtina jokių byloje ieškovo įrodinėjamų aplinkybių. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų įrodymų visetą ir jų įrodomąją reikšmę sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog rūsio patalpose buvusios 4 padangos ir 2 mediniai langai jam priklausė nuosavybės teise (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovas neįrodė vienos iš būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – ieškovui padarytos turtinės žalos.

Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbiami), administratorė. Taigi, atsakovė, kaip šio namo administratorė privalo vykdyti jai įstatymuose numatytas funkcijas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Pagal Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T-441, 10.4. punktą namo vidaus aplinkoje draudžiama užgriozdinti bendrojo naudojimo patalpas, taip pat prieigas prie butuose ir kitose patalpose esančios bendrosios inžinerinės įrangos valdymo vietų, savavališkai pertvarkyti bendrojo naudojimo patalpas ir inžinerinę įrangą. Šios taisyklės privalomos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams), bendrosios nuosavybės administravimo įmonėms (bendrojo naudojimo objektų administratoriams), namų nuolatinės techninės priežiūros ir kitas paslaugas teikiančioms įmonėms, savivaldybės institucijoms. Taisyklės privalomos daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir namo bendrosios nuosavybės administravimo jungtinės veiklos sutarčių šalims, jei jos nėra pasitvirtinę atitinkamų savo namų taisyklių (3 punktas). Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 86.1 ir 86.4 punktuose numatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama: užkalti, užtverti, užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais laiptines, koridorius, balkonus, lodžijas, liukus, angas ir kitus išėjimus, skirtus žmonėms evakuoti; užtverti, užkrauti rūsiuose praeigas. Atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbiami), administratorė privalo užtikrinti nurodytų reikalavimų įgyvendinimą. Atsakovė, atlikusi rūsio patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbiami), valymą ir iš jų išgabenusi 4 padangas, 2 medinius langus, kurie buvo laikomi pažeidžiant ankščiau nurodytų taisyklių reikalavimus, vykdė jai teisės aktų funkcijas. Nustačius šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi ji vykdė teisės aktų jai priskirtas funkcijas ir neviršijo jai suteiktų įgaliojimų (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neįrodė vienos iš būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo ieškinys netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio (5 b. l.), ieškinio netenkinus, žyminis mokestis iš atsakovės ieškovui nepriteisiamas.

Atsakovę pagal 2018 m. birželio 19 d. atstovimo sutartį atstovavo advokatė Ina Kurauskienė (23 b. l.). Atsakovė byloje patyrė 42 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą (atstovavimą teismo posėdyje) (32-33 b. l.). Ieškinio netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteisiama 42 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbiami)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“ (juridinio asmens kodas 125596783, buveinė Vilniuje, Medeinos g. 8A) 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) išlaidų už advokatės teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė