Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-11 · Administracinė byla Nr. I-1661-629/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-11
Bylos Nr.
I-1661-629/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00309-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Kęstutis Jonaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1661-629/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00309-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjo A. B. (A. B.) atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Radvilei Bajelytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

P. B. Respublikos pilietis A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-114(00129) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui A. B., panaikinimo“. Be to, pareiškėjas prašo atlyginti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, patikrinimo metu buvo klaidingai nustatyta, kad UAB „B projektai“ (toliau – ir Bendrovė) neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes Bendrovėje yra tik vienas Lietuvos Respublikos pilietis faktiškai dirbantis visą darbo laiką, o kiti du įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai nedirba visos darbo dienos, nes jiems yra mokamas mažesnis, negu Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, taip pat jų bendrai gaunamas darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu Bendrovėje yra įdarbinti ir dirba du Lietuvos Respublikos piliečiai – V. B. (V. B.) ir A. G. ir jiems yra mokamas didesnis, negu šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, faktiškai nuo 2017 m. gruodžio 1 d. jų bruto darbo užmokestis yra 860 Eur. Tačiau A. G. nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o 2017 m. gruodžio 18 d. ji vėl gavo nedarbingumo pažymėjimą dėl nelaimingo atsitikimo buityje. Šis nedarbingumo pažymėjimas suteiktas iki 2018 m. sausio 25 d. Pabrėžė, jog trečiąją kalendorinę nedarbingumo dieną ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši išmoka mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu, todėl pareiškėjas nepažeidė UTPĮ 40 straipsnio 5 dalies, kadangi nepasikeitė aplinkybės, lemiančioms leidimo išdavimo pagrindą ir pareiškėjas neprivalėjo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas kaip reikšmingą aplinkybę pažymi tai, kad vienam iš Bendrovės akcininkų yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, kitam yra atsisakyta išduoti leidimą gyventi, bet vienas iš akcininkų yra pateikęs teismui skundą, kuris dar neišnagrinėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 30–33). Paaiškino, jog, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinę sistemą, buvo nustatyta, kad Bendrovėje įdarbinti 6 asmenys: 3 užsieniečiai (pareiškėjas, vienas užsienietis, kuriam panaikintas leidimas laikinai gyventi, ir dar vienas užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi) ir 3 Lietuvos Respublikos piliečiai. Vienam Lietuvos Respublikos piliečiui mokamas 830 Eur darbo užmokestis, o kitoms 2 Lietuvos Respublikos pilietėms nuo 2017 m. spalio mėnesio buvo mokamas 316 Eur ir 46 Eur darbo užmokestis, taigi Bendrovės Lietuvos Respublikos piliečiams mokami darbo užmokesčiai nesudaro 2 vidutinių bruto darbo užmokesčiai sumos, t. y. 1685,40 Eur, todėl tiek Bendrovė, tiek pareiškėjas neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Atsakovas pažymėjo, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata turėtų būti suprantama taip, kad įmonėje turi būti sukurtos darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems faktiškai mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius. Įstatyme nustatytu reikalavimu mokėti nustatytą darbo užmokestį siekiama užkirsti kelią deklaratyviai ir formaliai veikiančių įmonių veiklai UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Migracijos departamento nuomone, aplinkybės, kad viena iš įmonės darbuotojų nuo įdarbinimo UAB „B projektai“ pradžios 2017 m. rugsėjo 5 d. faktiškai dirbo įmonėje apie vieną mėnesį, jos darbo užmokestis dengiamas VSDFV lėšomis, o Bendrovė nepriėmė nė vieno papildomo darbuotojo esamam darbo krūviui padengti kad ir terminuota darbo sutartimi, suponuoja, jog Bendrovė siekia tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog UAB „B projektai“ vyko dažna darbuotojų kaita: 2017 m. liepos 27 d. teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis apie 6 įmonėje dirbančius darbuotojus, 2017 m. rugsėjo 14 d., prieš priimant sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, buvo nustatyta, jog Bendrovėje dirba 4 darbuotojai, o po leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo pasirašyta darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliete, kuri nuolat turi nedarbingumo pažymėjimą, o kita Lietuvos Respublikos pilietė, kuriai buvo mokamas 48 Eur darbo užmokestis, nustojo dirbti Bendrovėje 2017 m. lapkričio 30 d., kiti darbuotojai, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat buvo atleisti netrukus po leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo. Tik nuo vienam 2017 m. spalio 16 d. įdarbintam Lietuvos Respublikos piliečiui buvo mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis – 830 Eur. Atsakovo teigimu, tai reiškia, jog pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti UTPĮ normas ir pažeidė UTPĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, t. y. pasikeitus visam įmonės personalui, kurio dėka įmonė atitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bei faktiškai nemokant UTPĮ nustatyto darbo užmokesčio, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad darbuotojams lapkričio pabaigoje buvo dar pakeltas darbo užmokestis. Niekas negalėjo numatyti, kad A. G. patirs buitinę traumą. Ne pareiškėjo kaltė, kad ligos išmoka mokama iš VSDV lėšų. Ligos atveju samdyti naują darbuotoją taip pat būtų nelogiška. Atsakovas dabar nurodo argumentus, kurių nebuvo skundžiamame sprendime.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi Migracijos departamento atsiliepime išdėstytais argumentais. Atkreipė dėmesį, kad tiek A. G., kuri dirba valytoja, tiek V. B., kuris dirba kaip verslo konsultantas, buvo nustatytas 830 Eur darbo užmokestis, kuris yra neadekvatus esamai situacijai. Atsakovo atstovės nuomone, taip siekiama, kad Bendrovėje dirbantys užsieniečiais formaliai atitiktų UTPĮ reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-114(00129) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui A. B., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 27 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „B projektai“ akcininkas (I t., b. l. 34–43).

2017 m. rugsėjo 15 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus (I t., b. l. 43).

2017 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjui buvo įformintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (I t., b. l. 4).

Migracijos departamentui 2018 m. sausio 15 d. patikrinus UAB „B projektai“ duomenis VSDFV informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad Bendrovėje dirba 3 Lietuvos piliečiai (V. B. (V. B.), A. G. ir O. S.) ir 3 užsieniečiai (I t., b. 175). V. B. Bendrovėje dirba nuo 2017 m. spalio 17 d., ir jam buvo mokamas 830 Eur darbo užmokestis (I t., b. l. 176). A. G. Bendrovėje dirba nuo 2017 m. rugsėjo 5 d., už rugsėjo mėn. ji gavo 750,95 Eur darbo užmokestį, už spalio mėn. – 226,36 Eur, o už lapkričio mėn. – 316,19 Eur (I t., b. l. 177). O. S. Bendrovėje dirba nuo 2013 m. birželio 25 d., 2017 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. ji gaudavo 48 Eur darbo užmokestį (I t., b. l. 178–182).

Atsižvelgdamas į minėtą VSDFV informacinės sistemos informaciją, Migracijos departamentas 2018 m. sausio 15 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (15/5-7)11U-114(00129), kuriuo, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimą motyvavo tuo, kad Bendrovė ir pareiškėjas neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes tik vienas Lietuvos Respublikos pilietis faktiškai dirba visą darbo laiką. Kiti du įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai nedirba visos darbo dienos, nes jiems yra mokamas mažesnis, negu Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, taip pat jų bendrai gaunamas darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio (I t., b. l. 7–8).

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pažymėtina, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įmonei nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą neišduoti užsieniečiui leidimo arba jį panaikinti.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas konstatavo, kad tik vienas Bendrovės darbuotojas dirba visą darbo dieną, be to, darbuotojų darbo užmokestis bendrai sudaro mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Visų pirma teismas pažymi, kad pagal UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto reglamentavimą visą darbo dieną įmonėje turi dirbti tik tie darbuotojai, kurių mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Migracijos departamentas surinko duomenis apie Bendrovės darbuotojams mokėtą darbo užmokestį tik iki 2017 m. lapkričio mėn. imtinai. Pagal Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. DĮ-251 patvirtintą Statistikos informacinių pranešimų skelbimo 2017 metų kalendorių 2017 m. III ketvirčio darbo užmokesčio rodikliai skelbiami tik 2017 m. lapkričio 24 d., todėl Migracijos departamentas, vertindamas 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėn. darbo užmokesčius nepagrįstai lygino juos su dar nepaskelbtu rodikliu, t. y. 842,70 Eur. Paskutinis paskelbtas ir taikytinas rodiklis vertinamu laikotarpiu turėtų būti 2017 m. II ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis – 830 Eur, o du tokie dydžiai sudarytų 1 660 Eur.

Kadangi O. S. Bendrovėje gauna 48 Eur darbo užmokestį, darytina išvada, jog ji Bendrovėje nedirba visą darbo dieną. Pagal teismui pateiktas darbo sutartis matyti, kad visą darbo dieną Bendrovėje turėtų dirbti V. B. ir A. G. (I t., b. l. 18–26), todėl būtent šių darbuotojų gaunami darbo užmokesčiai aktualūs vertinant Bendrovės atitiktį UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimams. Šiuo atveju atsakovas pripažįsta, kad V. B. dirba visą darbo dieną ir jam mokamas 830 Eur darbo užmokestis, tačiau, atsakovo nuomone, A. G., atsižvelgiant į jai išmokėtą darbo užmokestį, Bendrovėje nedirba visą darbo dieną. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad A. G. nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. bei nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. sausio 25 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (I t., b. l. 12–13).

Pažymėtina, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu darbo santykiai su darbuotoju nenutrūksta. Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tai nedarbingumo laikotarpis apmokamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Nurodytas teisinis reglamentavimas pagrindžia, kodėl A. G. buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Teismo vertinimu, darbuotojo nebuvimas darbe ligos ar nelaimingo atsitikimo buityje atveju negali būti prilyginamas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų nesilaikymui, nes, nors darbuotojo tuo metu faktiškai ir nėra darbo vietoje, santykiai su juo nenutrūksta, o darbo užmokestis tokiu atveju nemokamas ne darbdavio iniciatyva, o teisės aktų nustatyta tvarka, suteikiant teisę tokiam darbuotojui gauti išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu, kai A. G. nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ji Bendrovėje nedirbo visą darbo dieną arba jai buvo mokamas mažesnis nei darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, ar kad ši darbuotoja buvo įdarbinta fiktyviai, todėl darytina išvada, jog A. G. UAB „B projektai“ dirba visą darbo dieną ir jai tikrintu laikotarpiu buvo mokamas 830 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Pažymėtina, A. G. ir V. B. darbo užmokestis tikrinamu laikotarpiu bendrai sudarė 1 660 Eur, taigi nebuvo mažesnis už 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „B projektai“ bei pareiškėjas neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, jog jokių kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nenustatė, todėl skundžiamas atsakovo 2018 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. (15/5-7)11U-114(00129) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui A. B., panaikinimo“ pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 str. 1 d. 3 p.), o pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių jas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, todėl nagrinėjamu atveju šis klausimas nesprendžiamas. Išaiškintina, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui gali pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-114(00129) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui A. B., panaikinimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėMilda VainienėDonatas Vansevičius