Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-557-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-26
Bylos Nr.
1A-124-557-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
M. Č.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-124-557/2009Teisėja A. Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija:1.1.4.4.1., 1.1.8.1.1., 1.2.14.1.2.2.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam M. Č. ir jo gynėjui Antanui Lekstučiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. (M. Č. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-17 nuosprendžio, kuriuo M. Č. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008-11-11.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. nuteistas už tai, kad 2008-04-12 apie 0.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. , įsibrovė pro neužrakintas įėjimo duris į restorano „(duomenys neskelbtini)", esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, ir iš sandėlio pagrobė A. B. įmonei priklausančių prekių už 1584,78 Lt bei A. B. priklausančių asmeninių prekių už 264,40 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad bylos aplinkybės teisme nebuvo tinkamai ištirtos, nes valstybės jam skirtas gynėjas nerodė jokios iniciatyvos. Įvykio metu jis nesuvokė, jog daro nusikaltimą. Įvykio vakarą apie 22 val. A. K. jam siūlė nueiti į restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pasiimti gėrimų, tačiau jis atsisakė, nors A. K. ir įtikinėjo, kad nieko nenutiks, nes pastarasis ten dirba. Su A. K. į restorano patalpas įsibrovė apie 0.30 val., tačiau jei jis būtų supratęs, kad A. K. laužiasi į patalpą, tikrai nebūtų ten ėjęs. Tiksliai visų detalių nepamena, nes buvo girtas, kad įvykdė nusikaltimą, suprato tik tada, kai apie tai pasakė Neringos PK darbuotojai, kaltės neneigia, bet nuoširdžiai gailisi. Mano, kad yra nubaustas per griežtai, nes nesitarė daryti nusikalstamos veikos, jo pokalbyje su bendrininku nebuvo žodžio „vogti“. Tarp pavogtų daiktų nebuvo kai kurių gėrimų - brendžio „Alita“, degtinės, o A. B. , siekdamas pasipelnyti, juos įrašė į pagrobtų daiktų sąrašą. Žalą A. B. buvo atlyginęs A. K. , tačiau nukentėjusysis, siekdamas pasipelnyti teisme pareiškė, kad žala neatlyginta. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jo sužadėtinė L. L. laukiasi vaiko.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir pagrįstai M. Č. nuteisė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo išvadas nuteistojo kaltės, veikos kvalifikavmo ir bausmės skyrimo klausimais pakankamai išsamiai argumentavo nuosprendyje.

Nuteistasis visiškai nepagrįstai teigia, kad nesuvokė, jog daro nusikaltimą. Teisiamajame posėdyje M. Č. parodė, kad A. K. jau anksčiau jį įkalbinėjo apvogti barą, iš pradžių jis atsisakinėjo, tačiau tą dieną jie nebeturėjo ko išgerti, ir A. K. galiausiai jį įkalbėjo apvogti barą „(duomenys neskelbtini)“. Apibūdindamas įvykio aplinkybes, nuteistasis nurodė, kad į barą ėjo naktį, viduje A. K. pasišvietė žiebtuvėliu, be to, į namus parsineštus gėrimus ryte jie išnešė į mišką, kad nepamatytų iš darbo turėjusi grįžti mama, o vėliau gėrimus pernešė į sandėliuką (t. 2, b. l. 61 – 66). Akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys, kai jis su A. K. sutiko naktį eiti į neveikiantį, kitam asmeniui priklausantį barą, iš ten parsineštus gėrimus slėpė miške, o vėliau sandėliuke rodo, kad jis suprato, jog veikė neteisėtai. Apeliantas akcentuoja, jog nusikaltimo metu buvo girtas ir daug ko nepamena, tačiau girtumas nėra aplinkybė, lengvinanti atsakomybę - priešingai, tais atvejais, kai apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos veikos padarymui, girtumas sunkina asmens atsakomybę. Kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats nuteistasis (t. 2, b. l. 61 – 66).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Būtinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nors M. Č. neigia buvus susitarimą apvogti restoraną, ir kaip teigia apeliaciniame skunde, žodžio „vogti“ niekas neminėjo, tačiau pats teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo įkalbinėjamas A. K. eiti apvogti restorano ir sutiko eiti su pastaruoju, be to, nuteistasis iš savo namų pasiėmė krepšį, į kurį vėliau buvo sukrauti pagrobti gėrimai. Šiais savo veiksmais M. Č. išreiškė aiškų pritarimą nusikalstamam sumanymui apvogti restoraną, ir aktyviai dalyvavo jo įgyvendinime. Bendri, tarpusavyje suderinti abiejų bendrininkų veiksmai, realizuojant nusikaltimo objektyvinės pusės požymius, taip pat akivaizdžiai patvirtina jų susitarimo dėl nusikaltimo įvykdymo buvimą.

Nukentėjusysis pareiškė 1849,18 Lt civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, nurodė sąrašą daiktų, kurie buvo pagrobti vagystės metu (t. 1, b. l. 13 – 20, 24, 25), o dalį pagrobtų daiktų grąžinus, patikslino civilinį ieškinį ir nurodė, kad turtinė žala yra 1242,22 Lt (t. 1, b. l. 44). Nuteistasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad pavogė visus kaltinime nurodytus daiktus, atlygino A. B. turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė ir procesą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nutraukė, o žalos atlyginimą pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl apelianto teiginiai, neva teismas neatsižvelgė, jog A. B. , kai kurias prekes įrašydamas į pagrobtų daiktų sąrašą siekė pasipelnyti, vertintini tik kaip niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija, paneigta paties nuteistojo parodymais. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė, kad A. K. žadėjo jam atlyginti padarytą žalą, tačiau žalos taip ir neatlygino. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, kaip ir jo parodymais dėl pagrobto turto kiekio bei vertės, teismas neturėjo pagrindo, nukentėjusiojo parodymai visiškai paneigia nuteistojo aiškinimą, neva žalą nukentėjusiajam jau buvo atlyginęs jo bendrininkas.

Nuteistasis M. Č. nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra recidyvistas, naują tyčinį apysunkį savanaudišką nusikaltimą, už kurio padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką nuosavybei. Tokiu savo elgesiu nuteistasis demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Todėl teismas pagrįstai skyrė jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Paskirdamas M. Č. už tyčinį nusikaltimą ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas, tame tarpe ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui reikšmingas bylos aplinkybes. Skirdamas M. Č. bausmę, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl laikyti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėTeisėjai Remigijus PreikšaitisLinas Pauliukėnas