Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei Ž. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui A. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, nors apie iškeltą bylą ir paskirtą teismo posėdį informuotas tinkamai (b.l. 29). Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaiko, prašo teismo jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovą į nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsileido kaip sugyventinį, taip pat jo prašymu, norėdama padėti įsidarbinti užsienyje, (duomenys neskelbtini), kurioje negalima dirbti neturint deklaruotos gyvenamosios vietos, deklaravo atsakovo gyvenamąją vietą savo bute. Tačiau atsakovas, grįžęs iš darbo užsienyje, pradėjo vartoti narkotines medžiagas, piktnaudžiauti alkoholiu, 2014 m. kovo mėn. pradžioje ieškovę sumušė, bei nebeįsileidžia ieškovės į jai priklausantį butą, dėl ko ieškovė jau apie keturis mėnesius priversta nuomotis būstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Taip pat bylos medžiaga bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas gyvena ieškovei priklausančiame bute, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta (b.l. 10).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė leido atsakovui gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jis buvo jos sugyventinis (b. l. 2-3). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė atsakovui suteikė galimybę bute gyventi atlygintinai, ar tarp šalių būtų sudarytas rašytinis susitarimas dėl buto naudojimosi sąlygų, todėl konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė neterminuota buto, nuosavybės teise priklausančio ieškovei, panaudos sutartis (CK 6.632 straipsnis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 str. 1 d.). Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008).

Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė raštu įspėjo atsakovą apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą (b.l. 7), taip pat ieškinyje ieškovės dėstomos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ne kartą žodžiu reikalavo atsakovą išsikelti iš jai priklausančio buto (b. l. 2-3). Pažymėtina, kad neatlygintinė panaudos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, nesikreipiant į teismą, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Be to, įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Ir nors ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kada konkrečiai pirmą kartą žodžiu pareikalavo atsakovą atlaisvinti jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, tačiau bylos duomenimis tai galėjo būti 2014 m. kovo mėn. pradžioje, kuomet atsakovas panaudojo prieš ieškovę fizinį smurtą (b.l. 8), todėl panaudos davėjos – ieškovės atsakovas dėl išsikėlimo laikytinas pirmą kartą įspėtu 2014 m. kovo mėn. pradžioje (CK 6.642 str. 1 d.), taigi panaudos sutartis baigėsi 2014 m. birželio mėn. pradžioje, suėjus įspėjimo terminui. Konstatuotina, kad suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovas neteko ginčo buto naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo butu. Dėl to buto savininkė –ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš buto CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas todėl tenkintinas, atsakovas iškeldintinas iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitų gyvenamųjų patalpų.

Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), gali viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas laiko, kad atsakovo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenų (b.l. 10) panaikinimo klausimas yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, todėl teismas jį sprendžia (CPK 36 str. 2 d.). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nuostatos suteikia teisę gyvenamosios patalpos savininkui įgyvendinti savo teises ir kreiptis dėl kitų asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo. Vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys gali būti taisomi, keičiami bei naikinami gyvenamosios patalpos savininko prašymu, tačiau tik tuo atveju, kai savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pakeitė savo deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. asmuo turi nebegyventi gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kurioje jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota, t.y. turi būti nustatytas deklaravimo duomenų panaikinimo teisinis ir faktinis pagrindas, o būtent, atsakinga institucija turi patikrinti, kad atsakovas faktiškai ginčo bute nebegyvena, todėl tokiu atveju būtų būtinas ne tik ieškovės, bet ir paties atsakovo dalyvavimas administracine tvarka panaikinant jo deklaravimo duomenis. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, jog atsakovas naudoja prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą (b.l. 8), šalių nebesieja jokie santykiai ir atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas administracine tvarka būtų itin problematiškas bei pareikalautų neproporcingų ieškovės pastangų, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas viršyti ieškinio reikalavimus ir panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovė patyrė 140,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (b.l. 4). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 140,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei Ž. J. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Panaikinti atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis.

Priteisti ieškovei Ž. J. iš atsakovo A. N. 140,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.