Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Deimantei Lekavičiūtei, Jurgitai Leškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. atstovo advokato E. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių 1-ojo būrio vado E. B. 2019 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-12934-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19106778509.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių 1-ojo būrio vado E. B. 2019 m. spalio 12 d. nutarimu nutarimo Nr. 20-ANR_N-12934-2019 A. V., (duomenys neskelbtini), už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą skirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. spalio 12 d. 14 val. 50 min. magistralinio kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 32-ame kilometre, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,51 promilės, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

A. V. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių 1-ojo būrio vado E. B. 2019 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nesutiko ir pareiškėjo vardu jo atstovas advokatas E. D. su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kuriuo prašo 2019 m. spalio 12 d. panaikinti priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-12934-2019 administracinio nusižengimo byloje ir administracinės bylos teiseną pareiškėjo A. V. atžvilgiu nutraukti.

Skunde pareiškėjo A. V. atstovas advokatas E. D. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 12 d. vairuodamas automobilį Iveco 35S13, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) magistralinio kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 32 kilometre 2019 m. spalio 12 d., apytiksliai 14 val. 50 min. buvo sustabdytas policijos ekipažo. 2019 m. spalio 12 d. 15 val. 20 min. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos l-ojo būrio vadas E. B. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR N-12934-2019, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui nustatytas 0,51 promilės girtumas, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį skiriama administracinė nuobauda - 800 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėn.

Pareiškėjo atstovas advokatas skunde nurodo, kad pareiškėją apie 14 val. 40-50 min., išvažiuojant iš degalinės, sustabdė policijos pareigūnai. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir nemoka valstybinės lietuvių kalbos, todėl su jį sustabdžiusiais policijos pareigūnais bandė susikalbėti anglų kalba. Pareiškėją sustabdę policijos pareigūnai anglų kalba šnekėjo nelaisvai, pareigūnus ir jų paaiškinimus pareiškėjui buvo sunku suprasti. Iš pareiškėją sustabdžiusių pareigūnų nurodymų pareiškėjas suprato, kad jam greičiausiai reikės pasitikrinti girtumą alkotesterio prietaisu. Pažymima, kad tuo metu, kai pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis rūkė cigarą, kurį nustojo rūkyti kuomet prie jo priėjo ir prisistatė policijos pareigūnas. Nei prieš atliekant neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, nei po jo, policijos pareigūnai pareiškėjui žodžiu nepaaiškino atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius, ką turėjo padaryti pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 6.2 papunktį. Alkotesteriu atlikus neblaivumo testą, policijos pareigūnas pareiškėją informavo, kad alkotesterio parodymai yra 0,51 promilės ir pareiškėjo paprašė laukti vairuojamam automobilyje. Policijos pareigūnai pareiškėjui nepasiūlė atlikti pakartotinio neblaivumo nustatymo testo, nors turėjo matyti, kad pareiškėjas prieš jį sustabdant rūkė cigarą, o tai galėjo iškreipti alkotesteriu užfiksuotus rodmenis.

Skunde pažymima, kad nutarime nėra nurodyta, kokio modelio alkotesteriu pareiškėjui yra atliktas neblaivumo testas. Analizuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką matoma, kad poros metų senumo bylose, kuriose kyla ginčai dėl policijos atliekamų transporto priemonių vairuotojų neblaivumo nustatymo, policijos pareigūnai dažniausiai naudoja alkotesterių modelius Alcotest 7510 (arba to paties gamintojo senesnį 6000 kartos modelį) arba Lion Alcometer 500. Šių alkotesterių naudojimo instrukcijose nurodyta, kad negalima atlikti neblaivumo testo alkotesteriu, jeigu yra įtarimas, kad asmuo vartojo alkoholį (ar kitus preparatus) mažiau nei prieš 15-20 minučių (laikas priklauso nuo alkotesterio modelio) arba rūkė netrukus prieš neblaivumo testo atlikimą. Policijos pareigūnai pareiškėjo neklausė, ar vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš kiek laiko galėjo juos vartoti, taip pat neišaiškino, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Atlikus neblaivumo testą nutarime nenurodytu alkotesteriu policijos pareigūnai pareiškėjui nurodė laukti jo vairuotame automobilyje, pareiškėjas laukė apie 5 ar 10 minučių ir buvo pakviestas į policijos tarnybinį automobilį, kuriame pareigūnai nelaisvai kalbėdami anglų kalba bandė išaiškinti pareiškėjui, kokį administracinį nusižengimą jis galimai padarė.

Skunde nurodoma, kad kiek pareiškėjas galėjo suprasti iš savo ribotų lietuvių kalbos žinių, bei policijos pareigūnų ribotų anglų kalbos žinių, policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje tarėsi, po kiek laiko leisti pareiškėjui vėl sėstis už vairo, ar po 1 valandos, ar po dviejų valandų, o tuomet paklausė pareiškėjo, kiek jis sugebėjo suprasti iš konteksto, ar „nori užbaigti klausimų čia ir dabar ar atvykti po savaitės į Jonavą ir stoti prieš komisiją“. Pareiškėjui paklausus pareigūnų, kas jam teisiškai būtų geriau, pareigūnai išsamiai negalėjo atsakyti ir toliau darbavosi prie nešiojamojo kompiuterio. Pareiškėjas iš policijos pareigūnų paaiškinimų suprato, kad jam reikia pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau dokumentų turinio ir pasirašymo ar nepasirašymo pasekmių nesuprato, policijos pareigūnai nieko neišaiškino, o pateikti dokumentai buvo lietuvių kalba, kurių pareiškėjas nesuprato, o apie tai jis žodžiu informavo policijos pareigūnus. Pareiškėjas dokumentus pasirašė manydamas, kad jam galimai bus grąžintas vairuotojo pažymėjimas ir galės važiuoti. Netrukus po dokumentų pasirašymo, prie policijos ekipažo, kuriame sėdėjo du pareigūnai ir pareiškėjas, priėjo trečias pareigūnas, kuris prieš tai stabdė transporto priemones, ir kažką kalbėjo su dviem pareigūnais automobilyje. Netrukus pareiškėjas buvo informuotas, kad iš jo nedelsiant yra atimama teisė vairuoti transporto priemonę vieneriems metams ir skiriama 800 Eur bauda. Pareiškėjas turėjo iškviesti pažįstamą, kad šis parvairuotų pareiškėjo vairuotą transporto priemonę Iveco 35S13, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Advokato skunde pažymima, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti vertėjo paslaugomis, kaip tai yra numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte ar sudarytos kitos tinkamos galimybės susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo eiga. Pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima veterinarijos produktų ir pašarų priedų prekyba Baltijos šalyse. Pareiškėjas yra ne tik įmonės vadovas, tačiau papildomai turi vykti pas potencialius klientus ir pristatyti įmonės produkciją, paslaugas, taip pat vykti į konferencijas, vesti seminarus ir pristatymus, o šias funkcijas dažniausiai reikia atlikti kituose miestuose ar kitose Baltijos valstybėse, į kurias pareiškėjas vyksta automobiliu. Tai patvirtina ir prie skundo pridedami 2019 m. balandžio-rugsėjo mėn. kelionės lapai. Netekus teisės vairuoti transporto priemonę vienareikšmiškai nukentėtų pareiškėjo verslas, įmonės darbuotojai ir klientai, nes be teisės vairuoti transporto priemonę pareiškėjas negalėtų vykdyti savo funkcijų. Pareiškėjas pagal išsilavinimą ir darbo pobūdį yra veterinaras. Jis vyksta pas klientus į kitus miestus ar Baltijos šalis ne tik siūlyti įmonės produkcijos, bet ir konsultuoja klientus jų ūkiuose. Rinkoje tokio lygio konsultacijų pareiškėjo klientams neretais atvejais reikėtų ieškoti užsienyje. Pareiškėjui negalint vykdyti minėtų funkcijų, jo verslas nukentėtų ir dėl to, kad būtų prarasta rinkos dalis, nukentėtų pardavimai ir naujų produktų įvedimas į rinką, ko pasėkoje nukentėtų įmonės pajamos ir dirbantys darbuotojai.

Skunde taip pat pažymima, kad pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, pateikiama jį teigiamai charakterizuojanti medžiaga. Pareiškėjas nėra linkęs nusikalsti ar daryti administracinius teisės pažeidimus, neturi teistumo ir galiojančių administracinių nuobaudų, yra padorus, atsakingas ir įstatymus gerbiantis pilietis. Pareiškėjo neblaivumas 2019 m. spalio 12 d. buvo nustatytas (nors ir abejotinai laikantis nustatytų reikalavimų) buvo 0,51 promilės, atmetus galimą paklaidą, 0,1 promilės daugiau nei teisės aktų leidžiamas 0,4 promilės alkoholio kiekis vairuotojo kraujyje. Šis skirtumas nuo leistino alkoholio kiekyje skiriasi nežymiai, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo kraujyje rasto alkoholio kiekis nesudaro prielaidos manyti, kad pareiškėjas buvo tokios būsenos, kad keltų pavojų teisės aktų saugomoms vertybėms. Tikėtina, kad jeigu pareiškėjui patikrinimo metu būtų tinkamai išaiškintos jo teisės ir jis jomis būtų pasinaudojęs (atlikęs pakartotinį neblaivumo testą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje net atsižvelgiant ir į natūralų alkoholio iš organizmo šalinimąsi arba pareigūnai būtų atlikę pakartotinį neblaivumo testą, nes matė, kad prieš atliekant pirmą testą pareiškėjas rūkė, todėl alkoholio kiekis kraujyje apskritai nebūtų viršijęs normos.

Skunde advokatas nurodo teisinius nutarimo apskundimo motyvus, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių, nes nebuvo vadovautasi ANK 566 straipsnyje įtvirtintais principais nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (mm reformatio in peius) principais, nebuvo įgyvendintas ANK 577 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių taikymas - susipažinti su bylos medžiaga; dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; pareikšti prašymus ir nušalinimus; naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Pareiškėjui, nemokančiam lietuvių kalbos, nebuvo garantuojama teisė kalbėti gimtąja kalba ar ta kalba, kurią jis moka ar atlikti veiksmus per vertėją, todėl nebuvo įgyvendinta ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta jo teisė - kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Pareiškėjui turėjo būti garantuota teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba.

Taip pat skunde pažymima, kad iš pateikiamų aplinkybių matyti, kad nutarimo surašymo metu pareiškėjui nebuvo sudaryta reali galimybė pasinaudoti savo teisėmis dėl kalbos barjero (valstybinės kalbos nežinojimo ir pareigūnų prastų anglų kalbos žinių), tai yra duoti parodymus ir paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių, susijusių su galimo pažeidimo padarymu, taip pat pasinaudoti teise nesutikti su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo testo rezultatais ir atlikti pakartotinius tyrimus sveikatos priežiūros centre. Pareiškėjas dėl lingvistinių barjerų ir pareigūnų anglų kalbos žinių stokos negalėjo suprasti jam policijos pareigūnų pateiktų pasirašyti dokumentų (administracinių nusižengimo protokolo, alkotesterio parodymų ir pan.), atsisakymo pasirašyti šiuos dokumentus pasekmių ir kitų savo teisių. Pareiškėjui nebuvo išaiškinta jo teisė nesutikti su neblaivumo testo parodymais ir sudaryta galimybė pasinaudoti teise ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas neblaivumo tikrinimas, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl neblaivumo testo atlikimo savo lėšomis. Policijos pareigūnai, 2019 m. spalio 12 d. tyrę pareiškėjo galimai padarytą administracinės teisės nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, iš bendravimo su pareiškėju dėl objektyvių priežasčių turėjo suprasti, kad pareiškėjui turi būti užtikrintas vertėjas arba teisė kitais būdais būti supažindintam su galimo pažeidimo tyrimo eiga, jo pasekmėmis.

Taip pat pažymima, kad neaišku, ar neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu, turinčiu galiojantį patikros sertifikatą.

Įvertinus visas aplinkybes, įskaitant pareigūnų padarytus procedūrinius pažeidimus, nesugebėjimą pareiškėjui užtikrinti vertimo administracinės procedūros metu ir išaiškinti jam teisių, numatytų Konvencijoje, Konstitucijoje, ANK, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, pareiškėją teigiamai charakterizuojančią medžiagą, pažeidimo padarymo laipsnį ir kitas aplinkybes, pagrįstų klausimų ir abejonių kelia ir nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens individualizavimas, todėl prašoma panaikinti 2019 m. spalio 12 d. priimtą nutarimą Nr. 20-ANR N-12934-2019 administracinio nusižengimo byloje ir administracinės bylos teiseną pareiškėjo A. V. atžvilgiu nutraukti.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba per nustatytą terminą teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka, 2019 m. spalio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas administracinio nusižengimo byloje ROIK 19106778509 priėmė nutarimą, kuriuo nutarė A. V. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 800 Eur piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,51 promilių girtumo laipsnis.

Atsiliepime pažymima, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Parytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Institucijos nuomone, A. V. keliamos versijos yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pagal skunde pateiktas faktines aplinkybes matoma, kad pažeidėjas suprato, kad jam reikės tikrinti neblaivumą, teikė paaiškinimus. A. V. kaltę įrodo administracinio nusižengimo protokole užfiksuoti duomenys, asmens paaiškinimas užfiksuotas protokole, kuriame nurodyta, kad iš vakaro išgėrė vieną butelį vyno, o ryte atsikėlęs jautėsi gerai, dėl to ir vairavo automobilį, dėl pažeidimo, kad gailisi ir bylą prašo išnagrinėti pažeidimo vietoje. Pažymėtina, kad Alkotesterio duomenys yra nurodyti administracinio nusižengimo protokole, t. y. alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0365. Skunde teigiama, kad jo darbinė padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus A. V. valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašoma skundo netenkinti ir palikti nepakeistą 2019 m. spalio 12 d. Kauno apskrities VPK KPV pareigūno priimtą nutarimą.

A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena Kaune (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra direktorius, jo darbo sritis apima ne tik Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją. Skundą palaiko jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 12 d. popietę – šeštadienį jį sustabdė policijos ekipažas. Tuo metu automobilyje jis rūkė cigarą. Pareigūnas turėjo matyti, kad jis rūko cigarą, nes cigaras buvo jo rankoje. Automobilio šoninis langas buvo pravertas ventiliacijai. Pareigūnas jo paprašė automobilio registracijos pažymėjimo ir vairuotojo pažymėjimo, tada paprašė atlikti alkoholio testą. Jį sustabdęs pareigūnas savo kolegos paprašė paduoti alkotesterį. Alkotesterį atnešė kitas pareigūnas. Viskas vyko greitai. Neblaivumo testas buvo atliktas jam sėdint savo automobilyje. Prieš matuojant girtumą pareigūnai klausė, ar prieš tai jis ko nors gėrė. Iš to jis suprato, kad klausiama, ar prieš tai gėrė alkoholinių gėrimų. Jis atsakė, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Jau vėliau, sėdint policijos automobilyje, pasakė, kad iš vakaro du suaugę išgėrė du butelius vyno. Atlikus alkoholio testą, pareigūnai jo paprašė persikelti į jų tarnybinį automobilį. Automobilyje sėdėjo du policijos pareigūnai, tarp kurių vyko diskusija. Kiek jis suprato lietuvių kalbą, tai pareigūnai diskutavo, kiek jam reikia laiko palaukti – vieną ar dvi valandas pastovėti kol galės vairuoti. Tada reikėjo pasirašyti alkotesterio rezultatų duomenis. Matė, kad parašyta 0,51, suprato kas parašyta. Buvo pateikta pasirašyti daugiau dokumentų – protokolas. Paskui buvo paklausta, neprisimena kuomet, ar sutinka vietoje užbaigti procesą, ar po savaitės laiko atvykti į Jonavą. Iš to pasiūlymo jis suprato, kad turės pasirodyti prieš policijos teisėją. Tada pareigūnų jis paprašė patarti, kas jam būtų geriausia šioje situacijoje, bet negavo absoliučiai jokio aiškaus atsakymo, tik buvo paragintas greičiau pasirašyti jų dokumentus. Jo nuomone tai buvo du identiški dokumentai. Dokumentai, esantys byloje (b. l. 5), yra jo pasirašyti. Kai jis pasirašė, buvo paklausta, ar suprato už ką pasirašė, jis atsakė, kad šiek tiek. Tada jam buvo paaiškinta, kas yra dokumente ir pranešta, kad jis metus negalės vairuoti. Tai buvo jam absoliuti staigmena. Paaiškino, kad kaip konsultantas Lietuvoje darbuojasi apie 25 metus, o gyvena ir dirba Lietuvoje daugiau kaip 14 metų. Apie paprastus gyvenimiškus dalykus lietuvių kalba supranta ganėtinai daug, supranta daug žodžių, bet turi problemų su gramatika, sakinių struktūra. Negali atskirti, kuomet būtasis kartinis laikas, kuomet esamasis laikas, negali atskirti veiksmažodžių asmenų. Išgirstą pokalbį supranta priklausomai nuo to, apie ką kalba eina. Pokalbio temą gali nujausti, ar kalba eina apie sportą, futbolą, politiką, ar orą. Kai sustabdė pareigūnai suprato, kad dėl padaryto pažeidimo. Gyvendamas Lietuvoje buvo padaręs administracinių pažeidimų, turėjo baudą už greičio viršijimą ir už parkavimo pažeidimą. Dėl anksčiau padarytų pažeidimų gavo į ofisą atsiųstus pranešimus, kuriuos jam išvertė kolegos. Įtaria, kad alkotesteris parodė neteisingus rodmenis, nes yra girdėjęs, kad alkotesteriu negalima tikrinti, kai asmuo neseniai parūkęs, ar vartojęs kažkokių gėrimų – alkoholinių ar kitų. Jo nebuvo paklausta, ar vartojo maisto, ar kažkokių gėrimų. Alkotesterio antgalį jis pats išėmė. Dėl kaltės pripažinimo jam buvo pasakyta, kad jis pasirašė pareiškimą, kur jis pateikia savo atsiprašymą. Jis neketino išreikšti nuomonės dėl kaltės pripažinimo. Kad pripažįsta savo kaltę, jis nesuprato, o paskutinę dalį, kad gailisi ir atsiprašo, suprato. Skaityti lietuviškai truputį gali, bet priklauso nuo detalių. Kas parašyta administracinio nusižengimo protokole nesuprato, o nutarimą jam išaiškino advokatas. Kai tikrino alkotesteriu, gal ir galėjo būti tiek alkoholio, tačiau kad rasta 0,51 promilė, jam buvo visiška staigmena. Mano, kad tiek negalėjo būti. Mano, kad nubaustas nepagrįstai, prašo nutarimą panaikinti. Per metus vairuoja 30-40 tūkstančių kilometrų, tai daro saugiai ir atsakingai. Labiau pasitikėtų ne alkotesteriu, o davęs kraujo testą gydymo įstaigoje. Prieš pateikiant alkotesterio kvitą jam nebuvo išaiškinta koks Lietuvoje alkoholio kiekis laikomas lengvu, vidutiniu, sunkiu. Nebuvo išaiškinta situacija, kad jeigu neprisipažįsta kaltu, nutarimą priims ne institucija, o teismas. Pareigūnai nesuteikė 15 minučių palaukti po rūkyto cigaro, neišaiškino ir nepasakė, kad jis gali ne vėliau kaip per valandą prisistatyti dėl kraujo mėginio paėmimo į gydymosi įstaigą. Klaidingą įspūdį, kad jis moka lietuvių kalbą, galėjo sudaryti tai, kad jis turi lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, kurį gavo vietoje savo besibaigiančio olandiško vairuotojo pažymėjimo, o savo pirmąsias teises jis gavo išlaikęs testą Olandijoje. Su jį sustabdžiusias pareigūnais jis kalbėjo trupučiuką lietuviškai ir nelabai daug angliškai. Kad Lietuvoje baudžiama už alkoholio, kai nustatoma norma viršija 0,41 promilės, žinojo, bet galvojo, kad tai yra 0,04 promilės.

Posėdžio metu liudytoju apklaustas D. S. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Pareiškėją žino iš savo darbo, nes formino asmens padarytą pažeidimą. Jų jokie santykiai nesieja. Tikslios datos ir laiko neatsimena, dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu L. V. ir Kelių policijos pirmojo būrio vadu E. B. magistraliniame kelyje Via Baltika A6, ties Jonavos miestu tikrino pravažiuojančių automobilių vairuotojų dokumentus bei blaivumą. Jis sustabdė nuo Ukmergės pusės važiuojantį mikroautobusą, markės ir valstybinių numerių neprisimena, kurį vairavo pareiškėjas – užsienietis. Jis paprašė pareiškėjo, sėdėjusio automobilyje, pateikti dokumentus. Kadangi langas buvo pradarytas, iš automobilio salono jautėsi alkoholio kvapas. Ar jautėsi rūkalų kvapas, nepamena. Nepamena, kad pareiškėjas būtų rūkęs. Paklausė vairuotojo, ar jis nėra vartojęs alkoholio, ir kada vartojęs. Vairuotojas paaiškino, kad šiandien nėra vartojęs, bet vakar buvo vartojęs, kadangi vėlai gulė, neišsimiegojo. Tuomet patikrino vairuotojo girtimą alkotesteriu, kurį jo prašymu atnešė kolega. Alkotesteris pamena rodė lengvą girtumą, tačiau kiek, nepamena. Su vairuotoju bendravo anglų kalba. Vairuotojas aiškino, kad ne pirmus metus Lietuvoje gyvena, kažkiek ir lietuviškai supranta, bet bendravo anglų kalba. Tiek jis, tiek jo kolegos su vairuotoju bendravo anglų kalba. Vairuotojui buvo išaiškinta jo atsakomybė už padarytą pažeidimą, jis puikiai suprato ką pažeidė. Visas įvykio įforminimas vyko tarnybiniame automobilyje, kuriame yra įrengtos vaizdo kameros. Protokolą pažeidėjui surašė jis. Kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vairuotojo buvo paklausta, ar jis nori, kad sprendimas būtų priimtas vietoje, ar nori vykti į Jonavos policijos komisariatą. Vairuotojas norėjo, kad sprendimas būtų priimtas vietoje. Kadangi dirbo būrio vadas, kuris turėjo teisę priimti sprendimą, tai ir buvo sprendimas priimtas vietoje. Vairuotojui buvo paaiškinta, už ką rašomas protokolas, ką pažeidė – pažeidimo esmė, nuobaudos dydis išaiškintas. Paskirta nuobauda ir paaiškinta, kokia ji. Neprisimena, ar tos teisės, kurios nurodytos nusižengimo protokole, buvo išaiškintos. Reikia žiūrėti vaizdo įrašą. Vairuotojas buvo nušalintas nuo tolesnio vairavimo, kopijos jam įteiktos. Buvo išaiškinta, išversta į anglų kalba, koks priimtas sprendimas. Pareiškėjas gailėjosi. Ar pareiškėjas pasakė žodžius „prisipažįsta ir gailisi“, neprisimena. Neprisimena, ar buvo pareiškėjui išaiškinta teisė, kad, jeigu jis nesutinka su rodmenimis, per valandą gali kreiptis į medicinos įstaigą priduoti kraują, gal kolega aiškino. Su alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija jis yra susipažinęs. Alkotesterio patikros buvo surašytos sertifikate, jos galiojimas nebuvo pasibaigęs, todėl paklaidos, galinčios atsirasti po kiekvieno tikrinimo, atskirai nevertino. Kadangi vairuotojas neneigė, kad iš vakaro vartojo alkoholį, tikrino tik vieną kartą. Kadangi vairuotojas neneigė padaryto pažeidimo, su juo sutiko, kartojo, kad alkoholį vartojo iš vakaro, kažkokių nesutikimų su parodymais ar kitų neiginių nebuvo, todėl nebuvo tikslo aiškinti nesutikimo su alkotesterio rodmenimis pasekmių. Asmeniškai jis tų pasekmių neišaiškino, o ar kolegos išaiškino, nežino. Į klausimą, ar supranta lietuviškai, A. V. galimai atsakė, kad truputį. Ar išvertė visą protokolo turinį ir kurioje vietoje, negali pasakyti, neprisimena. Pareiškėjui nebuvo išaiškinta, kad tik teismas turi teisę skirti švelnesnę nuobaudą negu numatyta įstatyme už tokį pažeidimą. Ar asmuo atskyrė administracinio nusižengimo protokolą nuo nutarimo, negali pasakyti. Turėjo matyti, kur protokolas, o kur nutarimas. Asmuo pasirašė, buvo paaiškinta už ką pasirašo ir kur pasirašo. Negali prisiminti, ar bendraujant tarnybiniame automobilyje kalbėjo mišria kalba – lietuviškai ir angliškai, nemažai laiko praėjo. Stabdė pareiškėją, nes galbūt buvo atliekama policinė priemonė, vykdoma krovinių transporto kontrolė, tikrinami dokumentai, kroviniai. Šiuo atveju vertėjo nereikėjo, nes buvo trys pareigūnai, kurie kalbėjo angliškai. Patikra alkotesteriu gali būti atliekama ir prie asmens automobilio, ir tarnybiniame automobilyje.

Posėdžio metu liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad yra policijos pareigūnas. Giminystės ryšiai su pareiškėju A. V. nesaisto. 2019 m. spalio 12 d. tarnyboje dirbo trise – jis bei pareigūnai D. S. ir L. V., tikrino vairuotojų blaivumą, kaip laikosi kelių eismo taisyklių, t. y. dirbo tiesioginį savo darbą. Kiek pamena, vyriausiasis patrulis D. S. sustabdė baltą mikroautobusą ir bendravo su vairuotoju, po to pamojo ranka, kad reikalingas alkotesteris. Vyriausiasis patrulis L. V. iš tarnybinio automobilio paėmė alkotesterį ir nuėjo link sustabdyto automobilio. Dar kurį laiką ten kalbėjo, nes jis buvo prie tarnybinio automobilio, o sustabdytas automobilis buvo kitoje gatvės pusėje. Tarnybinis automobilis buvo kelkraštyje, o sustabdytas automobilis nuo jo buvo apie 30 metrų atstumu. Po to pareigūnai atėjo ir atsinešė alkotesterį, atspausdino kvitą, nes į alkotesterį buvo įpūsta virš leidžiamos normos. Tuomet iš paskos atėjo sustabdyto automobilio vairuotojas, kuris įsėdo į tarnybinį automobilį. V. ir S. sėdėjo automobilio priekyje ir bendravo su pažeidėju. Tuo metu jis buvo lauke ir tikrino kitas transporto priemones. Vienu metu jie pravėrė langą ir paklausė, ar galėtų vietoje priimti nutarimą. Kadangi pagal pareigas jam suteiktos galimybės, jis pasakė, kad jeigu žmogus sutinka, gailisi, prašo vietoje spręsti, viskas išaiškinta, tada gali priimti tą nutarimą. Daugiausiai su pažeidėju bendravo vyriausiasis patrulis L. V. ir aiškinosi visus niuansus, o jis paskyrė minimalią baudą. Galėjo V. išaiškinti teises, asmuo su viskuo sutiko. Kadangi pažeidėjas sutiko, norėjo nagrinėti vietoje, buvo nebaustas, todėl jis paskyrė minimaliausią nuobaudą. Jis pats asmeniškai nešnekėjo su pažeidėju, daugiausia kalbėjo L. V., aiškino baudos pasekmes. Liudytojui buvo paaiškinta, kad pažeidėjas gyvena 10 metų Lietuvoje, turi lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, kaip ir supranta, moka lietuvių, todėl jie kalbėjo tiek angliškai, tiek lietuviškai. Neprisimena, ar jis asmeniškai su pažeidėju ką nors kalbėjo, nebent sėdant į tarnybinį automobilį. Jis stovėjo lauke, o kolegos procesinius dokumentus tvarkė. V. pažeidėją su nutarimu supažindino, o kokia kalba, nepamena. Neblaivumas pažeidėjui buvo tikrintas vieną kartą. Jeigu pažeidėjas paaiškina, kad prieš penkiolika minučių yra vartojęs alkoholio ar valgęs, ar rūkęs, tuomet sodina į tarnybinę transporto priemonę ir išlaukiamas tas laikas, kad nieko nevartotų, kad neiškreiptų parodymų ir tada tikrinamas neblaivumas. Šiuo atveju vairuotojas bendravo su patruliu Sadausku ir sakė, kad vartojęs tik iš vakaro, mažai miegojęs. Tai ir patruliai sakė, ir vairuotojas lauke minėjo. Jis pats netikrino šio asmens neblaivumo. Nutarimo apskundimo tvarką pažeidėjui turėjo išaiškinti, vertėjavo L. V.. Kadangi su pažeidėju susikalbėjo angliškai, vertėjo nekvietė. Nepamena, ar buvo išaiškinta tokia teisė, kad per valandą laiko po patikrinimo asmuo gali nuvykti į gydymo įstaigą kraujo mėginiui priduoti. Vaizdo įraše iš tarnybinio automobilio nematyti, kad išaiškinamos teisės. Matyti, kad pažeidėjas pasakė, kad šiek tiek kalba lietuviškai.

Posėdžio metu liudytoju apklaustas L. V. parodė, kad yra Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 1-osios kuopos vyriausiuoju patruliu. A. V. jam ne giminaitis. Įvykis buvo galimai dėl neblaivaus vairuotojo. Jis dalyvavo protokolo surašymo procese, padėjo kolegai, dviese pildo dokumentaciją. A. V. stabdė S., berods buvo krovininis automobilis, su kolega prie vairuotojo automobilio tikrino vairuotojo blaivumą. Vykdė krovininių automobilių kontrolę. Paskui buvo rašomas protokolas tarnybiniame automobilyje, pildoma knyga. Stabdė pareiškėją kolega, jis taip pat buvo priėjęs prie automobilio. Kadangi kolegai kilo įtarimų, kad vairuotojas neblaivus, jis su alkotesteriu atėjo, kad būtų nustatytas neblaivumas. Kas laikė alkotesterį, tikrinant neblaivumą, nepamena. Klausė asmens prieš tikrinant, ar yra vartojęs skysčių. Asmuo sakė, kad vakar dieną yra vartojęs kelis butelius vyno, bet jautėsi gerai, todėl važiavo. Asmeniui buvo paaiškinta, jog bus atliekamas blaivumo testas, asmuo sutiko. Patikrinus buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, buvo pasakyta, kad bus rašomas protokolas. Abu su kolega asmeniui viską išaiškino, parodė, supažindino su alkotesterio rodmenimis, nes iš karto skaičiukus parodo. Asmuo aiškino, kad virš 10 metų gyvena Lietuvoje ir kalbėjo lietuviškai bei angliškai ir jie suprato, kad asmuo supranta. Viską su asmeniu susikalbėjo, pakvietė į automobilį. Jis sakė, kad vertėjo nereikia, nes viską supranta, padavė lietuviškas teises, tai pasakė, kad daug metų gyvena ir dirba Lietuvoje. Nepamena, kad priėjus prie pareiškėjo automobilio tikrinti neblaivumo, būtų jautęsis cigarečių ar dūmų kvapas. Nepamena, kad būtų kokie pašalinai dariniai, asmuo sėdėjo automobilyje, bendravo su jo kolega, o jam priėjus atliko blaivumo testą. Nebuvo, kad asmuo sėdėtų dūmuose paskendęs. Su asmeniu kalbėjo abu su kolega angliškai ir lietuviškai. Nutarimas buvo priimtas turbūt pareiškėjui sėdint pareigūnų automobilyje, jau nepamena. Pareiškėjui teisės buvo aiškinamos jau prie automobilio, buvo sakoma, kad bus rašomas protokolas, kad ateitų prie tarnybinio automobilio, kad dalyvautų procese, kad pats galėtų susipažinti, klausta, ar reikalingas vertėjas. Asmuo sakė, kad viskas gerai. Dėl to ir pasikvietė į tarnybinį automobilį. Nesusidarė įspūdis, kad asmuo nesupranta. Kad būtų pasakęs nesuprantu, nesutinku, to nebuvo, asmuo viską pripažino. Ar nutarimo esmė buvo išversta į kažkokią kalbą, nepamena, bet asmuo pasakė pats paaiškinimą, kuris surašytas iš asmens žodžių, kad gėręs du butelius vyno dviese. Pareiškėjui buvo pasakyta kokia skiriama bauda – minimali 800 eurų su teisių atėmimu metams, išaiškintos teisės. Pareiškėjas pasirašė protokole, žurnale už alkotesterio rodmenis, buvo pasakyta, už ką asmuo pasirašo. Asmuo nesakė, kad nesupranta ar nesutinka. Ar asmeniui išaiškino apskundimo terminus, nepamena. Išlipus iš automobilio paaiškino, kad gali apskųsti. Kraujo davimas būna tuomet, kai vairuotojas nesutinka su rodmenimis, o šiuo atveju asmuo sutiko. Kai nesutinka su rodmenimis, asmuo būna informuojamas, kad jeigu nesutinka, tai per valandą laiko gali duoti kraują ir tikintis savo lėšomis. Jeigu asmuo nesutinka tikrintis ir sako, kad nepūs, eina kita atsakomybė – kaip vengimas. Jeigu asmuo sutinka pūsti, bet nesutinka su rodmenimis, tuomet jie informuoja, kad per valandą laiko turi kreiptis į gydymosi įstaigą duoti kraują. Jų vertinimu, asmuo sutiko, bet nustebo, nes jautėsi gerai. Ar išaiškino minėtą teisę per valandą laiko kreiptis į gydymo įstaigą, nepamena. Nėra atskirai išskirta pareigūnų instrukcijoje, kad būtinai neblaivumą asmenų reikia tikrinti tarnybiniame automobilyje. Atliekant patikrinimus alkotesteriu jie vadovaujasi patikros sertifikatu.

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai su pareiškėju A. V. bendrauja daugiausia anglų kalba. Pareiškėjui įsėdus į tarnybinio automobilio galą, pareigūnas anglų kalba klausia, ar šis supranta lietuviškai. Pažeidėjas anglų kalba atsako, kad šiek tiek. Pareigūnas anglų kalba išsiaiškina pažeidėjo adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kur jis važiavo. A. V. pasirašo knygoje. Pareigūnas anglų kalba paaiškina, kad pasirašoma už alkoholio testą. Girdisi kaip vienas iš pareigūnų klausia, ar galima priimti nutarimą vietoje, girdisi atsakymas, jog jeigu nori vietoje, galima priimti vietoje. Pareigūnas pažeidėjui anglų kalba paaiškina, kad galima priimti sprendimą ir skirti baudą dabar vietoje, jei asmuo sutinka, atsiprašo, o jeigu ne, nurodytų datą po dviejų savaičių, kada reikėtų atvykti į Jonavą. A. V. sutinka, kad nutarimas būtų priimtas dabar. Pareigūnai anglų kalba su pažeidėju išsiaiškina, kad 2 žmonės išgėrė 2 butelius vyno. Po kiek laiko pareigūnas klausia pažeidėjo, ar šis gali skaityti lietuviškai, anglų kalba išsiaiškina pažeidimo esmę, kad asmuo atsiprašo ir nori, jog bauda būtų skirta dabar. A. V. neprieštarauja. Taip pat anglų kalba pažeidėjui išaiškinama, kad jis dabar negalės vairuoti, galbūt galės po 1-2 val. Pateikiami pasirašyti dokumentai, tuo metu pokalbis nevyksta. A. V. pasirašius, anglų kalba išaiškinama pažeidėjui, kad jam skirta 800 eurų dydžio bauda ir jis negalės 1 metus laiko vairuoti, turės įgyti naują pažymėjimą, išlaikyti egzaminą. Tą patį paaiškina ir lietuviškai. Tada anglų kalba klausiama pažeidėjo, ar šis suprato, į tai A. V. anglų kalba atsako, kad mano, jog suprato. Taip pat pažeidėjui išaiškinama baudos mokėjimo tvarka ir tai, kad jis turi susirasti kitą vairuotoją, nes nebegali vairuoti (b. l. 38).

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Priimto nutarimo teisėtumas ginčijamas tuo, jog, surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą, buvo padaryti esminiai administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai, t. y. asmeniui, akivaizdžiai nemokančiam lietuvių kalbos, nebuvo užtikrinta teisė bendrauti gimtąja kalba, nebuvo pakviestas vertėjas, taip pat nebuvo išaiškintos pareiškėjui teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių ir tokiu būdu nebuvo vadovautasi ANK 566 straipsnyje įtvirtintais nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principais. Be to, teigiama, jog pareiškėjo blaivumas alkotesteriu buvo atliktas pažeidžiant 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatomo taisykles (toliau – Taisykles). Nurodoma, jog dėl visų šių pažeidimų pareiškėjui netinkamai individualizuota ir paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog buvo padaryta pažeidimų administracinio nusižengimo teisenoje priimant nutarimą, tačiau jie neturi esminės įtakos priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas konstatuoja, jog ištyrus įrodymus, nustatyta, kad nebuvo užtikrinta pareiškėjui galimybė bendrauti gimtąja kalba, tačiau šis pažeidimas buvo ištaisytas nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, suteikiant pareiškėjui galimybę išsakyti savo poziciją ir pateikti paaiškinimą savo gimtąja olandų kalba ir asmuo šia teise pasinaudojo.

NK 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Tokia teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies e) punkte, kur nurodyta, kad kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba, siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaltinamajam (nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-9-2014; 2AT-11-2015). Atsižvelgus į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, privalo išsiaiškinti, ar asmuo iš tiesų gerai supranta kalbą, kuria vyksta teisena, ir privalo suteikti asmeniui visas galimybes pasinaudoti vertėju, jeigu yra abejonių, jog asmuo gali nesuprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, kad būtų tinkamai išaiškinta, kokį pažeidimą jis padarė.

Nagrinėjamoje byloje, tiek įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, tiek ir posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodomus bei vaizdo įrašą, darytina neabejotina išvada, jog pareiškėjas A. V. nesuprato lietuvių kalbos tiek, kad galėtų bendrauti dėl galimai jo padaryto nusižengimo. Pareiškėjas paaiškino ir pareigūnai parodė, kad su pažeidėju daugiausiai bendravo anglų kalba, kuri nei pareiškėjui, nei pareigūnams nėra gimtoji. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, pareigūnai anglų kalba išsiaiškino alkoholio vartojimo aplinkybes, pažeidėjo adresą, anketinius duomenis ir glaustai paaiškino padaryto nusižengimo esmę bei paskirtą nuobaudą, be to, anglų kalba paklausė, ar pažeidėjas atsiprašo ir, pažeidėjui atsakius teigiamai, tai pažymėjo kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pažeidėjas prisipažino kaltu ir gailisi. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės būtų išaiškintos sklandžia anglų kalba. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog iš tiesų buvo padarytas pažeidimas, nes nebuvo užtikrinta užsienio piliečiui galimybė kalbėti gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią jis gerai supranta. Jam taip pat nebuvo išaiškintos teisės jam suprantama anglų kalba. Tačiau šis pažeidimas pats savaime nepaneigia nusižengimo faktinių aplinkybių ir nesudaro pagrindo priimtą nutarimą vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, nes šis pažeidimas buvo ištaisytas nagrinėjant pareiškėjo atstovo skundą teisme. Teisme buvo užtikrinta olandų kalbos vertėjo dalyvavimas ir sudaryta pareiškėjui galimybė paaiškinti įvykio aplinkybes ir pasisakyti dėl įvykio jo gimtąja olandų kalba. Pareiškėjas šia galimybe pasinaudojo.

Pažymėtina, jog teisme pareiškėjas savo gimtąja kalba išsakydamas paaiškinimus neneigė, jog suprato su juo atliekamų veiksmų esmę, t. y. suprato, jog bus tikrinamas jo neblaivumas, o patikrinus, suprato, jog buvo nustatyta, kad jis transporto priemonę vairavo neblaivus. Taip pat suprato, jog su juo vyksta teisinė procedūra, t. y. jam dėl padaryto nusižengimo rašomas protokolas ir priimamas sprendimas dėl jo nubaudimo. A. V. paaiškino, jog suprato, kad tarnybiniame automobilyje pasirašė dėl alkotesterio rodmenų – 0,51 promilių nustatyto neblaivumo ir ant surašyto protokolo. Taip pat pareiškėjas nurodė supratęs, jog jo buvo klausiama, ar jis nori, kad sprendimas būtų priimtas vietoje ar vėliau, kitą dieną. Kaip jau minėta anksčiau, pareiškėjui nebuvo išaiškintos visos ANK 577 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės, tačiau tai nesutrukdė pasinaudoti teise į gynybą, į apeliaciją ir laiku apskųsti priimtą nutarimą. Dėl šių priežasčių teismo vertinimu aplinkybė, jog, tiriant nusižengimą ir priimant nutarimą, pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė bendrauti gimtąja kalba, nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu akivaizdžiai neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą.

Skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas taip pat ginčijamas tuo, jog neteisingai buvo nustatytos nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės, nes pareiškėjo neblaivumas tikrintas pažeidžiant 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintas Taisykles.

Skunde nurodoma, jog pareiškėjo prieš tikrinant jį alkotesteriu nebuvo klausta apie tai, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau šiuos teiginius paneigia teisme ištirti įrodymai. Tiek pareigūnai D. S. ir L. V., tiek ir pats pareiškėjas paaiškino, jog, prieš tikrinant alkotesteriu, buvo klausta pareiškėjo dėl šių aplinkybių ir jis atsakė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, vėliau tarnybiniame automobilyje pareiškėjas paaiškino, jog jis dviese iš vakaro išgėrė du butelius vyno. Todėl minėtas skundo argumentas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.

Skunde taip pat nurodoma, jog, tikrinant neblaivumą, buvo pažeistas Taisyklių 6.2 papunktis, t. y. nebuvo paaiškinti atsisakymo tikrintis neblaivumą teisiniai padariniai. Teismas sutinka su šiuo argumentu, nes iš paties pareiškėjo paaiškinimų bei pareigūnų parodymų nustatyta, jog atsisakymo tikrintis neblaivumą teisiniai padariniai A. V. nebuvo išaiškinti, tačiau šis pažeidimas laikytinas formaliu, neturinčių įtakos priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip matyti iš D. S. parodymų, jam sustabdžius A. V. automobilį, pareigūnas pajuto alkoholio kvapą, todėl buvo pasiteirauta, ar asmuo nėra vartojęs alkoholio. A. V. nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Šios aplinkybės policijos pareigūnui pagrįstai leido įtarti, kad asmuo galimai yra neblaivus, todėl jis, nepažeisdamas aukščiau minėto teisės akto reikalavimų, patikrino asmens blaivumą alkotesteriu. Pareigūnai parodė, jog pažeidėjas neprieštaravo tikrintis neblaivumą. To nenurodė ir pareiškėjas.

Pareiškėjo atstovas taip pat nurodo, jog pareigūnai nepasiūlė pareiškėjui tikrinti neblaivumo pakartotinai bei neišaiškino, jog, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą laiko gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Teismas pažymi, jog minėtų Taisyklių 4 punktas reglamentuoja, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Kaip matyti, minėtos Taisyklės pareigūnus įpareigoja atlikti pakartotinį tikrinimą tik jeigu etilo alkoholio koncentracija pirminio tikrinimo metu 1,51 promilių ir daugiau. Šiuo atveju buvo nustatytas mažesnis neblaivumas, todėl ir pakartotinai tikrinti neblaivumą nebuvo pagrindo.

Be to, minėtų Taisyklių 29 punkte, be kita ko, nustatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Šiame punkte nustatyta teisė asmeniui, nesutinkant su tikrinimo rezultatais, pačiam kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų patikrintas neblaivumas, tačiau ši nuostata neįpareigoja pareigūnus tokią galimybę išaiškinti pažeidėjams. Tokios pareigos nenumato ir Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro įsakymu 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl netgi asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigtų testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla Nr. N62-3686/2008).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta Instrukcija taip pat nenumato patruliams pareigos tikrinti asmens neblaivumą tik tarnybiniame automobilyje ar aiškinti asmeniui tai, jog tik teismas gali skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina, jog teismo kompetencijai priskirtas nagrinėti administracinių nusižengimų bylas nustato tik įstatymas – ANK 614 straipsnio 1 dalis, ir nei nuo policijos pareigūno, nei nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimo ši aplinkybė visiškai nepriklauso. Pagal ANK 614 straipsnio nuostatas nusižengimai, numatyti ANK 422 straipsnio 5 dalyje, teismo kompetencijai nepriskiriami.

Pareiškėjo atstovas taip pat nurodo, jog pareiškėjas galimai neteisėtai buvo sustabdytas, nes nebuvo jokių akivaizdžių pažeidimų požymių. Tačiau šiuos skundo argumentus paneigia pareigūnų parodymai. Tiek E. B., tiek ir D. S. parodė, jog vykdė savo kasdieninį darbą. E. B. parodė, jog tikrino vairuotojų neblaivumą, kaip laikosi kelių eismo taisyklių. D. S. parodė, kad tikrino vairuotojų dokumentus bei neblaivumą. Minėtoje Instrukcijoje, 22.1. punkte ir 22.3., 22.5. punktuose, be kita ko nustatyta, jog policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis pažeidė KET ar kitus įstatymus, reikia aptikrinti vairuotojo ar transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones, taip pat vykdant užsieniečių kontrolę; kai patruliai dalyvauja policinėse priemonėse. Be to, Instrukcijos VI skyriuje atskirai reglamentuota policijos patrulių veikla vykdant eismo priežiūrą, kur 61.1 punkte taip pat numatyta, jog policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, be kita ko, privalo kontroliuoti kaip eismo dalyviai laikosi KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimų. Pareigūnai, sustabdę pareiškėją, patikrinę jo blaivumą, surašę administracinio nusižengimo protokolą ir priėmę nutarimą A. V. atžvilgiu, yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patruliai ir jų pareigos, tiesiogiai susiję su eismo priežiūra. Esant šiam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, jog pareigūnas, sustabdęs pareiškėją ir patikrinęs jo blaivumą, kai turėjo pagrindą manyti, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nes jautė alkoholio kvapą, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėjo atstovas nutarimo pagrįstumą ginčija ir tuo aspektu, kad policijos pareigūnai, tikrindami vairuotojo neblaivumą, pažeidė alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją ir prieš panaudojant šią techninę priemonę neįsitikino, ar asmuo prieš 15 minučių iki patikrinimo negėrė jokių gėrimų ar nevalgė jokio maisto, kurių sudėtyje būtų alkoholio, rūkė ir tai turėtų įtakos alkotesterio parodymams, tačiau teismo vertinimu, teisme ištirti duomenys paneigia šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją. Kaip jau aptarta anksčiau, pareigūnui D. S. sustabdžius A. V. automobilį, kilus įtarimui, kad vairuotojas gali būti neblaivus, klausė vairuotojo ar šis nevartojo alkoholio, į tai pareiškėjas atsakė, jog alkoholį vartojo iš vakaro. Tada patikrinus blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“ buvo nustatytas 0,51 promilių neblaivumas. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas L. V. parodė, jog prieš tikrinant pareiškėjo blaivumą buvo paklausta, ar yra vartojęs skysčių. Asmuo sakė, kad vakar dieną yra vartojęs kelis butelius vyno, bet jautėsi gerai, todėl važiavo. Šioje dalyje tiek D. S., tiek ir L. V. parodymai sutampa, be to, šią aplinkybę teisme paaiškino ir pats pareiškėjas. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų turėję suinteresuotumą apkalbėti A. V., todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų pareigūnų parodymais, jog prieš tikrinimą alkotesteriu A. V. buvo pasiteirauta dėl skysčių, galinčių turėti įtakos alkotesterio rodmenims, vartojimo. Nors skunde nurodoma, jog pareiškėjas prieš jį sustabdant pareigūnams rūkė, dėl ventiliacijos buvo pravertas langas, tačiau policijos pareigūnai nenurodė, jog būtų užuodę tabako ar cigarečių dūmus. Kadangi D. S. nurodo jautęs alkoholio kvapą, darytina išvada, jog jis neabejotinai būtų užuodęs ir cigaro kvapą, jeigu automobilyje būtų buvę ką tik rūkyta. Kaip jau aptarta, teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, todėl, įvertinus anksčiau aptartus duomenis, skunde nurodytą ir A. V. teisme išsakytą aplinkybę, kad jis prieš sustabdymą rūkė, atmeta kaip gynybinę pareiškėjo versiją siekiant išvengti atsakomybės.

Nenustačius apsvaigimo patikrinimo procedūrų pažeidimų, nėra pagrindo teigti, jog alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, A. V. patikrinimo metu alkotesteriui „Drager Alcotest 6810“ 2019 m. liepos 22 d. buvo išduotas patikros sertifikatas (b. l. 39), galiojantis iki 2020 m. sausio 22 d. Šis sertifikatas išduotas Lietuvos metrologijos inspekcijos ir patvirtina, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas (prie 0,01–1 promilių apsvaigimo paklaida ± 0,017 promilių) ir matavimo ribos. Taigi pažymėtina tai, kad net ir atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą ir ją aiškinant pareiškėjo naudai spręstina, kad A. V. iškvėptame ore alkoholio koncentracija transporto priemonės vairavimo metu viršijo nustatytą leistiną 0,4 promilių ribą ir tai sudaro neabejotiną pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą, nustatytos teisingos faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės, t. y. tai, kad A. V. 2019 m. spalio 12 d. 14.50 val. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis negu 0,4 promilių (0,51 promilių) neblaivumas. Šios aplinkybės teismui abejonių nekelia, todėl konstatuojama, jog A. V. pagrįstai bei teisingai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principai nebuvo pažeisti, nes nutarimas priimtas tik nustačius ir išsiaiškinus asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn reikšmingas aplinkybes, pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes, o procesiniai pažeidimai, padaryti priimant nutarimą, ištaisyti nagrinėjant skundą teisme.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė A. V. individualizuota tinkamai.

ANK 422 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) 5 dalyje, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusio ANK 34 straipsnio nuostatos numatė, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pažymėtina, jog A. V. nustatytas neblaivumas leistiną ribą viršijo nežymiai, tačiau padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių, nes, vairuojant padidinto pavojaus šaltinį apsvaigus nuo alkoholio, akivaizdžiai keliama didesnė grėsmė eismo dalyvių saugumui ir svetimam turtui, kadangi alkoholis neigiamai paveikia asmens dėmesį bei susikaupimą, gebėjimą laiku ir tinkamai reaguoti į besikeičiančią situaciją. Byloje nenustatyta A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog asmuo prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, jis taip pat metų laikotarpyje iki nusižengimo padarymo yra baustas už kitus nusižengimus, susijusius su transporto priemonių naudojimu ir Kelių eismo taisyklių pažeidimais. A. V. dirba ir darbovietėje charakterizuojamas tik teigiamai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas vertina, jog A. V. skirta sankcijos minimumą atitinkanti bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra proporcingos priemonės ir teisingumo principo nepažeidžia. Jos atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, todėl jas mažinti nėra pagrindo.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonės, todėl jos neišvengiamai susijusios su ribojimais ir suvaržymais. Jomis siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų joms keliamų tikslų.

Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninamos tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos nusižengimą padariusio asmens naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).

Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nors teismui pateikti duomenys patvirtina A. V. atstovo skunde nurodytas aplinkybes apie darbines funkcijas, itin teigiamą charakteristiką, teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalies nurodytas aplinkybes, neturi priežasčių konstatuoti, jog skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjas, padarydamas pažeidimą, prisiėmė ir pasekmių dėl padaryto pažeidimo riziką, todėl tai, kad teismo paskirta administracinio poveikio priemonė apsunkins pareiškėjo kasdienę veiklą, turės neigiamos įtakos jo darbinėms funkcijoms, nesuteikia pagrindo ją vertinti kaip neteisingą ir švelninti.

Pažymėtina, jog įstatymas, numatydamas, jog administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nors bylos medžiagoje nėra duomenų, kad A. V. piktnaudžiautų alkoholiu, tačiau jis turi pakankamai didelį vairavimo stažą, be to, anksčiau yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (greičio viršijimą), per metus nuvažiuoja ne vieną dešimtį tūkstančių kilometrų, todėl privalo suprasti, kad toks elgesys – vairavimas neblaiviam, kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams. Tiek visuomenės saugumo interesas, tiek administracinės nuobaudos / administracinio poveikio priemonės paskirtis, nesant išskirtinių aplinkybių, įpareigoja A. V. atsakyti už savo neatsakingą elgesį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, ANK 566 straipsnyje įtvirtinti principai nepažeisti, paskirta nuobauda atitinka administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pareiškėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skirti švelnesnę nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Dėl šių aplinkybių skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių 1-ojo būrio vado E. B. 2019 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-12934-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19106778509 palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. V. atstovo skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.