Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2-722/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2-722/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „BSP Logistic Property“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Girteka“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Terminal LT“, akcinė bendrovė SEB bankas, AB SEB bankas Terminal LT
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-722/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BSP Logistic Property“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-6385-661/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BSP Logistic Property“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Girteka“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Terminal LT“ ir akcinė bendrovė SEB bankas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „BSP Logistic Property“ ieškiniu prašė pripažinti 2005 m. gruodžio 30 d. UAB „Girteka“ ir UAB „BSP Logistic Property“ sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Girteka“ ieškovo naudai 25 631 370 EUR skolos; priteisti 9 893 708 EUR palūkanas už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 5 d., priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško vykdymo, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to, priteisti atsakovui UAB „Girteka“ nuosavybės teisę į išvardintą turtą, numatant, kad UAB „Girteka“ įgyja nuosavybės teisę į išvardintą turtą ir bet kurią jo dalį nuo to momento, kuriuo atsakovas sumoka ieškovui visą ieškinio sumą, procesines palūkanas ir priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė, tuo atveju, jeigu atsakovas per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tinkamai nesumokės visos turto pardavimo kainos, UAB „BSP Logistic Property“ turi teisę parduoti visą turtą ar dalimis ieškovo nuožiūra pasirinkta tvarka rinkos kaina arba iš viešųjų varžytynių ir gautomis sumomis būtų mažinama atsakovo pagal teismo sprendimą mokėtina suma, o tokio perleisto turto ar jo dalies ieškovas nebeturėtų pareigos grąžinti atsakovui.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti ne mažesnei negu 26 025 078 EUR (kas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto nurodymo tikslais yra lygu 89 859 389 litų pagal oficialų lito kursą euro atžvilgiu) dydžio sumai atsakovui priklausantį turtą, taip pat uždrausti: 1) UAB „Girteka“ laiduoti, garantuoti ar prisiimti kitų įsipareigojimų, užtikrinant trečiųjų asmenų prievolių vykdymą; 2) UAB „Girteka“ skolinti (įskaitant ir perskolinimą, refinansavimą ar bet kokią kitą finansavimo formą) tretiesiems asmenims, jeigu paskolos (kredito) (pagrindinio reikalavimo) suma vienos ar bendrai per vienerius kalendorinius metus viršija 10 000 Lt; 3) UAB „Girteka“ skolintis (įskaitant ir perskolinimą, refinansavimą ar bet kokią kitą finansavimo formą) iš trečiųjų asmenų, jeigu paskolos (kredito) (pagrindinio reikalavimo) suma vienos ar bendrai per vienerius kalendorinius metus viršija 10 000 Lt; 4) išmokėti dividendus UAB „Girteka“ dalyviams ar atlikti bet kokias kitas išmokas ar paskirstymus (nepriklausomai lėšomis ar kita forma), susijusius su UAB „Girteka“ įstatiniu kapitalu ar nuosavu kapitalu; 5) pradėti ar vykdyti UAB „Girteka“ reorganizavimo, ar pertvarkymo, ar bankroto, ar restruktūrizavimo, ar likvidavimo procedūras; 6) didinti arba mažinti UAB „Girteka“ įstatinį kapitalą, ar sukurti, ar vykdyti bet kokius kitus įsipareigojimus, susijusius su UAB „Girteka“ įstatinio kapitalo struktūros pakeitimu; 7) UAB „Girteka“ vienai ar kartu su kitais asmenimis steigti naujus juridinius asmenis, sudaryti sandorius, susijusius su jungtine veikla; 8) UAB „Girteka“ atleisti trečiuosius asmenis nuo prievolių vykdymo; 9) UAB „Girteka“ sudaryti sandorius su asmenimis, kurie priklausytų tai pačiai susijusių ūkio subjektų grupei, kuriai priklauso ir UAB „Girteka“, kaip susijusių ūkio subjektų grupė yra suprantama pagal LR Konkurencijos įstatymo redakciją, galiojančią atitinkamo sandorio sudarymo momentu; 10) UAB „Girteka“ perkelti veiklą į kitus asmenis. Kaip pagrindą laikinosioms apsaugoms priemonėms taikyti ieškovas nurodė, jog ieškinio suma atsakovui yra ypatingai didelė, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog atsakovo realų turtą sudaro iš esmės vien veiklos pajamos, todėl yra svarbu užtikrinti, kad atsakovas neiššvaistytų savo turto, vykdydamas veiklą ir didindamas savo skolinius įsipareigojimus ar prisiimdamas kitokio pobūdžio įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tai darytų nepažeisdamas ieškovo teisių, neišmokėtų dividendų savo akcininkams, taip mažindamas atsakovo likvidaus turto masę.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB „BSP Logistic Property“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiamas didele ieškinio suma bei tikimybe, jog atsakovas imsis nesąžiningų veiksmų. Teismas sprendė, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Pats ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Teismas sprendė, jog ieškovo prašymo tenkinimas reikštų visišką atsakovo ūkinės veiklos sustabdymą ir verslo sužlugdymą. Areštavus atsakovo turtą, jo ūkinė veikla sutriktų ir dėl kilsiančių finansinių problemų būsimo teismo sprendimo įvykdymo ieškovo atžvilgiu bei atsakovo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais pasunkėtų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „BSP Logistic Property“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų, ir neatkreipė pakankamo dėmesio į realią ieškovui galimai palankaus būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto vykdymo grėsmę.

2. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, paprastai reikšmingi kriterijai yra ieškinio suma , atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

3. Ieškovas pakankamai pagrindė ir įrodė, kad ieškinio suma atsakovui yra ypatingai didelė. Ieškovas tokius motyvus grindė atsakovo finansinės atskaitomybės ir turto vertinimo dokumentais.

4. Atsakovas žinodamas, kad ieškovas turi jam ir su juo susijusiai įmonei pretenzijų, laikotarpiu nuo 2008 iki 2012 metų perleido savo nekilnojamąjį turtą, kurio nemaža dalis buvo perleista su atsakovu susijusiems asmenims.

5. Atsakovas stengėsi pertvarkyti kapitalo struktūrą, iškeliant atsakovo turimas dukterinių bendrovių akcijas ir atsakovo įmonėje paliekant iš esmės tik veiklos pajamas. Tokiu būdu atsakovas siekė nepalikti balanse likvidaus turto.

6. Iš nekilnojamojo turto registro išrašų ir iš finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad, vykstant nesutarimams tarp ieškovo ir atsakovo bei jo dukterinės įmonės, atsakovas kryptingai mažino likvidaus turto masę.

7. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atlikti veiksmus, išvardintus ieškinio rezoliucinėje dalyje, motyvuoja aplinkybe, jog atsakovas 2010-2011 metais vykdė kapitalo pertvarkymą iš motininės bendrovės tampant dukterine (t.y. iškeliant turtą iš įmonės). Atsakovo turtą šiuo metu sudaro tik veiklos pajamos, todėl siekiant užtikrinti, kad atsakovo turto sudėtis, forma ir kokybė nesumažėtų bei atsakovo finansinė padėtis per ginčo nagrinėjimo laikotarpį išliktų iš esmės tokia pati, kaip ir prieš bylos nagrinėjimą, būtina užtikrinti, kad atsakovas neiššvaistytų savo turto, vykdydamas veiklą ir didindamas savo skolinius įsipareigojimus ar prisiimdamas kitokio pobūdžio įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

8. Teismas neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reikštų visišką atsakovo ūkinės veiklos sustabdymą ar verslo žlugdymą.

9. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui nebus užkirstas kelias reikšti prašymus dėl nuostolių, kurie gali kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo.

10. Ieškovas prašė taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas nepritaikė nei vienos, nesigilindamas į jų kiekvienos pobūdį ir mąstą, tiesiog laikydamas visus tokius prašymus vienodai nepagrįstais. Tokiu būdu teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Girteka“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad atsakovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Sąžiningas ieškovas privalo išsamiai ir detaliai atskleisti visas esmines bylos aplinkybes jau pačioje pradinėje proceso stadijoje. Atsakovas nurodė, kad atsakovas nuslėpė nuo teismo esmines bylos aplinkybes. Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta byla, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl ieškinyje nurodytų Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, Nuomos sutarties bei Garantijos sąlygų galiojimo, aiškinimo ir vykdymo. Minėta byla užbaigta teismui patvirtinus taikos sutartį. Pasirašydamas Nuomos sutarties pakeitimą bei jo pagrindu Taikos sutartį, kurią teismas patvirtino, ieškovas aiškiai išreiškė savo valią, siekė savo teisių ir teisėtų interesų apsaugos, tuo pačiu pripažino pakeistų nuomos teisinių santykių bei ginčijamos Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumą bei jos sukurtas teisines pasekmes. Šių reikšmingų aplinkybių ieškovas ieškinyje nenurodė. Tokie ieškovo veiksmai vertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis siekiant, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo veikla būtų sustabdyta dvejų – ketverių metų laikotarpiui. Atsakovas nurodė, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Ieškovas yra profesionalus verslininkas, kurio veiklos sritis – nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, parengimas ir valdymas, kitos operacijos nekilnojamuoju turtu. Ieškovo nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš ieškovo nuslėptų aplinkybių, Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis sukūrė aiškias teisines pasekmes ir buvo pilnai įvykdyta, Nuomos sutartis buvo vykdoma ir yra vykdoma iki šiol. Pagal CK 1.79 str. ieškovas neturi teisės ginčyti šio sandorio. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, buvo priimta apgaule. Nėra duomenų, kad, patvirtinus taikos sutartį, būtų pažeistos imperatyvios teisės normos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą bei kad atsakovas yra ilgą laiką stabiliai krovinių pervežimo srityje dirbanti įmonė. Apie ketinimą kreiptis į teismą ieškovas atsakovui nurodė daugiau nei prieš metus, todėl akivaizdu, kad atsakovas turėjo pakankamai daug laiko veikti nesąžiningai, tačiau to nepadarė. Ieškovo nurodomi turto įsigijimai ir perleidimai buvo vykdomi planingai, pagal įprastinį verslo grupės modelį. Ieškovo teiginiai, jog atsakovas siekė balanse nepalikti likvidaus turto prieštarauja likvidaus turto sampratai, nes būtent pinigai yra likvidžiausias turtas. Ieškovo pateikti duomenys apie atsakovo finansinę padėtį rodo, kad atsakovo turtinė padėtis gerėjo. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie tikėtiną atsakovo veiklos sutrikimą ar sustabdymą, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „BSP Logistic Property“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Girteka“, prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi tokį ieškovo prašymą atmetė. Teisėjų kolegija, ištyrusi iš bylos išskirtą atskirojo skundo medžiagą bei įvertinusi atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kaip minėta, ieškovo požiūriu, šiuo konkrečiu atveju būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja ypatingai didelė ieškinio suma ir nesąžiningi atsakovo veiksmai. Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovui. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Minėta pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje Nr. 2-1093/2012, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje Nr. 2-1257/2012). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo veiksmai, susiję su įmonės struktūriniais pokyčiais, neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Atsakovo Juridinių asmenų registrui pateikti duomenys paneigia ieškovo nurodytus argumentus apie atsakovo turtinės padėties pablogėjimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš atsakovo 2011 metų finansinių dokumentų matyti, kad 2011 m. įmonės balansinė turto vertė, lyginant su ankstesniais praėjusiais metais, padidėjo. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina atsakovo teiginius apie pelningą įmonės veiklą. Nepriklausomo auditoriaus išvada paneigia ieškovo teiginius dėl atsakovo nesąžiningumo.

Kolegija daro išvadą, kad, ieškinio suma laikytina didele, lyginant su atsakovo valdomo turto verte (127 849 045 Lt - 2011 m. duomenimis), nors atsakovo turto vertės ji neviršija. Tačiau areštavus už 35 525 078 EUR atsakovo turtą ir nustačius kitus ieškovo prašomus atsakovo veiklos apribojimus, jo ūkinė veikla neabejotinai iš esmės sutriktų ir dėl kilsiančių finansinių problemų būsimo teismo sprendimo įvykdymo ieškovo atžvilgiu galimybė bei atsakovo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais aiškiai pasunkėtų. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai suponuoja išvadą, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. kai nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, be to, ieškovas nepagrindė nurodytų aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atsakovo UAB „Girteka“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirojo skundo medžiagoje nėra ieškinio priedų, kuriais ieškovas grindžia ieškinį, bei įrodymų, kuriais atsakovas įrodinėja akivaizdų ieškinio nepagrįstumą, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo.

Kiti apelianto skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis