Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Z. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 129 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas keturiolikai metų.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 1996 m. gegužės 27 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2003 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, paskirta ir neatlikta trejų metų šešiolikos dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų, bausmę atliekant kalėjime.

Vadovaujantis LR BK 27 str. 2 d. 1 p. Z. M. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Priteista iš Z. M. Antaninai A. K. 2519 litų turtinės ir 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 17 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 4.30 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), D. P. gamybinės – komercinės įmonės (duomenys neskelbtini) patalpose, gyventi įrengtame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia kirviu sudavė R. K. keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas jam kirstines žaizdas smakre – kairiame žande, smilkinyje – ausyje, viršugalvyje, dešiniajame smilkinyje, sprande, nugaroje, juosmenyje – dešiniame sėdmenyje su apatinio žandikaulio kairės pusės, kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato kaulų vidurinėje duobėje, dešinio smilkinkaulio, kairės mentės lūžimais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio smilkininėje skiltyje, bei 2 smūgius kietais bukais daiktais į kairįjį klubą ir sėdmenis, padarydamas odos nubrozdinimus kairiajame klube ir dešiniajame sėdmenyje, ir tokiu būdu nužudė R. K. , nes dėl kirstinių žaizdų galvoje, sprande, nugaroje, sėdmenyje su apatinio žandikaulio, smilkinkaulių, kaukolės pamato kaulų kairėje vidurinėje duobėje, kairės mentės lūžimais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi išoriniu nukraujavimu, R. K. mirė.

Nuteistasis Z. M. su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nesutinka bei nurodo, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Antanina A. K. prašė priteisti turtinės žalos atlyginimo 569 litus, kurių negavo pagal pateiktus dokumentus kaip kompensaciją už smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, o taip pat 1950 litų laidojimo išlaidų. Teismo kolegija civilinį ieškinį tenkino pilnai, tačiau, apelianto teigimu, nukentėjusioji nepateikė visų pažymų dėl savo išlaidų. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji nurodė mokėjusi net ekspertui, kuris, apelianto įsitikinimu, yra skirtas valstybės ir mokėti už jį nereikia. Apeliantas taip pat pažymi, kad teisme liko neapklaustas svarbus liudytojas V. B. , kuris gali duoti reikšmingus parodymus byloje ir kurių jis per apklausą nedavė, nes niekas neįtarė, jog dėl R. K. nužudymo yra ir kitų reikšmingų detalių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistasis Z. M. prašo byloje atlikti pilną įrodymų tyrimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti ir Z. M. dėl R. K. nužudymo išteisinti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino Z. M. kaltu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu, o patenkinto civilinio ieškinio turtinei žalai atlygint dydis yra visiškai pagrįstas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas posėdžius atidėdavo dėl įvairių priežasčių, tačiau faktinių bylos aplinkybių išsamiai neištyrė. Tačiau iš byloje esančių dokumentų matoma, kad bylos nagrinėjimo teisme pertraukos buvo daromos neatvykusių liudytojų iškvietimui, duomenų apie neatvykusį liudytoją V. B. gavimui, teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui. Visų šių veiksmų atlikimas buvo būtinas, siekiant išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Iš kitos pusės, teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo ištirti visi įmanomi ir šioje baudžiamojoje byloje būtini įrodymai. Tuo tarpu liudytojas V. B. teisme nebuvo apklaustas dėl objektyvių priežasčių, kadangi iš teisminio nagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme metu gautos pažymos matoma, jog 2006-11-03 jam paskelbta paieška dėl teismo įpareigojimų nevykdymo, tačiau V. B. nesurastas ir jo gyvenamoji ar buvimo vieta nebuvo žinoma. Šios aplinkybės nėra pasikeitusios ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o iš gautų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono Raseinių rajono pataisos inspekcijos ir Raseinių rajono policijos komisariato raštų aišku, jog pil. V. B. iki šiol nerastas ir jo paieška tęsiama. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui, pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti. LR BPK 276 str. 4 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad įvykio įvykio dieną jis kartu su Z. M. ir R. K. gėrė alkoholinius gėrimus, o tarp Z. M. ir R. K. buvo kilęs konfliktas dėl magnetofono, tačiau jie nesimušė, o konflikto metu atėjo A. K. , kuriam atėjus V. B. išėjo į savo kambarį miegoti ir daugiau negrįžo. Jokių kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, V. B. nenurodė. Atitinkamai teisme apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad jam apie 1 val. nakties išgirdus triukšmą ir atėjus į kambarį, kuriame buvo geriami alkoholiniai gėrimai, V. B. išėjo miegoti į kitą kambarį. Tuo tarpu iš liudytojų A. K. ir D. P. parodymų aišku, jog Z. M. ir R. K. konfliktas, kurio metu buvo nužudytas R. K. įvyko vėliau. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais ir teisminio nagrinėjimo metu perskaitytais liudytojo V. B. parodymais buvo patvirtinti liudytojo A. K. parodymai, kad apie 1 val. nakties jam atėjus į kambarį, kur buvo geriami alkoholiniai gėrimai, V. B. išėjo miegoti į kitą kambarį. Taigi nustatyta, kad įvykio metu V. B. kambaryje, kuriame buvo nužudytas R. K. , nebuvo. Be to, teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja D. P. parodė, kad V. B. miega kietai, sunkiai pabunda ir jį reikia ilgai žadinti, todėl apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. B. pagrįstai jokių reikšmės bylai ištirti turinčių aplinkybių negalėjo parodyti, nes nieko nematė ir negirdėjo. Tiesa, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Z. M. parodė, kad išgertuvių vakarą R. K. neva kalbėjęs apie tai, kad jo ieškojo nežinomi asmenys Raseiniuose ir grasino susidoroti, nes kažką pavogė. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šie nuteistojo pateikiami duomenys neturi jokio ryšio su įvykiu, kadangi iš liudytojų A. K. , D. P. , o ir paties Z. M. parodymų aišku, jog name jokių kitų pašalinių asmenų įvykio vakarą nebuvo. Be to, D. P. parodė, kad atidarytų durų įvykio naktį nebuvo, o visos jos buvo užrakintos iš vidaus. Jokių esminių prieštaravimų liudytojų parodymuose nėra, jie iš esmės nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl teigti, kad liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis Z. M. ginčija nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. naudai priteistos turtinės žalos dydį bei nurodo, kad nukentėjusioji nepateikė visų savo išlaidas patvirtinančių dokumentų, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, su turtinės žalos ieškiniu jis visiškai sutiko. LR BPK 115 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas civilinį ieškinį, remiasi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Atitinkamai byloje yra sąskaitos, patvirtinančios 4444,81 Lt išlaidas. Kadangi buvo gauta 750 litų laidojimo pašalpa, o 3125 litų smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos avansu kompensavo LR Teisingumo ministerija, tai minėtais dokumentais liko pagrįsta, tačiau neatlyginta 569,81 Lt žalos dalis. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji A. K. taip pat pateikė raštelį, kuriame išdėstė turėtas dar 1950 litų išlaidas bei jas paaiškino teismo posėdyje. Šios 1950 Lt išlaidos nėra pagrįstos anksčiau minėtomis sąskaitomis, tačiau jos yra gyvenimiškai pagrįstos, būtinos ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o nusikaltimu padaryta turtinė žala privalo būti atlyginta (LR CK 6.263 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo Z. M. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K. 2519 Lt turtinei žalai atlyginti priteisė visiškai pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Z. M. apeliacinį skundą atmesti.