Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-22 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui R. S. (R. S.) ir atsakovo R. S. (R. S.) priešieškinį ieškovei A. S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys - AB SEB bankas, AB „SEB lizingas“, išvadą teikianti institucija - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui R. S. ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei A. S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad atsakovo sveikatos būklė šiuo metu yra bloga, todėl nepilnamečių vaikų gyvenimas kartu su tėvu gali neigiamai paveikti vaikų psichologinę būseną ir dėl to vaikams tikslinga būtų gyventi skyriumi nuo atsakovo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose taip pat yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija ir būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų bei sutuoktinių interesai. Iš ieškovės prašymo turinio matyti, kad ieškovė prašė taikyti LR CK 3.65 str. 2 d. 1 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę, tai yra įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus ir yra duomenų, jog sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalys su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame dviejų aukštų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo sveikatos būklė dėl patirtos traumos yra bloga, todėl jo judėjimo galimybės yra apribotos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vieno iš tėvų sveikatos būklė paprastai nėra pagrindas riboti tėvo ir vaikų bendravimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl atsakovo sveikatos būklės atsakovo ir jo vaikų bendravimas galėtų sukelti neigiamas pasekmes nepilnamečių vaikų emocinei ar psichologinei būklei bei tolesnei vaikų raidai. Dėl to pagal byloje esančius duomenis pablogėjusi atsakovo sveikatos būklė ir ribotos fizinio judėjimo galimybės nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip neigiamas poveikis šalių nepilnamečiams vaikams. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas naudotų fizinį ar psichologinį smurtą prieš ieškovę bei nepilnamečius vaikus ar darytų jiems kokią nors kitą neigiamą įtaką. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas ir nepilnamečiai vaikai gyvenamajame name naudojasi skirtingomis namo patalpomis. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad pagal faktiškai egzistuojančią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką atsakovas gyvena pirmajame namo aukšte, o ieškovė su nepilnamečiais vaikais naudojasi antruoju namo aukštu, kuriame yra 3 kambariai bei vonios kambarys. Taigi nepilnamečių vaikų teisė į asmeninę erdvę šiuo metu yra užtikrinta tinkamai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta šalių nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams.

Skunde nurodoma ir tai, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra įtempti, todėl siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją iki teismo sprendimo priėmimo tikslinga būtų leisti ieškovei su vaikais laikinai gyventi atsakovui priklausančiame bute. Apeliantės teigimu, teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės prašymas leisti laikinai gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute vertintinas kaip prašymas iki bylos išnagrinėjimo nustatyti uzufruktą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad uzufrukto nustatymas yra susijęs su LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, todėl šio konstitucinio principo ribojimas yra galimas tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl vaikų teisė į gyvenamąjį būstą yra užtikrinta tinkamai. Byloje nenustatyta, kad dabartinė vaikų gyvenamoji vieta neatitiktų vaikų interesų. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė ir tuo, kad namo pirmajame aukšte esančioje svetainėje atsakovas įrengė vaizdo stebėjimo kamerą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien vaizdo kameros įrengimas patalpoje, kuria ginčo šalys naudojasi bendrai, nepatvirtina ieškovės teisių pažeidimo. Akivaizdu, kad iširus šalių santuokiniams ryšiams, sutuoktinių tarpusavio santykiai pasikeičia ir dažnai tampa konfliktiški, tačiau vien ieškovės nurodytos aplinkybės dėl pablogėjusių tarpusavio santykių nėra pakankamos taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga ir nebūtina procesinė priemonė, kuri nepagrįstai apribotų atsakovo nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą bei pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir priimdamas skundžiamą nutartį procesinių pažeidimų nepadarė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK bei LR CK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-22 nutartį palikti nepakeistą.