Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Vaivadienė,

sekretoriaujant J. Žylienei,

dalyvaujant O. A.,

išnagrinėjusi O. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebausto, dirbančio(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. A. 2011 m. gegužės 28 d. apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme konflikto su sugyventine I. J. metu keikė ją necenzūriniais žodžiais, spyrė į koją jų mažamečio sūnaus V. A., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje ir jį išgąsdino, taip panaudojo savo tėvišką valdžią priešingai vaiko interesams,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.

D. Kabiševa, PK atstovė teisme paaiškino, kad ATP protokolas surašytas pagrįstai, remiantis liudytojų paaiškinimų ir nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindu.

Liudytoja I. J. teisme paaiškino, kad O. A. nepatiko kaip ji apkirpo sūnų, todėl pradėjo jai priekaištauti, o kadangi ji nereagavo į jo priekaištus, matant vaikui spyrė jai į koją. Ji su juo vengia konfliktuoti, nes bijo agresijos. O. A. ją keikė, vadino ,,šlykštyne‘, vaikas buvo išsigandęs, nemiegojęs, ilgai nevalgęs. Apsiverkė, kai jai buvo įspirta.

bendravo su abejais sutuoktiniais, žmona pranešė, kad įvyko susistumdymas, viskas vyko prie mažamečio vaiko. Kai nuvyko į namus, spynos buvo pakeistos. A. R. B. juos įsileido, nors vaikas buvo aprimęs tačiau reagavo į pakeltą toną.

Liudytoja R. J. teisme paaiškino, kad matė, kaip dukra išėjo į kiemą pasiimti sūnaus, ir O. A. jai nenorėjo vaiko atiduoti, bei spyrė jai į koją. Vaikas tuo metu buvo pas O. A. ant rankų, verkė, kai šis spyrė motinai. Po to sūnus ir dukra papasakojo, kad buvo ir iškoliota.

Motyvuojamoji dalis

1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystimuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, klyksmai šeimoje, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, konfliktai šeimoje, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (LVAT Administracinė byla Nr. N756-170/2010)

Nors O. A. kaltu padaręs pažeidimą neprisipažino, tačiau teisme neneigė kad jis ir jo buvusi sugyventinė konfliktavo, tik abu nurodė skirtingas konflikto priežastis. Liudytoja R. J. patvirtino, kad jos dukters ir jos buvusio sugyventinio konfliktas, vykęs prie jų mažamečio vaiko, buvo rimtas, kad vaikas verkė. I. J. patvirtino, kad jai buvo spirta matant vaikui, O. A. ją koliojo negražiais žodžiais, bijodama jo agresijos, siekė išvengti konflikto, nieko jam neatsakinėjo, dėl ko jis supyko ir jai spyrė, vaikas tą matė, išsigando, verkėm, vėliau jį reikėjo raminti, vesti pas gydytoją.

Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad tarp O. A. ir I. J. įfiko konfliktas, kurio metu jai buvo spirta į koją ir ji buvo užgauliojama jų mažamečio sūnaus akivaizdoje bei kad rodoma agresija išgąsdino mažametį.

Liudytojų I. J. ir R. J. parodymus teismas vertina objektyviais ir patikimais, nes jie sutampa tarpusavyje ir atitinka rašytinius bylos įrodymus (ATP protokolą, 2011-08-22 nutarimą, 2011-06-23 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, R. J., R. J. I. J., R. Š., rašytinius paaiškinimus), o O. A. paaiškinimus, kad nieko neįžeidinėjo ir nesikeikė, kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti nuobaudos.

O. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį (administracine tvarka nebaustas, dirba), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

O. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir įspėti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.