Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Čekauskienei, nukentėjusiai L. K., kaltinamajam E. S., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, 2009-05-05 ikiteisminis tyrimas E. S. atžvilgiu nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BPK 212 str. 5 p., BK 38 str., kaltinamas pagal BK 284 str. 1d., 138 str. 2 d. 8 p,

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. S. pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2011-02-12 apie 18 val. 50 min. UAB „Uniganes“ lošimų automatų salone, esančiame Kauno g. 6 Marijampolė, ir lauke šalia jo ,viešoje vietoje be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: sutrukdė salono lankytojams, iš chuliganiškų paskatų sudavė ne mažiau vieną smūgį į veidą UAB „Uniganes“ lošimų automatų salono administratorei L. K., padarydamas nukentėjusiai nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas veide, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymu.

Perskaičius kaltinimą E. S. nurodė, kad prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką. Parodė, jog vakare apie 20 val. atėjo į lošimo namus, išsikeitė pinigus ir pradėjo žaisti, vėliau prisikabino prie vyresnio amžiaus žmogaus, kuris žaidė aparatais ir laimėjo pinigų. Atvykus policijai pasišalino, bet po kurio laiko vėl sugrįžo į saloną, tačiau prižiūrėtojos jį vijo lauk. Eidamas iš lošimo salono nukentėjusiąją aplaistė alumi. Lauke susimušė su vyriškiu, atbėgusi nukentėjusioji bandė jį sustabdyti, sakė „ką darai?“, tada atsisukdamas trenkė ranka, tačiau nematė, kad šalia jo stovi nukentėjusioji. Pataikė nukentėjusiajai į nosį, taip ją sulaužydamas. Pripažino, jog įvykio metu buvo neblaivus. Dėl padarytos veikos gailisi, mano, jog jei būtų neišgėręs taip nebūtų įvykę. Su ligonių kasos ieškiniu dėl žalos atlyginimo sutinka, tačiau nesutinka atlyginti nukentėjusiajai 4000 Lt žalą, nes mano, kad toks žalos dydis yra per didelis, jo nuomone, pakaktų 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Šiuo metu nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir E. S. kaltė įrodyta visuma ištirtų įrodymų, o būtent: Nukentėjusioji L. K. parodė, kad įvykio dieną būnant darbe apie 18 val., išgirdo triukšmą. Su R. K. pamatė, jog kaltinamasis prisikabino prie vyresnio amžiaus žmogaus, kuris aparatu lošdamas buvo laimėjęs pinigų ir jam aiškino, kad išlošė pinigus jis, o ne tas žmogus. Nuspaudė pavojaus signalą, atvykus policijai, E. S. išvyko iš kazino, tačiau po kiek laiko vėl sugrįžo su alaus buteliu. Kadangi į kazino negalima įsinešti alkoholinių gėrimų, be to, kaltinamasis rėkavo, pakartotinai nuspaudė pavojaus mygtuką ir paprašė kaltinamąjį palikti kazino, kilo konfliktas, kurio metu su kaltinamuoju apsižodžiavo, šis apliejo ją alumi. Bandė jį sulaikyti, bet kaltinamasis pabėgo. Sulaikyti kaltinamojo į lauką išbėgo kitas klientas. Paskui išėjusi į lauką pamatė, kad E. S. minėtą asmenį spardo. Kaltinamajam pasakė „ką darai?“, o šis stovėdamas priešais ją trenkė kumščiu į nosį, padarydamas nosies lūžimą ir kraujosruvas veide. Ieškinį prašė tenkinti, nes buvo ištikęs šokas, baimės jausmas, buvo mėlynės ant veido, negalėjo užmigti, dvi savaites negalėjo eiti į darbą.

Liudytoja R. K parodė, jog su nukentėjusiąją apie 18 val. keitėsi pamainomis, kuomet atėjo kaltinamasis su draugais. Vyresnio amžiaus žmogus laimėjo pinigų, o kaltinamasis prisikabino, jog tuos pinigus jis išlošė. Tuomet ji su nukentėjusiąja paprašė kaltinamąjį palikti lošimo namų patalpas, atvažiavus policijai E. S. išėjo iš kazino, tačiau vėliau sugrįžo su alaus buteliu rankose. Kaltinamojo paprašė, kad išeitų iš kazino, kadangi įsinešti alkoholinių gėrimų draudžiama, tačiau E. S. neklausė, kilo konfliktas, nukentėjusiąją apliejo alumi. Kadangi policija dar buvo neatvažiavusi, kitas klientas pasisiūlė atvesti kaltinamąjį. Vėliau per langą pamatė, kad šį žmogų kažkas spardo. Nukentėjusi išbėgo į lauką, o ji nubėgo paspausti pavojaus mygtuko. L. K. sugrįžo kruvina nosimi.

2011-02-12 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra lošimo automatų salonas, esantis Kauno g. 6, Marijampolės m. apžiūrint įvykio vietą nusikaltimo pėdsakų nerasta (b.l.5-6).

Specialisto išvada Nr. G 258/11 (09) nustatyta, kad L. K. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu 2011-02-12. L. K. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl jo nukentėjusios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiu, t.y. ji gydėsi ambulatoriškai iki 2011-03-04 (b.l.16).

L. K. gydymo išlaidų skaičiuote, kurioje nustatyta, jog išlaidos sudaro 74,94 Lt (b.l.25).

2011-02-15 Daiktų pateikimo protokolu, kuriame nustatyta, jog paimtas diskas su lošimo automatų salono, esančio Marijampolė, Kauno g. 6, kamerų vaizdo įrašu (b.l.38).

2011-03-31 apžiūros protokolu, peržiūrėjus pateiktą diską su UAB „Uniganes“ lošimų automatų salono, vaizdo medžiaga, konstatuota, dalis įvykio faktinių aplinkybių, jo eiga(b.l.39-43).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai , jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - chuliganiškos paskatos - reiškia, kad veiką kaltininkas padaro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos. Vadovaujantis kaltinamojo E. S., nukentėjusiosios L. K., liudytojos R. K. parodymais bei byloje esančia rašytine medžiaga įrodyta, kad kaltinamasis E. S. nukentėjusiajai sudavė kumščiu į veidą vieną smūgį, taip sulaužydamas nukentėjusiajai nosį ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl padaryto sužalojimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l.16). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo nesiejo jokie asmeniniai ar panašaus pobūdžio santykiai. Ištyrus įrodymus, nenustatyta, kad tokiems kaltinamojo veiksmams būtų buvusi svari dingstis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia tik iš chuliganiškų paskatų, todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Viešoje vietoje atliktais tyčiniais įžūliais veiksmais kaltinamasis ne tik sužalojo nukentėjusiąją, bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ko pasekoje buvo sutrikdyta viešos paslaugų teikimo įstaigos veikla ir joje buvusių žmonių įprasta veikla tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo nusikalstami veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Byloje surinkti įrodymai (tarp jų ir paties kaltinamojo parodymai) leidžia daryti išvadą, kad E. S. suvokė veikos pavojingumą – tai yra suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir numatė, kad dėl jo veikimo gali būti ne tik sutrikdyta sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti ir jų norėjo.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę E. S. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, padaryta žala neatlyginta, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis neteistas, 2009-05-05 jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BPK 212 str. 5 p. ir BK 38 str. 1 d. 3 p., Marijampolės policijos nuovadoje charakterizuojamas patenkinamai, per metus laiko baustas nebuvo, dėl jo elgesio nusiskundimų negauta (b.l.74), psichiatro įskaitoje neregistruotas (b.l.76), bedarbis, teisiamas pirmą kartą. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis (BK 61 str. 2 d.).

Skiriant bausmę E. S. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į aukščiau išvardintus duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kaltinamajam, teisiamam pirmą kartą, skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t.y. laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis (BK 61 str. 2 d.).

Paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. taisykles, bausmes apimant, kadangi kaltinamojo veiksmai vertintini kaip BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, pripažino kaltę, gailisi, charakterizuojamas patenkinamai, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 str. 1 ir 2 d. nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Nukentėjusioji L. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 18-20). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, pasikėsinus į žmogaus sveikatą. Žmogaus sveikata, yra aukščiausia vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra ypač dideli. Kaltinamasis yra sveikas, galintis dirbti, jauno amžiaus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata, be to, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, baimę, nemigą. Vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, laikytina, kad prašoma priteisti 4000 Lt dydžio neturtinė žala atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusios civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 74,94 Lt nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 25). Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiosios L. K. sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti jį 1(vienerių) metų ir 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 10(dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 1(vienerius) metus ir 6(šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. , 2 d. 1 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 74,94 Lt turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatyti, kad nemokamus darbus turi atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios L. K., (a.k. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš E. S. 4000 (keturis tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. S. 74,94 Lt (septyniasdešimt keturis litus 94 ct) Valstybinei ligonių kasai,( buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės miesto apylinkės teismą.