Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-04 · Administracinė byla Nr. A-146-1199-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-04
Bylos Nr.
A-146-1199-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
E. G.
Atsakovas
Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-1199/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje pagal rašytinio proceso taisykles apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK, atsakovas) per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos išduoti jam pažymą apie tai, koks būtų jam priskaičiuotas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2000 m. vasario 2 d. iki 2008 m. kovo 20 d., jei jis nebūtų buvęs atleistas iš Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigų.

Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas jo skundas dėl grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo. Todėl jis 2009 m. gegužės 28 d. prašymu kreipėsi į savo buvusį darbdavį (atsakovą), kad šis jam išduotų pažymą apie tai, koks būtų buvęs priskaičiuotas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2000 m. vasario 2 d. iki 2008 m. kovo 20 d., jei jis nebūtų buvęs atleistas iš Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigų. Tačiau atsakovas 2009 m. birželio 8 d. raštu Nr. 50-S-7367 atsisakė išduoti jo prašomą pažymą. Pareiškėjas nurodė manantis, kad atsakovo atsisakymas pažeidžia jo teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje. Pažymėjo, jo pateiktas prašymas atitiko Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo nuostatas, todėl atsakovas turėjo prievolę pateikti prašomą informaciją.

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo E. G. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prašymą (b. l. 6-7) atsakovas paaiškino, jog Panevėžio apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-134-252/2009 pagal pareiškėjo skundą dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo atsakovas yra pateikęs pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą už pareiškėjo nurodytą laikotarpį nuo 2000 m. vasario 2 d. iki 2008 m. kovo 20 d. Pažymėjo, kad tiek Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalis, tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalis numato, kad teismui grąžinus neteisėtai atleistą darbuotoją (pareigūną) į ankstesnes pareigas jam atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką, išmokant vidutinį darbo užmokestį arba darbo užmokesčio skirtumą už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą. Įstatymai nenumato, kad darbuotojui galėtų būti išmokama suma, kurią jis būtų uždirbęs, jei būtų ėjęs buvusias pareigas, todėl nurodė negalintis išduoti pažymos, kuri būtų apskaičiuota vadovaujantis prielaidomis, t. y. koks darbo užmokestis būtų buvęs, jeigu būtų susiklostę atitinkamos aplinkybės.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo E. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad E. G. Pasvalio rajono PK 2000 m. vasario 2 d. įsakymu Nr.9TE buvo atleistas iš tarnybos. Su skundu dėl nušalinimo, atleidimo iš tarnybos, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo jis kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuris 2008 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Pasvalio rajono PK įsakymus dėl jo nušalinimo ir atleidimo iš tarnybos, priteisė dalį pareiškėjo prašomos sumos už priverstinę pravaikštą bei neturtinės žalos atlyginimui. Šį teismo sprendimą pareiškėjas ir atsakovas apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi buvo panaikinta Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimo dalis dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo, ir šioje dalyje byla perduota Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje sprendimas paliktas galioti (b. l. 10-17). Teismas nustatė, kad šios bylos nagrinėjimo metu Panevėžio apygardos administraciniame teisme administracinė byla Nr.I-134-252/2009 dar nebuvo išnagrinėta.

Teismas, remdamasis pareiškėjo teismo posėdyje pateiktu paaiškinimu, nurodė, kad E. G. pageidavo ir pageidauja gauti pažymą, kurioje atsispindėtų atlyginimo padidėjimas, nustatytas įstatymu bei priedai už ištarnautus metus. Tuo tarpu atsakovas Panevėžio apskrities VPK 2009 m. birželio 8 d. raštu Nr.50-S-7367 informavo pareiškėją, kad jis išduoda pažymas tik apie faktiškai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 3).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 3 straipsniu, kuriame nustatyta pareiga įstaigoms teikti pareiškėjams informaciją, šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtintas informacijos teikimo tikslumo principas, pažymėjo, kad įstaiga privalo teikti pareiškėjams tą informaciją, kuria ji disponuoja. Teismas apibendrino, jog ginčas dėl E. G. nušalinimo nuo pareigų ir grąžinimo į tarnybą buvo nagrinėjamas teisme, šiuo metu teisme vyksta ginčas dėl jam už priverstinę pravaikštą išmokėtinos kompensacijos dydžio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas turi pareiškėjo pageidaujamą gauti informaciją ir privalo ją pateikti pareiškėjui.

Remdamasis Darbo kodekso 208 straipsnio 2 dalimi teismas pasisakė, kad darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo išduoti pažymą apie darbą toje darbovietėje, nurodydamas darbuotojo pareigas, kiek laiko jis dirbo, darbo užmokesčio dydį ir sumokėtų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį. Išanalizuotų teisės normų pagrindu teismas priėjo prie išvados, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jo prašyme nurodytu laikotarpiu Panevėžio apskrities vyriausiajame komisariate nedirbo (buvo atleistas iš tarnybos), atsakovas pagal Darbo kodekso nuostatas neprivalėjo išduoti pažymos apie darbo užmokestį šiuo laikotarpiu, nes minėtu laikotarpiu atsakovas pareiškėjui jokio darbo užmokesčio nemokėjo. Teismas akcentavo, jog reikalavimas, kuris keliamas šioje nagrinėjamojoje byloje, galėtų būti reiškiamas tik kaip procesinis prašymas teismui Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr.I-134-252-2009, ir atsakovas tokią pažymą privalėtų pateikti tik pagal nagrinėjančio šią bylą teismo įpareigojimą.

III.

Pareiškėjas E. G. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 30), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.

Apeliantas akcentavo, kad šiuo metu ginčas dėl jo grąžinimo į tarnybą jau yra pasibaigęs ir jis galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi yra grąžintas į tarnybą ir šiuo metu dirba Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliu. Tačiau jam nebuvo paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį per kurį jis nėjo minėtų pareigų, t. y. už priverstinės pravaikštos laiką. Todėl jo manymu atsakovo atsisakymas pateikti jo prašomą pažymą apie tai, koks būtų jam priskaičiuotas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2000 m. vasario 2 d. iki 2008 m. kovo 20 d., jei jis nebūtų buvęs atleistas iš Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigų yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą ir atsiliepime (b. l. 35) nurodo iš esmės analogiškus motyvus, kurie buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Panevėžio VPK išduoti jam pažymą apie tai, koks būtų jam priskaičiuotas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2000 m. vasario 2 d. iki 2008 m. kovo 20 d., jei jis nebūtų buvęs atleistas iš Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šios pažymos pareiškėjas prašė turėdamas tikslą ją pateikti Panevėžio apygardos administraciniam teismui į nagrinėjamą administracinę bylą Nr.I-134-252/2009, kurioje jis, be kita ko, prašė priteisti iš to paties atsakovo (Panevėžio VPK) atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką. Kitaip tariant, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą Panevėžio VPK išduoti pareiškėjui jo pageidaujamo turinio pažymą, kurią jis nori pateikti į nagrinėjamą administracinę bylą Nr.I-134-252/2009 kaip įrodymą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis nustato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje teismas šalių prašymų išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tokime įrodymams gauti. Šio įstatymo 84 straipsnis suteikia teisę bylą nagrinėjančiam teismui skirti baudas pareigūnams ir institucijų ir įstaigų atstovams, jei jie be pateisinamų priežasčių neįvykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti dokumentus ar kitą medžiagą. Administracinių bylų teisenos įstatymas proceso šalims suteikia teisę tiek pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, tiek nagrinėjant bylą teisme (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) teikti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, jei šalys negali gauti ir pateikti teismui pačios (ABTĮ 53 str., 68 str. 1 d. 4 p., 82 str.5, 6 d.). Iš minėto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nustatė procesines taisykles kaip turėtų būti pateikti į į bylą įrodymai, kurių proceso šalys negali gauti pačios. Administracinės bylos šalys byloje turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymu nustatytomis administracinio proceso taisyklėmis.

Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareikštas reikalavimas priskirtinas procesinio pobūdžio prašymams, kuriuos jis, kaip administracinės bylos (Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr.I-134-252/2009) šalis (pareiškėjas), pasinaudodama savo procesinėmis teisėmis, numatytomis Administracinių bylų teisenos įstatyme, turėjo teisę pareikšti įstatymu nustatyta procesine tvarka administracinėje byloje Nr.I-134-252/2009.

Apibendrindama išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArtūras Drigotas