Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-09 · Administracinė byla Nr. eI-3299-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-09
Bylos Nr.
eI-3299-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01340-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
UAB „Baltic Trust“
Atsakovas
Išlaidų
Administracinė byla Nr. eI-3299-171/2015Proceso Nr. 3-61-3-01340-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 28; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltic Trust“ skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos, dėl sprendimų panaikinimo ir išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Baltic Trust“ padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. sausio 6 d. sprendimus Nr. 17R-3003 ir Nr. 17R-3004 ir priteisti jos patirtas avansinio mokėjimo išlaidas – 24 169,60 Lt, taip pat patirtas valstybinės rinkliavos išlaidas už leidimo Nr. 4117 išdavimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad pareiškėja pradėjo plėtoti saulės šviesos elektrinės projektą, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui nusprendė šią veiklą nutraukti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) ir Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 (toliau – Aprašas), pareiškėja kreipėsi į Komisiją, prašydama kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu. Elektroniniu paštu 2014 m. vasario 4 d. ji gavo Komisijos 2014 m. sausio 6 d. sprendimus Nr. 17R-3003 ir Nr. 17R-3004, kuriais jos prašymas atmestas, t. y. Komisija priėmė sprendimą nekompensuoti pareiškėjos patirtų išlaidų, susijusių su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal nurodytas sutartis dėl elektrinių projekto plėtojimo. Pareiškėja nesutinka su sprendimu, nes mano, kad atitinka visas teisės aktuose nurodytas sąlygas, patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su elektrinės projekto plėtojimu ir yra pagrįstos įrodymais, todėl turėtų būti pripažintos kompensuotinomis. Pareiškėja paaiškina, kad siekdama plėtoti saulės elektrinės statybą su UAB „Voltaik-Tau“ (toliau – rangovas) 2012 m. rugsėjo 6 d. sudarė rangos sutartį Nr. VT-201209-5 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią pardavėjas įsipareigojo įrengti pareiškėjai vieną 30 kW galios fotovoltinę saulės elektrinę ir gauti leidimus ją įrengti bei eksploatuoti. Rangovas vykdė Sutartį. Pagal jo prašymą Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Ministerija) 2012 m. lapkričio 27 d. išdavė leidimą Nr. LP-4117 (toliau – Leidimas) plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą. Pareiškėja sumokėjo 100 Lt valstybinę rinkliavą už Leidimo popierinio egzemplioriaus išdavimą ir jį gavo. Pareiškėja su pardavėju 2012 m. spalio 5 d. sudarė kitą rangos sutartį Nr. VT-201210-29 (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią pardavėjas įsipareigojo įrengti jai vieną 30 kW galios saulės elektrinę ir gauti leidimus įrengti bei eksploatuoti. Rangovas pateikė Ministerijai prašymą išduoti leidimą saulės elektrinės plėtrai. 2013 m. vasario 4 d. Ministerija interneto tinklalapyje www.emin.lt paskelbė sąrašą asmenų, kuriems išduoti leidimai plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos elektrines, tačiau paskelbimo momentu nebuvo išduoti dėl Ministerijos darbo krūvio. Šiame sąraše buvo nurodytas ir pareiškėjos leidimas saulės elektrinės plėtrai Nr. LP-10838.

Vykdydama Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 3.2 punktą, pareiškėja už kiekvieną sutartį sumokėjo rangovui po 12 084,80 Lt (3 500,00 Eur) avansą, tai patvirtina 2012 m. rugsėjo 6 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija VTE Nr. 154, bei 2012 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija VTE Nr. 188. Taigi išlaidos patirtos iki 2013 m. vasario 1 d. Avansinio mokėjimo sąlyga buvo ne pareiškėjos teisė, o pareiga. Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, pareiškėjos su saulės elektrinės projekto plėtojimu susijusios, patirtos ir sumokėtos išlaidos priskiriamos avansinių mokėjimų kategorijai. Tokios išlaidos pripažįstamos kompensuotinomis, jeigu atitinka papildomus reikalavimus. Pareiškėjos su saulės elektrinės projekto plėtojimu susijęs, patirtas ir apmokėtas avansinis mokėjimas atitinka visas šiam mokėjimui keliamas sąlygas. Pareiškėja siekė susigrąžinti pardavėjui sumokėtą avansą, 2013 m. liepos 25 d. pranešimu informuodama apie vienašališką Sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimą nuo 2013 m. liepos 31 d. Šiame pranešime ji paprašė grąžinti sumokėtą avansą pagal abi sutartis. Rangovas 2013 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu atsisakė grąžinti sumokėtą avansą, remdamasis Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 6.5 punktu, kadangi šiuos avansinius mokėjimus įskaitė minimaliems nuostoliams padengti. Atsižvelgusi į jo patirtus nuostolius, tiesiogiai susijusius su Sutarčių įgyvendinimu, ir į Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 6.5. punktą, pareiškėja sutiko su rangovui sumokėtų avansų negrąžinimo sąlyga. Todėl rangovo 2013 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas dėl sumokėtų avansų pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtina, kad pareiškėjos rangovui sumokėti avansiniai mokėjimai nėra ir nebus sugrąžinti pareiškėjai. Pareiškėjos sumokėti avansai pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 neviršija Aprašo 2 priede nurodyto maksimalaus kompensuotino avansinio mokėjimo dydžio, t. y. pareiškėjos rangovui sumokėti avansai neviršija 45 proc. Sutarties kainos, jie sudaro vos 7 proc. Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 3.1. punkte nurodytos kainos (apskaičiuota: sumokėtas avansas (12 084,80 Lt) / Sutarties kaina (172 640,00 Lt) = 0,07 proc.). Komisijos argumentas, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaidų pagrįstumą, neatitinka faktinių aplinkybių, nes pareiškėja ir pateikdama prašymą kompensuoti išlaidas, ir pateikdama šį skundą, pateikė visus jos žinioje esančius ir patirtų išlaidų pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja pažymi, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) nesikreipė į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus ar trūkstamus dokumentus. Dėl neįrodytų ketinimų susigrąžinti avansinį mokėjimą pareiškėja paaiškina, kad kai ji sužinojo apie teisinio reguliavimo pataisas, kreipėsi į rangovą ir informavo apie ketinimą nebevykdyti saulės elektrinės projekto plėtojimo bei nutraukti Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2. Nepavykus susitarti dėl sumokėtų avansinių mokėjimų grąžinimo, pareiškėjos sumokėti avansiniai mokėjimai liko rangovui kaip kompensacija už Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymo metu patirtus nuostolius. Rangovo teisė Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo momentu negrąžinti pareiškėjos už saulės elektrines sumokėtų avansų buvo nustatyta Sutarčių 6.5 punkte. Minimaliais rangovo nuostoliais šiuo atveju laikoma pareiškėjos sumokėtų avansinių mokėjimų suma. Sutarties šalys sudarė ilgalaikes Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, kurias vykdė iki tol, kol paaiškėjo Įgyvendinimo įstatymo priėmimo aplinkybė, nulėmusi pareiškėjos apsisprendimą nebeplėtoti saulės elektrinės projekto. Atsižvelgiant į tai, kad avansinių mokėjimų dydis buvo nustatytas Sutartyse, jų šalims turinčioms įstatymo galią, ir į tai, kad avansinių mokėjimų grąžinimas iš esmės priklausė nuo rangovo geranoriškumo, kurio šis neišreiškė, pareiškėjai neliko kito kelio, kaip tik kreiptis į teismą arba į Komisiją dėl sumokėtų avansinių mokėjimų kompensavimo. Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą, nustatė, kad dalis ūkio subjektų dėl to patirs žalą, todėl Įgyvendinimo įstatyme ūkio subjektams nustatyta teisė į patirtų išlaidų kompensavimą. Tik žinodama apie Įgyvendinimo įstatymu suteiktas teises pareiškėja atsisakė galimybės ginčą su rangovu dėl avansinių mokėjimų grąžinimo spręsti teisminiu būdu. Be to, teisės aktai pareiškėjai nenustato pareigos ginčus su ūkio subjektais, kuriems sumokėtos su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusios išlaidos, spręsti teisminiu keliu, todėl Komisijos motyvas nekompensuoti pareiškėjos patirtų avansinių mokėjimų dėl to, kad ji neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime su skundu nesutiko. Nurodo, kad Komisija prašymus kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu, nagrinėja vadovaudamasi Apraše nustatyta tvarka. Remiasi Aprašo 20, 4, 5.4, 5.4.3 punktais ir teigia, kad šių Aprašo punktų nuostatos Komisijai nustato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti įsigyti materialųjį turtą (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) arba atsiskaityti už darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Komisija sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima tik kai gauna dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjams jų sumokėti avansai nebuvo grąžinti ir jų negrąžinimas yra pagrįstas. Pareiškėja po 12 084,80 Lt išlaidų (sumokėtus ir negrąžintus avansus, iš viso 24 169,60 Lt), nurodytų prašymuose, patyrimą grindė Sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2, 2012 m. rugsėjo 6 d. UAB „Voltaik-Tau“ išrašytu kasos pajamų orderio kvitu, serija VTE Nr. 154, ir 2012 m. spalio 29 d. UAB „Voltaik-Tau“ išrašytu kasos pajamų orderio kvitu, serija VTE Nr. 188, 2013 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Voltaik-Tau“ pranešimais. Pagal UAB „Voltaik-Tau“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. pranešimus, ši bendrovė pareiškėjos sumokėtų avansinių mokėjimų negrąžino, nes įskaitė juos į padengiančius minimalius UAB „Voltaik-Tau“ nuostolius. Komisijos nuomone, šiuo atveju pareiškėjos nesiėmimas realių veiksmų, siekiant susigrąžinti sumokėtus avansus, galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus tuo atveju, jeigu UAB „Voltaik-Tau“ pareiškėjai būtų pagrindusi, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių tokio dydžio išlaidų. Komisija pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus įvertino kaip nepagrindžiančius avansinių mokėjimų išlaidų patyrimą, todėl vadovaudamasi Aprašo 4 punktu nusprendė šių išlaidų nekompensuoti. Komisijos sprendimai nekompensuoti 24 169,60 Lt dydžio prašomos kompensuoti sumos yra teisingi ir pagrįsti, nes UAB „Voltaik-Tau“ avanso negrąžinimas pareiškėjai, nesant motyvuoto pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis CK 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Komisija sprendimus priėmė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir diskreciją (LVAT 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2637/2011).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl Komisijos sprendimų nekompensuoti visų pareiškėjos prašomų išlaidų, susijusių su elektrinių projektų plėtojimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Aprašo 4 p. nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kompensuotinų išlaidų kategorijų sąrašas įtvirtintas Aprašo 5 p. Aprašo 5.4.3 p. nustatyta, kad kompensuojami sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, tačiau šios išlaidos turi atitikti Aprašo 4 p. nustatytas būtinas kompensavimo sąlygas. Aprašo 5, 20 p. suteikia Komisijai įgaliojimus vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, priimti sprendimą dėl jo patirtų išlaidų kompensavimo, dalinio kompensavimo ar prašymo atmetimo.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, kai: 1) pareiškėjas turi išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas arba pareiškėjas iki 2013 m. liepos 1 d. nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo; 2) pareiškėjas iki 2013 m. vasario 1 d. patyrė tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais; 3) pareiškėjas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. raštu kreipėsi į Komisiją.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja saulės elektrinių statybos, rangos, projektavimo ir dokumentų rengimo darbams atlikti sudarė rangos sutartis su UAB „Voltaik-Tau“: 2012 m. spalio 5 d. rangos sutartį Nr. VT-201210-29 ir 2012 m. rugsėjo 6 d. rangos sutartį Nr. VT-201209-5. Pagal rangos sutarčių 3.1 p. sutarties kaina – 172 640 Lt. Rangos sutarčių 3.2 p. nustatyta, kad per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo turi būti sumokėtas 12 084,80 Lt avansas. Pagal rangos sutarčių 6.5 p., užsakovas, vienašališkai nutraukęs šią sutartį, privalo atlyginti visus rangovo nuostolius. Minimaliais rangovo nuostoliais šiuo atveju laikoma sumokėta avansinio mokėjimo suma.

Pagal kiekvieną iš minėtų rangos sutarčių pareiškėja UAB ,,Voltaik-Tau“ sumokėjo po 12 084,80 Lt avanso, iš viso 24 169,60 Lt.

Pareiškėja su 2013 m. rugsėjo 2 d. ir rugsėjo 4 d. prašymais kreipėsi į Komisiją dėl patirtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Kaip matyti iš prašymų, pareiškėja prašė kompensuoti avansinius mokėjimus pagal rangos sutartis bei sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą. Nurodytas išlaidas grindė rangos sutartimis, kasos pajamų orderio kvitais, mokėjimo nurodymais ir pranešimais apie avanso negrąžinimą.

Komisija skundžiamais 2014 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 17R-3004 ir 2014 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 17R-3003 nutarė išlaidų nekompensuoti, kadangi pareiškėja nepateikė pakankamai dokumentų, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti ir neįrodė ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus.

Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. pranešimais UAB „Voltaik-Tau“ informavo, kad, vadovaudamasi rangos sutartimi, atsisako grąžinti avansinius mokėjimus, nes jie įskaitomi minimaliems nuostoliams padengti. Ji vadovavosi rangos sutarčių 6.5 p., kuriame nurodyta, kad pareiškėja, vienašališkai nutraukusi sutartį, privalo atlyginti visus rangovo nuostolius. Minimaliais rangovo nuostoliais laikoma užsakovo sumokėta avansinio mokėjimo suma.

CK 1.5 str. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

Pažymėtina, kad pareiškėja yra komercinę veiklą vykdantis subjektas, kuriam taikomi aukštesni apdairumo standartai. Laikydamasi šių principų, o ypač vykdydama prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą, veikdama rūpestingai, pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir veiklos sąlygos gali keistis, todėl veikdama apdairiai, galėjo nesutikti su rangos sutarties sąlyga minimaliais rangovo nuostoliais laikyti sumokėto avanso sumą. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo ir atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, laikomas netesybomis baudos forma, t. y. jis atlieka ne tik mokėjimo ir atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). CK 6.73 str. 2 d. bei 6.258 str. 3 d. yra nustatyta skolininko teisė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, tačiau pareiškėja, gavusi rangovo atsisakymą grąžinti avansinį mokėjimą, šia teise nepasinaudojo ir nesiėmė priemonių, kad sutarties šalys patirtų kuo mažiau nuostolių, t. y. neveikė kaip apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, siekiantis maksimaliai sumažinti patiriamas išlaidas.

Išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis siekiama atlyginti dalį pagrįstų praradimų, susijusių su saulės elektrinės projekto plėtojimu, todėl, teismo nuomone, šių tikslų iš esmės neatitiktų kompensavimas išlaidų, kurių galėjo būti išvengta veikiant apdairiai, rūpestingai arba jos galėjo būti mažesnės. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama apginti savo teises, ginčijo sutarties sąlygą dėl avansinio mokėjimo įskaitymo į nuostolius ar siekė nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, kokią įrangą rangovas pirko ir kokia jų kaina, ar domėjosi kitomis UAB „Voltaik-Tau“ patirtomis išlaidomis ir jų pagrįstumu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad siekė išvengti ar sumažinti išlaidas (nuostolius), susijusias su rangos sutarčių nutraukimu, todėl Komisija pagrįstai atsisakė kompensuoti avansiniais mokėjimais patirtas išlaidas.

Pareiškėja skunde taip pat prašo įpareigoti Komisiją kompensuoti 100 Lt valstybinės rinkliavos išlaidas už leidimo plėtrai popierinio egzemplioriaus išdavimą. Aprašo 5 punkte yra nurodyta kompensuotinų išlaidų kategorija – sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą. Pareiškėja teismui pateikė įmokos sumokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pervesta 100 Lt, ir Leidimo 2012-11-27 Nr. LP-4117 plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą kopiją. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimo Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 4.48 punktą, leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti taikoma 100 Lt rinkliava. Skundžiamame 2014-01-06 sprendime Nr. 17R-3004 šių išlaidų kompensavimo klausimas nėra išspręstas, todėl Komisija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo ir priimti sprendimą kompensuoti jos patirtas 100 Lt valstybinės rinkliavos išlaidas už leidimo plėsti elektros gamybos pajėgumą išdavimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Komisijos 2014 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. 17R-3003 yra teisėtas ir pagrįstas, o 2014 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 17R-3004 dalis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p.2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Įpareigoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją iš naujo išnagrinėti 2013-09-04 pareiškėjos prašymą Nr. 3948 dėl patirtų 100 Lt valstybinės rinkliavos išlaidų už leidimo plėsti elektros gamybos pajėgumą išdavimą.

Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė