Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-76-564/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-14
Bylos Nr.
1-76-564/2013
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01139-2011-01
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Civilinis ieškovas
J. J.
Kaltinamasis
D. L.
Baudž. byla Nr. 1-76-537/2013
Proceso Nr.1-64-1-01139-2011-0

1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2; 2.1.15.3.3.2

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Marijampolė

2013 m. lapkričio 14 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė, sekretoriaujant G. A., dalyvaujant prokurorui S. S., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. J., jo įgaliotam atstovui adv. R. B., kaltinamojo gynėjui adv. V. K., specialistui H. V., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281str.2d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. L., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 78.11 p., 135 p., 169 p. reikalavimus, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiam J. J. buvo padaryta didelė turtinė žala, t. y. D. L. 2011 m. rugsėjo 3 d., apie 14.00 val., Marijampolės mieste, Gedimino - Vasaros g. sankryžoje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,88 promilės vidutinis girtumo laipsnis), vairavo automobilį „BMW 530“, v. nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną gyvenvietėje ar mieste 50 km/h. greitį, važiavo apie 115 km/h greičiu ir, priartėjęs Marijampolės mieste prie reguliuojamos šviesoforu Gedimino - Vasaros g. sankryžos, esant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, nesustojo prieš šviesoforą, įvažiavo į sankryžą, dėl ko jo vairuojamas automobilis „BMW 530“, v. nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su sankryžoje posūkio manevrą į kairę - į Vasaros gatvę atliekančiu automobiliu „VW Passat“, v. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. J., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu J. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sugadintas nukentėjusiajam priklausantis automobilis „VW Passat“, v. nr. (duomenys neskelbtini), J. J. padarant didelę 10 750 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad rugsėjo 3 dieną apie 14 val. automobiliu BMW vienas važiavo iš Patašinės km. nuo Prienų pusės link Marijampolės m. Iš vakaro iki 5 val. ryto vartojo alkoholį, buvo nemažai išgėręs, tačiau tą pačią dieną alkoholio nevartojo, nesijautė pagiringas. Prieš miestą aplenkė pora automobilių. Važiavo apie 80 km/h greičiu, o toje vietoje leistinas greitis 60 km/h. Privažiuojant prie sankryžos matė, kad jam dega žalios spalvos šviesoforo signalas, kad nuo miesto pusės atvažiuoja šviesios spalvos automobilis VW PASSAT. Šį automobilį pamatė būdamas 50 m iki sankryžos, o VW PASSAT tuo metu judėdamas artėjo prie sankryžos. Ar buvo prieš šį automobilį jo judėjimo kryptimi kitų automobilių, nematė. Jis nesitikėjo, kad šis automobilis darys manevrą, kadangi jis pats važiavo tiesiai iš priekio. Įvažiavus į sankryžą, automobilio VW Passat vairuotojas darė manevrą- suko į kairę pusę, į Vasaros gatvę, trumpam stabtelėjo, palikdamas pirmą juostą pravažiavimui, ir vėl pradėjo judėti ir tuo metu įvyko eismo įvykis. Jeigu šis automobilis būtų likęs stovėti, jis būtų spėjęs pravažiuoti. Kai pamatė, kad automobilis VW Passat daro manevrą, įvažinėjant į sankryžą jis stabdė. Automobilyje yra ABS sistema, todėl stabdymo pėdsako nesimato. Į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, todėl automobiliui VW Passat irgi turėjo būti žalias signalas. Su T. K. mokęsis nuo 1 iki 6 klasės, liudytojo E. J. nepažįsta. Civilinių ieškinių nepripažįsta, kadangi jis dėl eismo įvykio nekaltas, jam automobilio VW Passat vairuotojas sudarė kliūtį.

Nukentėjusysis J. J. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėn., dienos tiksliai neatsimena, nes po įvykio pablogėjo sveikata, važiavo Gedimino gatve nuo Marijampolės m. centro link Prienų. Priartėjus prie sankryžos, jam degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Jis kaire eismo juosta degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą, būdamas jau už „Stop“ sustojo sankryžoje, prieš jį buvo du automobiliai, kurie išvažiavo iš sankryžos, dar praleido nuo Prienų pusės atvažiuojančius automobilius ir jam užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Jam reikėjo užbaigti manevrą ir sukti į Vasaros g. Matė nuo Prienų pusės už 50-70 m atvažiuojantį šviesų automobilį, tačiau buvo įsitikinęs, kad nuo Prienų pusės per raudoną šviesoforo signalą automobiliai nevažiuos ir sustos, todėl jis užsuko į kairę. Paties automobilių susidūrimo neatsimena, atsigavo tik ligoninėje. Prašo tenkinti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Prašo priteisti 10750 litų žalą pagal vertintojo ataskaitą dėl automobilio sugadinimo, kadangi automobilis sugadintas nepataisomai, 700 litų automobilio transportavimo ir saugojimo aikštelėje po eismo įvykio išlaidų, 250 litų už transporto priemonės vertinimą, 375,49 Lt gydymosi išlaidų už naudotus vaistus. Taip pat prašo priteisti 50000 litų neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad po įvykio buvo pristatytas į Marijampolės ligoninę, po to į Kauno klinikas, ligoninėje gydėsi 10 dienų. Eismo įvykio metu patyrė galvos traumą, buvo sutrenktas stuburas, ausų trauma, nevaldė kojos. Gydymas trunka iki šiol-neišnykęs orientacijos prapuolimas, vartoja raminamuosius, migdomuosius vaistus, skiriamos reabilitacijos priemonės, atsirado dirglumas, mikčiojimas, lankosi pas psichologą. Iki šio įvykio tokių sveikatos pakitimų nebuvo, 2011 m. balandžio mėnesį buvo tikrinęsis profilaktiškai ir stuburo, kojos, rankų tirpimai, galvos svaigimas nebuvo pasireiškęs. Įvykio metu nedirbo, augino 14 m. ir 7 m. vaikus, žmona dirbo. Įvykio metu šeimos pajamos buvo apie 1500 litų, jas sudarė žmonos, dirbančios žemės ūkio bendrovėje „Valavičiai“ atlyginimas, jis pats išmokų negaudavo. Turi nekilnojamą šeimos turtą-namą, esantį Vytenio g. 61, Marijampolė, kaimo vietovėje vieną ar du hektarus žemės- žmona perėmusi ūkį iš tėvų. Eismo įvykio metu jo vardu buvo registruoti du automobiliai, tačiau automobilis „Opel Astra“ buvo jau nenaudojamas. Eismo įvykyje dalyvavęs automobilis buvo vienintelė transporto priemonė, jų šeimai reikėjo dirbti apie pusę metų, kad susitaupyti ir nusipirktų tokią transporto priemonę. Padaryta 11 000 litų žala dėl automobilio sugadinimo jo šeimai didelė žala.

Liudytoja L. J. parodė, kad 2011-09-03 po pietų sutuoktinis J. J. automobiliu „VW Passat“ išvažiavo iš namų ir po to jai pranešė, kad įvyko avarija ir vyras nuvežtas į ligoninę. Ligoninėje jis buvo be sąmonės, kliedėjo. Po to buvo gydomas Kauno klinikose. Jis buvo praradęs orientaciją. Išleidus iš ligoninės, gydėsi namuose, vartojo vaistus, labai bloga būsena buvo pusę metų. Nuo sutrenkimo paūmėjo stuburo susirgimai, kadangi jam dar iki įvykio buvo stuburo išvarža, tačiau dabar trauma dar stipresnė, atsirado rankos tirpimas, veido kreipimas, nepajėgia dirbti. Vyras sužalotas visam gyvenimui. Iki įvykio jis nedirbo, augino vaikus. Ji dirbo žemės ūkio bendrovėje agronome, šeimos pajamos 1500 litų per mėnesį, kaime auginasi daržoves savo poreikiams. Socialinių išmokų negaudavo. Prieš 4-5 metus už tėvų dovanotis pinigus įsigijo namą, ji turi 3 ha tėvo dovanotos žemės ūkio paskirties žemės. Vyras turi seną automobilį, kurį įsigijo metai po įvykio. Įvykio metu naudojo tik tą įvykyje dalyvavusį automobilį, kitas automobilis „Opel Astra“ buvo nevažiuojantis. Dėl automobilio sugadinimo jų šeimai padaryta didelė žala. Jai vyras pasakojo, kad baiginėjo manevrą, ir jį nutrenkė. Ji pati matė kaltinamąjį iš karto po įvykio prie ligoninės priėmimo skyriaus, kaltinamasis buvo girtas. J. J. brolis girdėjo, kai kaltinamasis tyrėjai sakė, kad važiavo 150-160 km/h greičiu, o tyrėja sakė sakyti mažesnį – 120 km/h greitį.

Liudytojas A. S. parodė, kad maždaug prieš du metus matė eismo įvykį. Jis atvažiavo Vasaros gatve link „Garnio“ parduotuvės. Jam būnant prie degalinės, jam degė raudonas šviesoforo signalas. Po kelių sekundžių išgirdo trenksmą ir pamatė į viršų pakilusį automobilį, kuris nusileido ant stogo Gedimino g. Nukentėjo sidabrinės spalvos „VW Passat“ automobilis. Paties smūgio nematė, nes vaizdą užstojo kiti automobiliai. Automobiliai Vasaros g. pradėjo judėti po smūgio. Gedimino gatve turėjo degti raudonas šviesoforo signalas. Kai jis pamatė, kad apsivertė automobilis, jis pasuko į dešinę, tuo metu jam degė geltonas šviesoforo signalas. Jis sustojo įvykio vietoje. BMW vairuotojas išlipinėjo iš mašinos, o kitos mašinos vairuotojas buvo prispaustas, duso. Jis norėjo atsegti diržą, pakvietė BMW vairuotoją, kad padėtų, bet šis pasižiūrėjo, numojo ranka „man tas pats“, praėjo ir nuėjo link Gedimino gatvės, centro. Vairuotojas pagal kvapą, kalbą buvo girtas. Aplink kokias 5-10 min. nebuvo sustojusių automobilių, nes jis pats ėjo paimti rankšluostį, atsukti akumuliatorių. Kažkokia mergina padavė raktą akumuliatoriui atsukti. Buvo sustojęs apie 5 m nuo „Passat“.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaityti liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu bylos lapas ( b. l. 122-123, tomas 1 ) Liudytojas parodęs, kad važiavo Vasaros g, buvo 50 m iki Vasaros- Gedimino g. sankryžos, tuo metu jam degė geltonas šviesoforo signalas. Kelyje prieš šviesoforą jis nestovėjo, o darė manevrą link dešinės pusės norėdamas įsukti į Gedimino g. važiuojant automobiliu likus 15 m. iki sankryžos juostos išsiskirstymo pamatė dulkių kamuolį ir smūgį bei kylantį į viršų automobilį VW Passat. Dar prieš įvykstant susidūrimui matė VW Passat automobilį, kuris buvo įvažiavęs į sankryžos vidurį ir ruošėsi daryti manevrą į kairę, t. y. į Vasaros g. Kai VW Passat automobilis darė manevrą link kairės pusės, jam ( t. y. liudytojui A. S.), tuo metu degė geltonos spalvos šviesoforo signalas, kuris nemirksėjo. Tuo metu, kai VW Passat automobilis buvo pakilęs ore ir vertėsi ant stogo, jam jau buvo užsidegęs žalios spalvos šviesoforo signalas. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad matė įvažiavusį į sankryžą automobilį VW Passat. Dėl šviesoforo signalo parodė, kad protokole klaidingai nurodyta, kad jam degė geltonos spalvos šviesoforo signalas. Degė raudonos spalvos. Nuo degalinės iki išplatėjimo apie 10 metrų, kol pajudėjo galėjo būti ir geltonos spalvos šviesoforas, o kai darė manevrą į dešinę, degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Geltonos spalvos šviesoforo signalas galėjo užsidegti jau kada buvo smūgis. Kai automobilis pakilo į viršų, degė geltonos spalvos šviesoforo signalas. Kai tik pamatė sankryžą, degė raudonos spalvos šviesoforo signalas.

Liudytojas N. Č. parodė, kad formino eismo įvykio Vasaros-Gedimino gatvių sankryžoje dokumentus. Automobilio BMW vairuotojas buvo neblaivus, iš pradžių neigė, kad jis vairavo automobilį, po to, kai liudytojai pasakė, kad matė, jog jis vairavo, vairuotojas prisipažino. Jam vietoje buvo nustatytas girtumo laipsnis. Sprendžiant pagal automobilių apgadinimus, greitis turėjo būti viršintas nemažai. Kai atvažiavo į įvykio vietą, čia buvo vienas žmogus, kuris laikė rankšluostį nukentėjusiajam prie galvos. Į įvykio vietą pirma atvažiavo jie, po to greitoji med. pagalba.

Liudytojas T. K. parodė, kad su D. L. mokėsi vienoje mokykloje, pažįstami, susitinka nedažnai. Jam paskambino D. L. ir prašė paliudyti, nes jis viską matė. Su žmona ir vaikais E. J. vairuojamu automobiliu Seat Alchambra važiavo Marijampolės m., nuo Prienų pusės. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Prie „Žilinos“, maždaug 200 m iki sankryžos, juos aplenkė šviesios spalvos automobilis BMW, kuris galėjo važiuoti 80 km/val. greičiu, nuvažiavo link sankryžos ir įvyko avarija. Jie iki sankryžos atvažiavo gal už 3 sekundžių, tuo metu jiems buvo mirksintis žalios spalvos šviesoforo signalas. BMW priekiu atsitrenkė į automobilio „Passat“ šoną, per vidurį, šis apsivertė. Jie tuo metu buvo apie 100 m. atstumu iki sankryžos. Kai įvyko avarija, degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Jie sustojo už avarijos vietos 10-15 metrų nuo „Passat“. BMW stovėjo beveik sankryžoje, pasisukęs link dešinės pusės link miesto centro, o VW Passat gulėjo šone ant stogo, jo priekis buvo link Prienų pusės. Jis buvo nuėjęs prie automobilių, kažkas norėjo nupjauti saugos diržus, bet jis sakė palaukti gelbėtojų. D. L. galva buvo kruvina, eismo įvykio aplinkybių jis neaiškino. Į įvykio vietą pirmi atvyko medikai.

Liudytojas E. J. parodė, kad praeitais metais, vasaros metu, su T. K. ir jo žmona bei vaikais T. K. automobiliu Seat Alchamba, vairuodamas šį automobilį, važiavo iš namų (duomenys neskelbtini) Prienų keliu į Marijampolę. Ties „Žilina“, miesto ribose, jį aplenkė šviesios spalvos BMW automobilis, kuris važiavo gal 80 km/h greičiu. Šis automobilis važiavo tiesiai per Gedimino-Vasaros gatvių sankryžą. Nuo jo automobilio galėjo būti 150-200 m atstumas. Tarpe jų kitų automobilių nebuvo, niekas neaplenkė Tuo metu degė žalias šviesoforo signalas ir BMW važiuodamas tiesiai susidūrė su „Passat“, kuris suko į kairę. Atsitrenkė kažkur į priekį, ar į kampą. Matė, kaip BMW užpakalinė dalis pakilo į viršų. o „VW Passat“ apvertė ant stogo . Kai jis pats privažiavo sankryžą, dar mirksėjo žalios spalvos šviesoforo signalas. Kai pasikeitė šviesoforo signalai, pervažiavo sankryžą ir sustojo. Kol išlipo, sustojo automobilių ir iš kitos pusės, priėjo žmonių. Ta pačia kryptimi nebuvo sustojusio automobilio. Jis pats pasižiūrėjo, kad viena mašina ant stogo, ir į įsėdo atgal į mašiną. Į įvykio vietą kartu atvažiavo gaisrinė, greitoji med. pagalba, policija.

Liudytojas A. D. parodė, kad nukentėjusysis J. J. yra jo brolis. Paties eismo įvykio jis nematė. Buvo nuvažiavęs į įvykio vietą, o taip pat į Marijampolės ligoninę. Įvykio vietoje buvę žmonės sakė, kad vairuotojas, kuris atsitrenkė į jo brolio mašiną, dirbęs policijoje ir yra girtas. Prie ligoninės tyrėja, apklausinėjo kaltinamąjį, jį vadino vardu. Girdėjo, kaip tyrėja pasakė „Jei tu matei, galėjai sustabdyti“, o kaltinamasis atsakė, kad nespėjo. Tyrėja klausė, kokiu greičiu važiavo, uždavinėdama klausimus ar 70 km/val., ar 80km/val. o kaltinamasis atsakė kad apie 80 km/val. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaityti liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( T. 1, b.l.l. 113-114), kur liudytojas nurodęs, jog tyrėjai paklausus automobilio BMW vairuotojo, kokiu greičiu jis važiavo, šis atsakė, kad apie 130 km/val. ir tyrėjai paklausus, gal jis pristabdė, vairuotojas atsakė, kad važiavo apie 60 km/val. greičiu, liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi, kadangi šiuo metu jau praėję daug laiko po įvykio. Patikslino, kad tyrėja klausdavo, kokiu greičiu važiavo ir klausė „gal 130“, vairuotojas atsakė „tai gal“.

Liudytojas Š. P. parodė, kad važiuodamas iš parduotuvės „Garnys“, pravažiavęs sankryžą per automobilio galinio vaizdo veidrodėlį pamatė eismo įvykį ir apsisukęs sugrįžo pažiūrėti. Šiuo metu aplinkybių geria neatsimena, buvo apklaustas po eismo įvykio ir ten tikslesni jo parodymai. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaityti liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( Tomas 1, b.l. 131-132). Apklausiamas tyrėjo liudytojas parodęs, kad 2011-09-03 apie 14 val. važiuodamas Gedimino g. link Patašinės km. privažiavo Vasaros- Gedimino g. sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui, kuris jo manymu nemirksėjo, įvažiavo į sankryžą. Pravažiavęs sankryžą, 5-10 m už sankryžos pastebėjo „smėlio“ spalvos automobilį BMW, važiuojantį nuo Patašinės km. link Marijampolės miesto centro. Kokiu greičiu važiavo šis automobilis, jis nekreipė dėmesio. Nuvažiavus nuo sankryžos 30-50 m išgirdo susidūrimo garsą ir per vairuotojo pusės veidrodėlį pamatė Vasaros-Gedimino g. sankryžoje susidūrusius du automobilius- anksčiau matytą BMW ir VW Passat. Eismo įvykio jis nematė, todėl negali pasakyti, kokiam šviesoforo signalui degant automobiliai įvažiavo į sankryžą. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi.

LR BPK 276 str.4 d. pagrindu perskaityti liudytojo M. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( T. 1, b.l. 117, 118). Liudytojas parodęs, jog 2011-09-03 apie 14 val. automobiliu Audi A4 važiavo nuo Prienų link Marijampolės, prie „Kegisos“ jį aplenkė pilkšvos spalvos automobilis BMW, kuris jo manymu važiavo apie 100 km/val. greičiu. Daugiau jo joks automobilis neaplenkė, iš paskos taip pat jokie automobiliai nevažiavo. Privažiavęs Vasaros Gedimino g. sankryžą pamatė, kad susidūręs tas pats BMW automobilis. Kai jis pats privažiavo prie sankryžos, degė žalios spalvos šviesoforo signalas, sankryžoje prieš jį automobilių, norinčių judėti link Marijampolės m. centro, nebuvo. Automobilis Seat Alchambra jo tikrai neaplenkė, kelkraštyje eismo įvykio vietoje tokio automobilio nepastebėjo.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad įvykio vieta yra Marijampolėje, Gedimino - Vasaros g. šviesoforu reguliuojamojoje sankryžoje. Apžiūros metu užfiksuota automobilių „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei „BMW 530“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvimo vietos, apgadinimai. Protokole nurodyta, jog stabdymo žymių nėra(I t., b.l. 7-12). Sudarytas eismo įvykio vietos planas. Iš plano seka, kad iš karto už sankryžos, važiuojant Prienų kryptimi, yra kelio ženklas ribotas greitis „60“, prieš sankryžą, automobilio VW Passat judėjimo kryptimi, „Stop“ ženklo ar ženklinimo linijos nėra (I t., b.l. 23).

Iš Transporto priemonės techninės apžiūros aktų, daiktų apžiūros protokolų seka, kad atliktos transporto priemonių „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „BMW 530“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros, apžiūrų metu nustatyti ir protokoluose nurodyti automobilių apgadinimai (I t., b.l. 19-22, 24-25).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolo seka, kad E. D. pateikė pareigūnui skaitmeninę laikmeną CD-R, peržiūrėjus šią laikmeną nustatyta, kad laikmenoje fiksuotas vaizdas 2011-09-03, 13:59 min., automobilių susidūrimo momentas ir vieta neužfiksuoti, matosi du sugadinti automobiliai -„VW Passat“ bei „BMW“ , prie šviesoforo automobilio VW Passat važiavimo kryptimi yra KET 2 priedo 1.11p. numatytas horizontalus ženklinimas (I t., b.l. 34-37).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad nukentėjusiojo atstovas R. B. pateikė pažymas apie J. J. valstybinį socialinį draudimą, L. J. gautas išmokas, draudimo įmonės išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę. Išvadoje nurodyta, jog transporto priemonės automobilio VW Passat likutinė vertė 566 Lt, skirtumas tarp vardinės ir likutinės vertės- 9424Lt (I t., b.l. 45).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, pačių dokumentų seka, jog J. J. pateikė pareigūnui automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą. Kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 20904 nustatyta, jog automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 11.368 litų, likutinė vertė – 618 litų, nuostolis dėl eismo įvykio – 10.750 litų (I t., b.l. 49-61).

Iš specialisto išvadų Nr. G 771/11(09), Nr. p G 98/11 (09), seka, kad J. J. konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai galvoje, ūmus trauminis abiejų vidurinių ausų uždegimas, o taip pat kraujosruvos krūtinėje, dešinės alkūnės-dilbio srityje. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-09-03 įvykusio eismo įvykio metu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą . Ilgas J. J. ambulatorinis gydymasis, nustatant sveikatos sutrikdymą, neimamas domėn, nes jis paremtas tik nukentėjusiojo nusiskundimais, o objektyvių duomenų tam nepakanka; anksčiau konstatuotų susirgimų ar patologinių būsenų paūmėjimas po minėto įvykio, nustatant sveikatos sutrikdymą taip pat neimamas domėn (I t., b.l. 75--79).

Iš UAB „Saugus eismas“ 2011-09-13 Nr. 0912-1 , 2011-09-15 pažymų seka, jog Vasaros gatvėje važiuojant nuo Gamyklų gatvės degant geltonam šviesoforo signalui Gedimino gatvėje tiek važiuojant link miesto centro, tiek važiuojant link Prienų dega raudonas šviesoforo signalas, laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-09-13 šviesoforo gedimų neužfiksuota. Gedimino g. tiek važiuojant nuo miesto centro, tiek važiuojant link miesto centro šviesoforai dega vienodą laiko tarpą abiem kryptimis (I t., b.l. 134-140 ).

Eismo įvykio specialisto išvadoje Nr. 11-746(12) nurodyta:

1.Šio eismo įvykio mechanizmas (eiga) buvo toks. J. J., važiuodamas automobiliu „VW Passat" ir atlikinėdamas kairio posūkio manevrą, įvažiavo į Gedimino g. priešpriešiniam eismui skirtą dalį, žiūrint „VW Passat" važiavimo kryptimi. Tuo metu priešpriešiais apie 115 km/h greičiu važiavo automobilis „BMW 530", vairuojamas D. L.. Automobilis „BMW 530“ Gedimino - Vasaros g. sankryžoje, prieš ir kairiau tos vietos, kur prasideda šukių ir nuolaužų išsibarstymo zona, žiūrint automobilio „BMW 530" važiavimo kryptimi, atsitrenkė į apie 18 km/h greičiu važiavusį automobilį „VW Passat". Automobilio „BMW 530" susidūrimo su automobiliu „VW Passat" metu, jo priekinės dalies dešinė pusė suėjo į smūginį sąlytį su automobilio „VW Passat" priekiniu dešiniuoju sparnu, priekiniu dešiniuoju ratu ir abejomis dešiniojo šono durimis, esant tarp automobilio „BMW 530" priekinės frontalinės plokštumos ir automobilio „VW Passat" dešinio šono dideliam smailiam kampui, atviram į kairę automobilio „BMW 530" išilginės ašies atžvilgiu. Dėl susidūrimo automobilis „BMW 530" sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę persislinko į priekį ir į dešinę, padėtį užfiksuotą po įvykio. Automobilis „VW Passat" po susidūrimo buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę pagal pirminę „BMW 530" važiavimo kryptį, virto ir apvirtęs ant stogo sustojo padėtyje, užfiksuotoje po eismo įvykio.

2.Betarpiškai prieš pat susidūrimą automobilis „VW Passat" važiavo apie 18 km/h greičiu.

3.Betarpiškai prieš pat susidūrimą automobilis „BMW 530" važiavo apie 115 km/h greičiu.

4.Automobilių „BMW 530" ir „VW Passat“ susidūrimas įvyko Gedimino - Vasaros g. sankryžoje, prieš ir kairiau tos vietos, kur prasideda šukių ir nuolaužų išsibarstymo zona, žiūrint automobilio „BMW 530" važiavimo kryptimi. Tiksliau automobilių susidūrimo vieta ir padėtys grafiškai vaizduojamos tiriamojoje dalyje, 4 pav.

5. Jei kaip nurodo automobilio „BMW 530" vairuotojas D. L., automobilis „BMW 530" įvažiavo į sankryžą degant žalios spalvos šviesoforo signalui, tai:

-automobilio „VW Passat" vairuotojo J. J. veiksmai, - sukdamas į kairę užtvėrė kelią ir sudarė kliūtį priešpriešiais tiesiai automobiliu „BMW 530" važiavusiam D. L., dėl ko automobilis „BMW 530" atsitrenkė į „VW Passat", - techniniu požiūriu buvo nepriimtini.

Jei kaip nurodo automobilio „VW Passat" vairuotojas J. J., automobilis „VW Passat" važiavo sankryžoje degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, kad užbaigtų kairio posūkio manevrą, tai:

-automobilio „VW Passat" vairuotojo J. J. veiksmai, - jo važiavimo kryptimi užsidegus raudonos spalvos šviesoforo signalui jis būdamas sankryžoje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kad užbaigtų kairio posūkio manevrą, - techniniu požiūriu buvo priimtini.

6. Jei kaip nurodo automobilio „BMW 530" vairuotojas D. L., automobilis „BMW 530" įvažiavo į sankryžą degant žalios spalvos šviesoforo signalui, tai:

-automobilio „BMW 530" vairuotojo D. L. veiksmai, - važiuodamas Gedimino g. apie 115 km/h greičiu žymiai viršijo maksimalų leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su jam priešpriešiais kairio posūkio manevrą atliekančiu automobiliu „VW Passat", vairuojamu J. J., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Jei kaip nurodo automobilio „VW Passat" vairuotojas J. J., automobilis „VW Passat" važiavo sankryžoje degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, kad užbaigtų kairio posūkio manevrą, tai:

- automobilio „BMW 530" vairuotojo D. L. veiksmai, - važiuodamas apie 115 km/h greičiu ir artėdamas prie sankryžos, kada jo važiavimo kryptimi degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, savalaikiai nemažino vairuojamo automobilio greičio ir nesustojo prieš sankryžą, dėl ko jo vairuojamas automobilis ,“BMW 530" atsitrenkė į posūkio manevrą atliekantį automobilį „VW Passat" - techniniu požiūriu nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

7. Jei kaip nurodo automobilio „BMW 530“ vairuotojas D. L. , automobilis „BMW 530“ įvažiavo į sankryžą degant žalios spalvos šviesoforo signalui, tai:

-automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai,-sukdamas į kairę užtvėrė kelią ir sudarė kliūtį priešpriešiais tiesiai automobiliu „BMW 530" važiavusiam D. L., dėl ko automobilis „BMW 530" atsitrenkė į „VW Passat", - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Jei kaip nurodo automobilio „VW Passat'' vairuotojas J. J., automobilis „VW Passat" važiavo sankryžoje degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, kad užbaigtų kairio posūkio manevrą, tai:

-automobilio „VW Passat" vairuotojo J. J. veiksmai, - jo važiavimo kryptimi užsidegus raudonos spalvos šviesoforo signalui jis būdamas sankryžoje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kad užbaigtų kairio posūkio manevrą, - techniniu požiūriu buvo priimtini ir neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.

8. Jei kaip nurodo automobilio „BMW 530" vairuotojas D. L., automobilis „BMW 530" įvažiavo į sankryžą degant žalios spalvos šviesoforo signalui, tai:

-automobilio „BMW 530" vairuotojo D. L. veiksmai, - važiuodamas Gedimino g. apie 115 km/h greičiu žymiai viršijo maksimalų leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su jam priešpriešiais kairio posūkio manevrą atliekančiu automobiliu „VW Passat", vairuojamu J. J., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Jei kaip nurodo automobilio „VW Passat" vairuotojas J. J., automobilis „VW Passat" važiavo sankryžoje degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, kad užbaigtų kairio posūkio manevrą, tai:

-automobilio „BMW 530" vairuotojo D. L. veiksmai, - važiuodamas apie 115 km/h greičiu ir artėdamas prie sankryžos, kada jo važiavimo kryptimi degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, savalaikiai nemažino vairuojamo automobilio greičio ir nesustojo prieš sankryžą, dėl ko jo vairuojamas automobilis „BMW 530" atsitrenkė į posūkio manevrą atliekantį automobilį „VW Passat" - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (II t., b.l. 14-21).

Specialistas H. V. paaiškino, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, jeigu automobilis BMW į sankryžą įvažiavo ir degant žalios spalvos šviesoforo signalui, šioje eismo įvykio situacijoje nurodyta jo išvados 6 punkte, -automobilio BMW vairuotojo viršytas leistinas greitis, t. y. jis važiavo ne 50km/val., o kaip nustatyta šioje eismo įvykio situacijoje 115 km/ val. greičiu. BMW automobilio važiavimo greitis buvo apskaičiuotas taikant kompiuterinio modeliavimo programą PC-CRACH, įvertinant parametrus- transporto priemonių padėtis po susidūrimo, atstumą kurį transporto priemonės persislinko po susidūrimo iki galinių padėčių ir automobilių sugadinimo apimtis. Tyrimui buvo pateikta bylos medžiaga su nuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, natūroje apžiūrėti automobilius nėra būtina. Modeliuojant kompiuterinės programos pagalba atkuriama įvykio situacija ir padaromos išvados. Specialistas atlikęs paskaičiavimus, įvertinęs aplinkybę, kad leistinas greitis toje kelio atkarpoje iki sankryžos yra 60 km/ val. patvirtino, kad išvada lieka tokia pati, automobilis BMW , važiuodamas leistinu 60 km/val., taip pat būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes automobilis VW Passat būtų suspėjęs nuvažiuoti didesnį negu jo ilgis atstumą, t.y. pravažiuotų.. Greitis ribojamas iki sankryžos, o susidūrimas įvyko sankryžoje. Sankryžoje turėjo važiuoti 50 km/h greičiu.

Iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu Nr. ARBH - 0012 „Drager Mobile“ duomenų seka, kad 2011-09-03, 14.52 val. D. L. nustatytas 1,88 prom. girtumas, 2011-09-03 15.58 val. J. J. tikrinimo rezultatas-0,00 prom.

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. L. kaltė įrodyta visiškai. Kaltinamasis kaltės nepripažįsta motyvuodamas tuo, kad jis į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant leistinam žalios spalvos šviesoforo signalui, leistiną toje kelio atkarpoje greitį viršijo ne tiek, kiek nurodyta specialisto išvadoje, važiavo 80 km/ val. greičiu. Teismas tokią kaltinamojo versiją vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Neabejotinai tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek bylos dokumentais- alkoholio matavimo prietaiso duomenimis- nustatyta, kad kaltinamasis D. L. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Esant tokiam girtumui, neabejotinai būna sutrikęs asmens gebėjimas adekvačiai įvertinti esamą situaciją, sumažėja atidumas. Tokia kaltinamojo būsena eismo įvykio metu taip pat turi įtakos įvykusių aplinkybių suvokimui, įsiminimui ir atgaminimui. Be to, nors kaltinamasis parodė, kad jis važiavo 80 km/ val. greičiu, specialisto išvadoje, padarytoje atlikus skaičiavimus ir naudojant tam skirtą kompiuterinę programą nustatyta, kad automobilis BMW betarpiškai prieš susidūrimą važiavo 115 km/val. greičiu. Be to, kaip seka iš liudytojo N. Č. parodymų, kaltinamasis eismo įvykio vietoje iš pradžių, iki įvykį mačiusių asmenų paaiškinimų, neigė vairavęs automobilį. Nukentėjusysis nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios nurodė, jog jis į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant leistinam žalios spalvos šviesoforo signalui, sankryžoje praleido priešpriešine eismo juosta važiavusius automobilius ir jau būnant sankryžoje jam užsidegus raudonos spalvos šviesoforo signalui, jis baiginėjo manevrą ir suko į kairę, būdamas įsitikinęs, jog ir iš priešpriešiais , t. y. automobilio BMW judėjimo kryptimi, dega raudonos spalvos šviesoforo signalas. Iš UAB „S. E.“ pažymų apie sankryžoje, kur įvyko eismo įvykis , šviesoforų sureguliavimą seka, kad tiek Gedimino gatvėje link miesto centro ( automobilio BMW judėjimo kryptis), tiek Gedimino g. nuo miesto centro ( automobilio VW Passat judėjimo kryptis), šviesoforų signalų degimo laikas toks pats. Gedimino gatve važiavimo kryptimi link miesto centro ir kryptimi nuo miesto centro, prieš užsidegant raudonam šviesoforo signalui, 3 sekundes mirksi žalias šviesoforo signalas, tris sekundes dega geltonas šviesoforo signalas, ir tada užsidega raudonas šviesoforo signalas. Vasaros gatvėje važiuojant nuo Gamyklų gatvės degant geltonam šviesoforo signalui, Gedimino gatvėje tiek važiuojant link miesto centro, tiek važiuojant link Prienų dega raudonos spalvos šviesoforo signalas, kuris užsidega 1 sekunde anksčiau nei Vasaros gatve, važiuojant nuo Gamyklų gatvės užsidega geltonas šviesoforo signalas. Iš liudytojo A. S. parodymų seka, kad automobilių susidūrimo metu jam, važiuojančiam Vasaros gatve nuo Gamyklų g., degė geltonos spalvos šviesoforo signalas. Atsižvelgiantį į nurodytos pažymos apie šviesoforų signalų degimo laiką duomenis, darytina išvada, kad tuo metu automobiliams, važiuojantiems Gedimino g., degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, kas atitinka ir nukentėjusiojo parodymams. Liudytojas A. S. pats matė eismo įvykį, jokiomis aplinkybėmis nei su nukentėjusiuoju, nei su kaltinamuoju nėra susijęs, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Liudytojai T. K. ir E. J. yra kaltinamojo draugai, todėl yra pagrindas abejoti jų parodymais, kad jie betarpiškai matė eismo įvykį, t. y. kad D. L. į sankryžą įvažiavo degant žalios spalvos šviesoforo signalui, kad jie prie šviesoforo sustojo mirksint –žalios spalvos šviesoforo signalui, pirmieji stovėjo prie šviesoforo ir užsidegus žalios spalvos šviesoforui privažiavo prie įvykio vietos. Jų parodymai dėl tolimesnių įvykių ( kokia pagalba pirmiau atvažiavo į įvykio vietą, kur stovėjo automobilis)yra prieštaringi, be to byloje esančiame vaizdo įraše, žalios spalvos automobilis, atitinkantis Seat Alchambra požymius( valstybinio numerio ženklų nesimato), į įvykio vietą atvyko praėjus 40 s. po to, kai D. L. po eismo įvykio jau buvo išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie automobilio VW Passat, kas neatitinka UAB „Saugus eismas“ pažymoje nurodytų šviesoforo signalų degimo laikų pasikeitimo. Netikėti specialisto išvada, kad betarpiškai prieš susidūrimą D. L. važiavo 115 km/ val. greičiu taip pat nėra pagrindo. Teismas abejonių dėl specialisto kompetencijos ir jo naudotų tyrimo metodų neturi, iš išvados ir paaiškinimo teisme seka, kad jis išvadą pateikė įvertinęs visus objektyviai nustatytus ir byloje užfiksuotus duomenis, tame tarpe ir automobilių apgadinimų pobūdį, įvertindamas automobilių apgadinimus kaip ir nurodyta tyrimo atlikimo metodikoje pagal pateiktas nuotraukas, specialisto išvados paremtos naudota kompiuterinio tyrimo programa PC-Crash, aprašomojoje dalyje nurodyti konkretūs skaičiavimai, kurių pagrindu padarytos išvados. Sprendžiant apie tai, kokios KET normos buvo pažeistos, vadovaujamasi eismo įvykio metu galiojusia KET redakcija. Nors kelio atkarpa iki sankryžos yra Marijampolės miesto ( t. y. KET prasme gyvenvietės teritorijoje ), toje vietoje leistinas greitis 60 km/val., tačiau šis ženklas pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedo III sk. 7 p. galioja iki sankryžos, todėl sankryžoje automobilio leistinas greitis 50 km/val. ir kaltinamasis D. L. jį viršijo. Nustatyta, kad nukentėjusysis J. J. į sankryžą įvažiavo degant žalios spalvos šviesoforo signalui. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, o taip pat ir byloje esančio vaizdo įrašo seka, kad automobilio VW Passat važiavimo kryptimi prie šviesoforo kelio ženklo Nr.204 „Stop“ nėra, kelias paženklintas horizontaliu žymėjimu, atitinkančiu KET 2 priedo 1.11 p. -plati linija, brėžiama skersai važiuojamosios dalies („Stop“ linija), rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant kelio ženklui „Stop“ (kai sankryža nereguliuojama) arba draudžiamajam šviesoforo (reguliuotojo) signalui. Kadangi J. J. į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, jis šio ženklo (KET 2 priedo 1.11 p. ) reikalavimų nepažeidė. Nors iš J. J. parodymų seka, kad jam įvažiuojant į sankryžą jo važiavimo kryptimi buvo dar du automobiliai, tačiau tuo metu jo važiavimo kryptimi degė žalios spalvos šviesoforo signalas, įvažiuodamas į sankryžą degant žalios spalvos šviesoforo signalui jis kitų transporto priemonių eismui netrukdė, pagal KET 166 p. jis galėjo užbaigti manevrą degant bet kokiam šviesoforo signalui ir tokia galimybė, netrukdant kitų transporto priemonių eismo, jam buvo, todėl jis nei KET 166 p., nei 169 p. reikalavimų nepažeidė. Šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. L. pažeidė KET 14 p., 78.11 p., 135 p., 169 p. reikalavimus- jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, draudžiančiam eismą, žymiai viršijo gyvenvietėje leistiną greitį- važiavo 115 km/val. greičiu, nesustojo prie horizontalaus ženklinimo „stop“ linijos degant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl šių jo pažeidimų susidūrė su J. J. vairuojamu automobiliu „VW Passat" , kuris įvažiavęs į sankryžą degant leistinam šviesoforo signalui ir būnant sankryžoje, jo važiavimo kryptimi užsidegus raudonos spalvos šviesoforo signalui užbaiginėjo kairio posūkio manevrą, dėl ko eismo įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas nukentėjusiojo automobilis VW Passat, padarant nukentėjusiajam 10750 litų didelę turtinę žalą bei nukentėjusiajam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis, nurodytoje eismo įvykio situacijoje, netgi jeigu ir D. L. į sankryžą būtų įvažiavęs degant leistinam šviesoforo signalui ( žaliam ), pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti būtų taip pat kaltinamojo D. L. veiksmai, t. y. kad jis žymiai viršijo leistiną ( tiek 50 km/val., tiek 60 km/val. ) greitį, nes jeigu jis būtų važiavęs leistinu greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo- automobilis VW Passat būtų spėjęs pravažiuoti.

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Vadinasi, BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas požymis – nurodyti padariniai. Teismų praktikoje turtine žala pagal BK 281 straipsnio 2 dalį laikomas nukentėjusio asmens turto sunaikinimas arba sugadinimas eismo įvykio, kurį sukėlė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, metu. Netiesioginiai nuostoliai (gydymo išlaidos nukentėjusiam asmeniui įvykio metu sutrikdžius sveikatą, negautos pajamos ir pan.) turtine žala pagal šią normą nepripažįstami. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryta turtinės žalos, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamas tik tada, jeigu ši žala yra didelė. Turtinės žalos dydis – vertinamasis požymis, todėl teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar padaryta žala laikytina didele. Spręsdamas klausimą, ar padaryta turtinė žala yra didelė, teismas atsižvelgia į sugadinto turto vertę, jo reikalingumą, pataisymo galimybes ir išlaidas, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir t. t. Pažymėtina, kad, sprendžiant, ar padaryta turtinė žala laikytina didele, neturi reikšmės tai, ar nukentėjusiajam vėliau ši žala ar jos dalis buvo atlyginta (kasacinė byla Nr. 2K-601/2006 ).

Pagal nepriklausomo vertintojo ataskaitą- Kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 20904 seka, jog automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 11.368 litų. Likutinė vertė – 618 litų. Nuostolis dėl eismo įvykio – 10.750 litų. Automobilio remontas ekonominiu požiūriu netikslingas, nes atstatomojo remonto kaštai daugiau kaip 75 proc. automobilio rinkos vertės (I t., b.l. 49-61). Draudiko pateiktoje išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę nurodyta, jog skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių-9424 litai, tačiau draudiko atstovas, pripažindamas civilinį ieškinį, sutiko su vertinimo ataskaitoje nurodytu žalos dėl automobilio sugadinimo dydžiu-10 750 litų, todėl ir teismas, spręsdamas dėl padarytos turtinės žalos dydžio, vadovaujasi nurodyta ataskaita. Tiek nukentėjusiojo bei liudytojos L. J. parodymais bei rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2011-09-03 eismo įvykio metu automobilis buvo sugadintas neremontuotinai, nukentėjusiojo šeima prarado galimybę naudotis turima tuo metu vienintele transporto priemone, transporto priemonė nukentėjusiojo šeimai, auginančiai du mažamečius vaikus, buvo būtina. Nukentėjusiojo šeimos metinės pajamos nedidelės- pats nukentėjusysis nedirbo, sutuoktinės gaunamų pajamų vidurkis-1500 litų per mėnesį, šeimoje buvo du mažamečiai vaikai. Nekilnojamasis turtas- tik šeimos gyvenamoji patalpa ir dovanojimo sandorio pagrindu iš nukentėjusiojo žmonos tėvo įgytas 3 ha žemė ūkio paskirties žemės sklypas, patys nukentėjusieji jiems padarytą turtinę žalą įvertino kaip didelę. Teismas sprendžia, kad visų nurodytų aplinkybių visuma yra pagrindas pripažinti, kad nukentėjusiajam J. J. dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio padaryta 10750 litų turinė žala yra didelė turtinė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kaltinamojo D. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškovas J. J. prašo priteisti iš atsakovų D. L. ir AAS G. B.“ Lietuvos filialo 12 075,49 Lt turtinei žalai atlyginti, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro: 375,49 Lt gydymosi išlaidos, 700 Lt-automobilio transportavimo iš įvykio vietos išlaidos, 250 Lt-mokestis už transporto priemonės vertinimo ataskaitą, 10750 Lt nuostoliai dėl automobilio sugadinimo. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo D. L. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, stiprų nervinį sukrėtimą, išgyvenimus. Po patirtos traumos atsirado padidėjęs baimingumas, bendras dirglumas, turi gydytis nuo nemigos, liekamųjų reiškinių, kurie tęsiasi iki šiol. Jis gydėsi stacionare, po to buvo skirtas gydymas vaistais, reabilituojančiomis priemonėmis dėl kojų skausmo, stuburo, klubo skausmų, išsivysčiusių po avarijos, liekamieji reiškiniai išlikę iki šiol ir kaip nurodoma išraše iš med. istorijos, šių reiškinių išnykimas ir visiškas pasveikimas yra abejotinas, kadangi jam pažeista centrinė nervų sistema. Iki šios dienos išlikę galvos skausmai, svaigimas, rankų, dešinės kojos tirpimas, taip pat psichologinės problemos. Nors pats sužalojimas pagal kvalifikacijos mąstą ir nėra sunkus, priskiriamas prie nežymių sveikatos sutrikdymų, tačiau šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad po sužalojimo išlikę reiškiniai iš pagrindų pakeitė ieškovo gyvenimą į blogąją pusę, kuri gali ir nepagerėti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo priteisti iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo ir ( arba) D. L. 2263,12 Lt už nukentėjusiojo J. J. gydymą.

Kaltinamasis civilinių ieškinių nepripažino, kadangi nepripažįsta savo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio ir jo metu atsiradusių pasekmių nukentėjusiajam.

Civilinio atsakovo atstovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodęs, jog civilinis atsakovas AAS „G. B.“ yra draudimo bendrovė, kuri eismo įvykio metu buvo apdraudusi transporto priemonės BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo -D. L.-civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (draudimo liudijimas LT/ABA 6739693). Draudimo bendrovės atsakomybė yra sutartinė. LR CK 6.988 str. 3 d. numato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai, t.y, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ). Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka nustatyta LR Vyriausybės patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau - Taisyklės) (TPVCAPDĮ 19 str. 16 d.) TPVCAPDĮ 3 str. 1 d. numato, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kaltinamojo D. L. kaltės dėl 2011-09-03 eismo įvykio klausimas sprendžiamas šioje baudžiamoje byloje. Jei D. L. bus pripažintas kaltu dėl 2011-09-03 eismo įvykio, draudimo išmokos civiliniams ieškovams J. J. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bus išmokėtos per 14 dienų nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo dienos (TPVCAPDĮ 19 str. 2 d.). Mano, jog civilinio ieškovo J. J. reikalavimas atlyginti 50 000 litų neturtinei žalai yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-27 nutartyje Nr. 2K-805/2007 konstatavo: Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką. Nurodo, jog suformuotoje teismų praktikoje 10 000 Lt ir mažesnis neturtinės žalos dydis nustatomas esant žymiai didesnėms pasekmėms, todėl J. J. reikalaujama suma 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė ir neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat susiformavusios teismų praktikos, kadangi nukentėjusiems eismo įvykio metu ir patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (t.y. asmenims, kurie patyrė didesnį sveikatos sutrikdymo mastą nei J. J.), priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009; 2K-401/2009; 2K-215/2010), todėl turėtų būti ženkliai sumažinta. Draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pateiktais kompetetingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais (Taisyklių 12 p.). Atsižvelgiant į eismo įvykio metu J. J. patirtos traumos sunkumą -nežymų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis turėtų būti nustatomas vadovaujantis Taisyklių 12.1 punktu, kuris numato, kad laikinojo nedarbingumo atveju neturtinės žalos dydžio nustatymas atliekamas, remiantis faktiniais duomenimis, pagrindžiančiais laikino nedarbingumo trukmę - t.y. neturtinė žala apskaičiuojama už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokant po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal TPVCAPDĮ maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Kadangi civilinis ieškovas J. J. draudikui nėra pateikęs informacijos apie nedarbingumo trukmę, civilinis atsakovas AAS „G. B." neturi galimybės apskaičiuoti neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas, todėl draudimo bendrovė šiuos reikalavimus tenkins, jei D. L. bus pripažintas kaltu dėl 2011-09-03 eismo įvykio. Vadovaujantis LR BPK 103 str., 104 str., 105 str., 106 str., civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms. Procesų išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos kaltinamojo D. L.. AAS „G. B.“ atžvilgiu minėtas reikalavimas nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikusi reikalavimą atlyginti 2263,12 Lt žalą už J. J. gydymą nuo 2011-09-03 iki 2011-12-22. Jei D. L. bus pripažintas kaltu dėl 2011-09-03 eismo įvykio, AAS „G. B.“ šį reikalavimą tenkins iš dalies ir atlygins 1637,04 Lt, t.y.: 38,73 Lt už 2011-09-03 chirurgo konsultaciją VšĮ Marijampolės ligoninėje; 38,73 Lt už 2011-09-03 neurologo konsultaciją VšĮ Marijampolės ligoninėje; 48,02 Lt už 2011-09-03 echoskopuotojo konsultaciją VšĮ Marijampolės ligoninėje; 175,63 Lt už 2011-09-03 atliktą kompiuterinę tomografiją VšĮ Marijampolės ligoninėje; 1297,20 Lt už gydymą nuo 2012-09-03 iki 2012-09-08 VšĮ Kauno Klinikose Galvos smegenų traumų skyriuje; 42,10 Lt už 2011-09-26 neurologo konsultaciją VšĮ Marijampolės ligoninėje. J. J. gydymas VšĮ Marijampolės ligoninėje nuo 2011-10-19 iki 2011-12-22 (iš viso 626,08 Lt) nesusijęs su eismo įvykiu sukelta žala, šiuo laikotarpiu buvo gydytos lėtinės ligos -klubo sąnario artrozė (M16), nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis (G55.1), todėl negali būti tenkintinas ( t.2, b. l. 129-132 )..

BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. D. L. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „G. B.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą žalą privalo atlyginti draudikas- AAS „G. B.“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą ir tik nepakankant draudimo atlyginimo- kaltinamasis D. L..

Nukentėjusiojo J. J. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais: 1) 10750 Lt žala už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 250 Lt žala už automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą pagrįsta Kilnojamojo turto –kelių transporto priemonės –vertinimo ataskaita Nr. 20904 ( b. l. 50-61, t. 1 ), 2) 700 Lt už eismo įvykio metu sugadinto automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą po eismo įvykio- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-16 pinigų priėmimo kvitas ( b. l. 89, t. 1), 3) 375,49 Lt už vaistus ir kitus medikamentus , naudotus nukentėjusiojo patirtiems eismo įvykio metu sužalojimams gydyti –medicininiai dokumentai ir pirkimo čekiai9 b. l. 90-91, t.1. Civilinis atsakovas AAS „G. B.“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą ieškinį šioje dalyje pripažįsta visiškai, atsiradusi žala yra betarpiškai susijusi su kaltinamojo D. L. padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu, todėl ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš už kaltinamojo veiksmus atsakingo draudiko -atsakovo AAS „G. B.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą ( CK 6.254 str., 6.263 str.).

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad D. L. padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajam J. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir didelė turtinė žala. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų ir jų gydymo patyrė nepatogumus buityje. Realu, kad dėl tokio eismo įvykio nukentėjusiajam ir šiuo metu išlikusi baimė ir įtampa, tame tarpe ir vairuojant transporto priemonę, atsiradę psichologinės problemos, paūmėję ankstesni susirgimai, ką pagrindžia pateikti medicininiai dokumentai. Teismas sprendžia, kad tokiu atveju neturtinė žala yra žymiai didesnė negu laikinas nedarbingumas dėl padaryto sužalojimo. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad po eismo įvykio ir sužalojimo jam nėra nustatytas darbingumo lygio sumažėjimas, ypatingų liekamųjų patirto sužalojimo pasekmių taip pat nenustatyta, teismo medicinos specialisto išvadoje tolesnis nukentėjusiojo ambulatorinis gydymasis betarpiškai su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais nesiejamas. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad pats nukentėjusysis ir jo šeima patyrė nepatogumus dėl tuo metu turėtos vienintelės transporto priemonės nepataisomo sugadinimo ir negalėjimo ja naudotis, kadangi pats nukentėjusysis turėjo sveikatos problemų ir jam buvo būtina vykti į gydymo įstaigas, be to šeimoje yra mažamečiai vaikai. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad D. L. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau civiliniam ieškovui žala atsirado dėl ypatingai šiurkščių kaltinamojo veiksmų- vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, žymiai viršijo leistiną greitį. Kaltinamasis yra jauno amžiaus , darbingas. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau jis negali būti lemiamu, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą arba atėmus gyvybę, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai.

Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, ieškinys tenkintinas dalinai, nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes atlygintiną neturtinės žalos dydį –15000 litų.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. ( įstatymo redakcija, galiojusi eismo įvykio padarymo metu), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 2500 eurų ( kas atitinka 8625 litus), nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų. Draudikas neturtinės žalos atlyginimo dydį sieja su „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 12.1 p. Tačiau minėto teisės akto 12 p. numato tik principus kuriais remiantis skaičiuojamas neturtinės žalos dydis, tai jokiu būdu nėra imperatyvi teisės norma. Be to teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio, vadovaujantis LR CK 6. 250 str. numatytais požymiais, neapima vien tik laikino nedarbingumo trukmė. Ir vien tik šis požymis, neatsižvelgiant į padaryto sužalojimo pobūdį ir aplinkybes, nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus eismo įvykio metu ir išlikusias pasekmes neatitiktų teisingumo ir protingumo principo, tuo labiau , kad ir minėtų taisyklių 12.4.p numato, kad tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1- 12.3 punktai, atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusiam padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį. Teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertino 15000 litų. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad civilinis atsakovas AAS „G. B.“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą privalo atlyginti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, atitinkančią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. ( įstatymo redakcija, galiojusi eismo įvykio padarymo metu), numatytą maksimalią išmoką-2500 eurų ( 8625 litų), o likusią nepakankamą draudimo atlyginimo dalį- kaltinamasis D. L. ( 6375 Lt).

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos proceso išlaidos. Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kilusios iš draudiminio įvykio, kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja LR BPK 104 str. 2d., 106 str. 2 d., kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Kaip seka iš nukentėjusiojo pateiktų įrodymų ( t.3, b. l. 62-63 pinigų priėmimo kvitai – 1500 Lt ir 500 Lt ), jis turėjo 2000 litų išlaidų atstovo pagalbai surašant dokumentus bei atstovavimui apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo D. L..

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis J. J. buvo pristatytas 2011-09-03 į VšĮ Marijampolės ligoninė, kur jam buvo suteiktos chirurgo, neurologo, echoskopuotojo konsultacijos, atlikta kompiuterinė tomografija, tolimesniam gydymui jis buvo perkeltas į VšĮ Kauno klinikas, kur Galvos smegenų traumų skyriuje buvo gydomas iki 2011-09-08, medicininiuose dokumentuose taip pat nurodyta, jog 2011-09-26 buvo konsultuotas VšĮ Marijampolės ligoninė neurologo dėl liekamųjų reiškinių po patirtos traumos. Kaip seka iš civilinio ieškovo pateiktų įrodymų ( b. l. 97, t.1), už šias nukentėjusiajam suteiktas medicinos paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų 1637, 04 Lt. Ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas ir priteistinas iš už kaltinamojo veiksmus atsakingo draudiko -atsakovo AAS „G. B.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą ( CK 6.254 str., 6.263 str.,.283 str. 1d., 6.280 str. ). Tačiau iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad ambulatorinis nukentėjusiojo gydymasis, nustatant sveikatos sutrikdymą, neimtas domėn, nes jis paremtas tik nukentėjusiojo nusiskundimais, o objektyvių duomenų tam nepakanka; taip pat anksčiau konstatuotų susirgimų ar patologinių būsenų paūmėjimas po minėto įvykio, nustatant sveikatos sutrikdymą taip pat neimamas domėn. Teismas, įvertinęs teismo medicinos specialisto išvadoje išdėstytus medicininių dokumentų duomenis bei išvadą dėl konstatuotų sužalojimų bei jų sunkumo mąsto, duomenis apie iki eismo įvykio buvusią nukentėjusiojo sveikatos būklę, sutinka su civilinio atsakovo AAS „G. B." motyvu, kad išlaidos už J. J. gydymą VšĮ Marijampolės ligoninėje nuo 2011-10-19 iki 2011-12-22 (iš viso 626,08 Lt), nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu padarytais sužalojimais, šiuo laikotarpiu J. J. buvo gydytos lėtinės ligos ar anksčiau ( iki eismo įvykio ) konstatuotų susirgimų ar patologinių būsenų paūmėjimai, todėl civilinis atsakovas neturi pareigos atlyginti dėl to atsiradusias išlaidas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir ieškinys šioje dalyje atmestinas ( CK 6.247 str. ).

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. L. neteistas. Tačiau iš pateiktų duomenų apie teistumą seka, kad jis buvo padaręs pažeidimą, susijusį su transporto priemonės pakartotiniu vairavimu esant neblaiviam, bet nuo 2003-05-01 baudžiamumas, tuo pačiu ir asmens teistumas už tokios veikos padarymą, panaikintas. Administracine tvarka buvo baustas 2007 m. už KET pažeidimą, tačiau nuobauda jau negalioja, charakterizuojamas gerai, nedirba, registruotas darbo biržoje. Kaltinamasis kaltės nepripažįsta, po eismo įvykio nesiėmė jokių priemonių padarytai žalai atlyginti. Nors jis padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau kelių eismo taisykles pažeidė grubiais ir ypač pavojingais veiksmais- vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, gyvenvietėje ženkliai viršijo leistiną greitį, važiavo per eismą draudžiamą šviesoforo signalą. Kaltinamasis nedirba ir pastovių pajamų neturi. Įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jau buvo padaręs pažeidimus- vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nėra pagrindo. Kadangi jis anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos pasekmės, kvalifikuojančios jo veiką susiję su žalos turtui padarymu, teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta. Vadovaujantis LR BK 54str., 61str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė- areštas, kurios dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatomas artimas vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykį ir nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas girtumo laipsnis atitinka vidutinį, skiriama LR BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones didesniam negu vidurkis laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305str., 307str., teismas

nusprendė:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 2d. ir nuteisti 60 ( šešiasdešimties) parų arešto bausme. Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos. LR BK 67str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 ( dvejiems ) metams.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nekeisti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą, kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), LT 03111, Vilnius, civiliniam ieškovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 12 075,49 ( dvylika tūkstančių septyniasdešimt penkis litus ir 49 centus ) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 8625 ( aštuonis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis ) litus nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 6375 ( šešis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis ) litus nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt ( du tūkstančius litų) proceso išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą, kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), LT 03111, Vilnius, civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 191351679, 1637, 04 ( vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt septynis litus ir 04 centus) Lt išlaidų už nukentėjusiojo J. J. gydymą atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė