Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-10-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1462-121/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-27
Bylos Nr.
II-1462-121/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Pažeidėjas
T. S.
Advokatai
Kęstutis Petrauskas
ATP byla Nr. II-1462-121/2008
Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISVilnius 2008 m. spalio 27d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaite, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. S., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui, vertėjai Teresei Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. S. skundą dėl Šalčininkų rajono policijos komisariato (RPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros poskyrio (EPP) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalčininkų RPK VP EPP (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas T. S. 2008m. birželio 20d. surašė ATP protokolą Nr.F159746 už tai, kad ši, 2008m. birželio 18d., 6.20 val., Šalčininkų rajono Dumblių kaimo degalinėje „Tomega“ vairuodama automobilį Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į kuro užpylimo kolonėlę ir ją apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (KET) 51, 145, 158 punktų reikalavimus (b.l.14).

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2008m. liepos 1d. nutarimu Nr.F159746 už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 bei 130 str.1 dalyse, padarymą T. S. galutinai skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams (b.l.15).

Šalies argumentai

T. S. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, o nusprendus nutarimo nenaikinti- skirti švelnesnę nuobaudą, negu sankcijoje numatyta minimali, arba neskirti administracinės nuobaudos. Paaiškina, kad ji tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos. 2008-06-18 apie 6.20 val. ji atvažiavo į Dumblės kaime esančią degalinę, kartu su ja buvo jos pažįstamas E. P., kuris nuėjo į degalinės pastatą nusipirkti cigarečių, o ji norėjo apsisukti degalinėje. Kiek pavažiavusi atbuline eiga, sustojo neišjungusi variklio, automobilį paliko ant laisvo bėgio, tačiau nebuvo nuspaudusi nei stabdžio pedalo, nei rankinio stabdžio, kadangi toje vietoje buvo nedidelė nuokalnė, jos automobilis laisva eiga galėjo pavažiavo šiek tiek atgal ir užpakaliniu bamperiu prisilietė prie degalų užpildymo kolonėlės dengiamojo dangčio, kuris atsidarė ne nuo smūgio, o dėl to, kad nebuvo pritvirtintas. Išlipo iš automobilio pažiūrėti, kas atsitiko ir, pamačiusi, kad atsidarė užpildymo kolonėlės dangtis, nuėjo į degalinės pastatą ir pakvietė degalinės operatorių K., kad jis pažiūrėtų, ar nieko blogo neatsitiko ir įvertintų, kokia žala galėjo būti padaryta. Degalinės operatorius atėjo kartu su jos pažįstamu E. P. ir jie visi, apžiūrėję atsidariusį kolonėlės dangtį, įsitikino, kad jokia žala degalinei nebuvo padaryta, nebent tik galėjo nuo kritimo apsibraižyti dangčio dažai. T. S. pasiūlė degalinės operatoriui, tuo atveju, jeigu jis mano, jog ji padarė žalą, ją tuoj pat atlyginti, tačiau operatorius pasakė, kad jokios žalos degalinei nebuvo padaryta, nes užpildymo kolonėlė remontuojama, todėl atsidaręs dangtis nebuvo tinkamai pritvirtintas, dėl ko jis ir atsidarė nuo galimo automobilio prisilietimo, o galbūt ir pats, net neprisilietus automobiliui. Aplinkybę, jog užpildymo kolonėlei žalos nebuvo padaryta, matė ir kartu buvęs E. P.. T. S., apžiūrėjusi savo automobilį, aiškių apgadinimo žymių nepamatė, tik ant bamperio pastebėjo keletą įbrėžimų, tačiau buvo neaišku, ar jie padaryti šio autoįvykio metu, ar kitoje vietoje. Pareiškėjai paprašius, kad operatorius padėtų nubraižyti autoįvykio schemą ir ją pasirašytų, pastarasis atsisakė tai padaryti ir nesutiko niekur pasirašinėti, paaiškindamas neturintis teisės nieko forminti ir negalintis niekur pasirašinėti, taip pat negalintis spręsti jokių klausimų, susijusių su autoįvykiu ir galimai padaryta žala, ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjai reikia kokių nors dokumentų, ji turi važiuoti pas jo viršininkę D. C.. Pareiškėjai paprašius iškviesti šį asmenį, operatorius atsisakė tai padaryti, bet pasakė jos gyvenamosios vietos adresą ir nurodė visus klausimus derinti tik su ja. Pasiteiravus, kada viršininkė bus degalinėje, operatorius atsakė, kad ji atvažiuoja apie 8.00 val., tačiau gali atvažiuoti ir kitu laiku. Kadangi pareiškėjos namuose buvo palikti vieni maži vaikai, kuriems reikalinga priežiūra, ji negalėjo taip ilgai laukti ir kartu su E. P. nuvažiavo operatoriaus nurodytu jo viršininkės adresu tam, kad išsiaiškintų dėl galimai padarytos žalos, tačiau jos namuose nerado, tuomet pareiškėja nuvažiavo namo, planuodama vėliau atvažiuoti ir išsiaiškinti su D. C., o taip pat įforminti autoįvykio dokumentus. Pažymi, kad ji patraukė savo automobilį iš autoįvykio vietos tik tada, kai su operatoriumi išsiaiškino visus su autoįvykiu ir galima žala susijusius klausimus, todėl ji nepabėgo ir nepasišalino tyčia iš autoįvykio vietos, nes tuo atveju, jeigu ji būtų ketinusi taip pasielgti, nebūtų pranešusi degalinės operatoriui, kad automobilis galimai atsirėmė į kolonėlės apsaugą ir nebūtų jo prašiusi pažiūrėti, ar nepadaryta žala. O operatoriui pačiam apžiūrėjus įvykio vietą ir pasakius, kad žala kolonėlei nebuvo padaryta, visi su eismo įvykiu susiję dalyviai sutarė dėl visų eismo įvykio aplinkybių ir tarp jų jokio ginčo nekilo. Mano, kad pasišalinimas iš įvykio vietos reiškia tyčinį slaptą nuvažiavimą ar pabėgimą iš įvykio vietos niekam apie tai nepranešus, siekiant nuslėpti savo dalyvavimą eismo įvykyje, tuo tarpu ji slapta neišvažiavo iš eismo įvykio ir pranešė apie jį atsakingam asmeniui, todėl šiuo atveju nebuvo jokios pareiškėjos tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio deklaracijos ji neįformino ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad ją įforminti ir pasirašyti atsisakė kitas su eismo įvykiu susijęs asmuo- degalinės operatorius, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja savavališkai pasišalino iš įvykio vietos. Vadovaujantis nuo 2008m. kovo 20d. įsigaliojusia nauja KET 270 punkto redakcija, pranešti apie eismo įvykį policijai nereikia, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Kadangi šiuo atveju eismo įvykio metu nebuvo sužeistų ar žuvusių žmonių, o dėl eismo įvykio aplinkybių ji pilnai sutarė su operatoriumi, ji neprivalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai. KET 269.2 punkte nurodytas tik vienas atvejis, kai negalima nuvažiuoti iš eismo įvykio vietos- kai į eismo įvykio vietą privalo būti kviečiama policija, tačiau šiuo atveju į eismo įvykio vietą policijos kviesti nereikėjo. Kuriuo metu, t.y. ar nedelsiant, ar nepatraukus transporto priemonės iš autoįvykio vietos, ar tada, kai atsiranda galimybė, reikia įforminti eismo įvykio deklaraciją, KET nereglamentuoja, todėl galima teigti, jog leidžiama įforminti deklaraciją ir vėliau su sąlyga, jeigu yra KET 270 punkte nurodytos aplinkybės. Taigi, ji nepadarė ATPK 130 str. 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo- nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Tačiau tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad ji visgi padarė pažeidimą, prašo įvertinti visas įstatymo numatytas bei nenumatytas jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsižvelgti į tai, kad paskirta nuobauda būtų neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o pažeidimas padarytas ne tyčia, tačiau dėl suklydimo ir dėl neteisingo įstatymų supratimo ir jis nesukėlė jokių sunkių pasekmių bei buvo tik formalus, be to, prašo atsižvelgti į tai, kad ji viena augina du nepilnamečius vaikus, gauna labai mažą atlyginimą ir automobilis jai reikalingas ne vien tik jos, tačiau ir jos nepilnamečių vaikų neatidėliotiniems poreikiams tenkinti, vežti juos į mokyklą ir gydymo įstaigas, taip pat atsižvelgti į jos asmenybės teigiamą charakterizavimą ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti švelnesnę nuobaudą, negu sankcijoje numatyta minimali (b.l.2-4).

T. S. teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ji, atvažiavus į degalinę su pažįstamu K., liko automobilyje, kurį pastatė prie užpylimo kolonėlės, o K. nuėjo į degalinės parduotuvę pirkti cigarečių. Automoiblio variklio neužgesino, nei rankinio, nei kojos stabdžio neužfiksavo. Taip bestovint pajuto, kad kad automobilis rieda atgal, išgirdo metalo garsą, tuomet užtraukė rankinį stabdį. Vėliau apžiūrint paiškėjo, kad jos automobilis nebuvo apgadintas, o užpylimo kolonėlės tik nukrito dangtis, bet ji jau ir tuo metu buvo remontuojama. Iš degalinės administracinio pastato išėjo ir K. su degalinės operatoriumi P., jie irgi apžiūrėjo, pasakė, kad viskas gerai, paklausus P., ar nereikia kokio nors dokumento, kad jio nieko neapgadino, šis atsakė, kad nereikia, bet jeigu jai būtinai reikia- ji turi kreiptis pas direktorę (b.l.44-45).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn: 1) už veikos, numatytos ATPK 127 str. 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), bei 2) už veikos, numatytos ATPK 130 str. 1 dalyje, kuri įtvirtina, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, padarymą. Šie pažeidimai buvo priežastiniu ryšiu susieti su KET 51 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis; KET 145 punkto, numatančio, kad, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; KET 158 punkto, numatančio, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, reikalavimų pažeidimu.

Vadovaujantis KET 269.1-269.5 punktų redakcija, įsigaliojusia nuo 2008-04-09 dienos, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti šių taisyklių 61.1–61.3 punktuose numatytus dokumentus ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus ir tuo atveju, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Minėtos redakcijos KET 270 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Tuo atveju, kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. KET 272 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Institucija skundžiamą nutarimą grindė tokiais įrodymais:

1) į eismo įvykio vietą atvykusio Šalčininkų RPK VP Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio specialisto S. J. 2008-06-18 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2008-06-18 apie 8.00 val. jis gavo Šalčininkų RPK pranešimą, kad Eišiškių m. degalinėje „Tomeda“ įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į degalinės kolonėlę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, operatorius paaiškino, kad į degalinę automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo pil. S. T., gyv. Eišiškių m., ir, apsipirkusi, įjungė atbulinę pavarą, važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į benzino kolonėlę, po to išlipo iš automobilio ir, apžiūrėjusi automobilį, iš karto išvažiavo Eišiškių link (b.l.16);

2) A. K. 2008-06-18 paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2008-06-18, apie 6.20 val. jam dirbant operatoriumi Šalčininkų rajono Dumbles kaimo degalinėje „Tomega“, automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo S. T. ir iš šio automobilio išlipo keleivis apsipirkti, o automobilio vairuotoja, išvažiuodama įjungė atbulinę pavarą ir rėžėsi į kolonėlę A-95, išlipusi iš automobilio, jį apžiūrėjo, po to atsisėdo už vairo ir nuvažiavo Eišiškių miesto link. Eismo įvykio metu buvo apgadinta kolonėlė A-95. Apie įvykį jis pranešė Šalčininkų policijai (b.l.18);

3) eismo įvykio vietos schema, pasirašyta Šalčininkų rajono Dumbles kaimo degalinės „Tomega“ operatoriaus A. K. ir Šalčininkų RPK pareigūno, kurioje nurodyta, kad degalinė „Tomega“ yra šalia kelio link Eišiškių miesto ir šioje degalinėje yra dvi kuro užpylimo kolonėlės – DK ir 95 (b.l.19);

4) kuro užpylimo kolonėlės 95 fotonuotraukomis, iš kurių matyt, kad ši kolonėlė yra neveikianti ir remontuojama, o šios kolonėlės dengiamasis dangtis yra įlenktas ir ant jo dešiniojo šono matyti įbrėžimai (b.l.20);

5) T. S. 2008-06-20 paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad 2008-06-18, apie 6.20 val., ji vairavo automobilį Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažįstamo prašymu užsuko į degalinę „Tomega“, kur ji neteisingai pastatė automobilį ir norėjo pavažiuoti atgal, tačiau užstrigo greičio pedalas ir automobilis bamperiu atsirėmė į kolonėlę, tada ji išlipo iš automobilio, prie jos priėjo degalinės operatorius ir jie, apžiūrėję kolonėlę, pastebėjo, kad jos dangčio dešinys kraštas truputį įlenktas, o ant automobilio bamperio pastebėjo dvi baltas juosteles. Kadangi automobilis nebuvo apgadintas, o kolonėlė apgadinta tik nežymiai, į jos klausimą, ką daryti, operatorius atsakė nežinantis ir nurodė, kad atėjus vadovei tai bus išsiaiškinta. Tada ji išvažiavo namo, nes vizualiai jokių pažeidimų nebuvo. Nurodė, kad į tokią situaciją ji papuolė pirmą kartą ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailis (b.l.21);

6) ATP protokolu (b.l.14).

Iš UAB „Tomega“ pateiktų Šalčininkų rajono Dumblės kaime esančios degalinės „Tomega“ kuro užpylimo kolonėlės fotonuotraukų (b.l.28) matyti, kad kolonėlei įlenktas ir nubrozdintas dešinys dangčio kraštas, o UAB „Tomega“ 2008-08-05 Lietuvos draudimui pateiktame prašyme dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad įmonė dėl minėtos kolonėlės sugadinimo patyrė 15 552,00 Lt nuostolių, nes dėl kolonėlės sugadinimo nuo birželio 18 dienos 6.20 val. iki birželio 25 dienos 16.00 val. negalėjo prekiauti A-95 benzinu bei sukėlė didelių nesklandumų savo klientams, su kuriais buvo sudarytos sutartys (b.l.31), iš UAB „Tomega“ pateiktos Šalčininkų r. Dumblės k. esančios degalinės „Tomega“ kuro užpylimo kolonėlės remonto darbų sąmatos matyti, kad šiai kolonėlei reikia keisti jos korpuso dangtį ir apatinę dalį (rėmą), techninį vamzdyną, elektronikos T-20 procesorinę plokštę ir relių bloką, elektromagnetinį vožtuvą (b.l.32).

Teisme liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad tikslio eismo įvykio datos jis jau nepamena, bet pamena, kad tai įvyko apie 7 valandą ryto, į pabaigą ėjo jo pamaina. Toje degalinėje yra tik dvi kolonėlės ir jos labai gerai matomos per administracinio pastato, kur yra kasa ir parduotuvė, langą. Td jis matė, kaip prie į degalinės teritoriją atvažiavo automobilis Audi80, kurį vairavo moteris, kartu dar buvo vyriškis, ir sustojo prie vienos – benzino- iš kolonėlių. Benzino nesipylė, iš pradžių į parduotuvę įėjo abudu, vyriškis kažką pirko, o moteris, t.y. pareiškėja išėjo iš pastato ir nuėjo prie automobilio. Vyriškiui atsiskaitant už prekę, jis išgirdo trenksmui būdingą garsą, pažiūrėjęs per langą pamatė, kad tas Audi atbulas įvažiavo į benzino užpylimo kolonėlę- savi užpakaliniu bamperiu trenkėsi į priekinio dangčio (skydo) kairį kraštą, kuris buvo nukritęs (gulėjo ant žemės) ir apgadintas. Pati kolonėlė tuo metu nebuvo remontuojama, tą pamainą jis iš jos prekiavo benzinu ir tai pagal apskaitos dokumentus galima patikrinti. Iš karto po šio incidento, dar neatvykus policijai, vienas klientas bandė piltis degalus, bet jie beveik nebėgo, kaip liudytojas suprato, nuo smūgio iš vietos pajudėjo benzino padavimo vamzdžiai. Moteris priėjusi prie jo siūlė sumokėti už nuostolius, sakė, kad nieko baisaus neatsitiko, sumos nenurodė, bet jis atsakęs, kad nėra degalinės savininkas ir tokių klausimų negali spręsti, tuomet ji paklausė, į ką turėtų kreiptis, liudytojas atsakė, kad visi atsakingi asmenys ir telefono numeriai nurodyti skelbime, pakabintame administraciniame pastate, ji dar paklausė, kas iš jų gyvena Eišiškėse, atsakė, kad yra tokia vedėja Danielė, tuomet ji pasakė, kad važiuos pas ją tartis ir jie abu su vyriškiu išvažiavo. Jis skambino į Šalčininkų RPK, bet niekas neatsiliepė, prisiskambino po 8 valandos. Liudytojas neprisiminė, ar vairuotoja prašė pasirašyti eismo įvykio schemą. Jis iš tiesų sakė, kad iš išorinio apžiūrėjimo lyg ir nieko neatsitiko, bet atsisakė pasirašinėti bet kokius dokumentus, nes jis pagal pareigas nėra įgaliotas tai daryti. Kad kvies policiją, negrasino. Užpylimo kolonėlė yra įrengta ant 10-15 cm aukščio pakylos, todėl, automobiliui ant jos užriedėjus, jo užpakalinis buferis pakilo į viršų, todėl priekinio skydo apgadinimo aukštis yra 40-50 cm.

Teisme liudytoju apklaustas E. P. teigė, kad pareiškėja yra jo pažįstama nuo vaikystės laikų, lankė vieną mokyklą. Jam einant pirkti cigarečių, sustojo automobiliu važiavusi T. S. ir pasisiūlė nuvežti į kolonėlę, kur jis norėjo nuspirkti cigarečių. Atvažiavus, ji sustojo prie pat užpylimo kolonėlės, liko automobilyje, o jis vienas nuėjo į parduotuvę, jam bemokant už cigaretes, jis per langč pamatė, kaip nukrito kolonėlės dangtis, jokio garso negirdėjo, abu su operatoriumi išėjo į kiemą, T. S. šio paklausė, ar nereikia kokio nors dokumento, bet operatorius atsakė nieko nespręsiąs ir liepė važiuoti pas vyresnybę į namus, jios namų adreso jis nebepamena, tačiau namuose nieko nerado. Tas kolonėlės dangtis, jo nuomone, jau gulėjo nukritęs, nebūtinai nuo smūgio, gal nuo vibracijos, gal silpnai laikėsi. Liudytojui žinoma, kad ta kolonėlė apie mėnesį iki įvykio nedirbo, tą jam sakė degalinės darbuotojas J. K.. Jis pats tą dangtį užkabino atgal, nepastebėjo, ar jis buvo įlenktas.

Iš to, kas pasakyta šiame teismo sprendime, darytinos tokios bylos išnagrinėjimui reikšmingos išvados: 1) teisės aktai prievolės nekviesti policijos pareigūnų įvykus eismo įvykiui nebuvimą sieja su tam tikromis sąlygomis- a) jei su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, b) deklaracijoje nubraižo eismo įvykio schemą, aprašo eismo įvykio aplinkybes ir c) ją pasirašo (KET 270 p.); 2) kai šios sąlygos neišpildomos (kaip buvo šiuo atveju), su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 272 p.); 3) pagal ATPK 10 ir 11 str. administraciniai teisės pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek neatsargiai, aptariamu atveju pareiškėja privalėjo suvokti, kad, pasišalindama iš įvykio vietos, degalinės operatoriui atsisakius surašyti deklaraciją, pažeidžia teisės aktų reikalavimus; 4) degalinės operatoriaus E. P. šoje situacijoje iš viso nėra formalaus pagrindo laikyti eismo dalyviu, kuris galėtų ir turėtų teisę atlikti minėtus veiksmus; 5) nei KET, nei ATPK nekvalifikuoja turto sugadinimo (apgadinimo) masto, kad kiltų atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 dalį, todėl šioje byloje nėra teisiškai reikšminga, ar nuo smūgio kolonėlė galėjo būti sugadinta tiek, kaip tai yra aprašyta nukentėjusiosios pateiktuose dokumentuose; šiai bylai taip pat nėra reikšminga, ar kolonėlė eismo įvykio metu buvo veikianti, nes neveikiančios kolonėlės apgadinimas (įlenkimas) kvalifikuojamas lygiai taip, kaip ir veikiančios; 6) į bylą surinkti įrodymai patvirtina, kad užpylimo kolonėlės priekinį dangtį įlenkė pareiškėja, automobiliu važiuodama atbula ir nesilaikydama saugumo (KET) reikalavimų, tai įrodo ir jos pačios pirminis paaiškinimas ir jos vėlesnio elgesio seka ir logika; 7) byloje įrodyta, kad pareiškėjos padaryti KET 51, 145, 158 punktų reikalavimų pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą, todėl teisinių pagrindų naikinti skundžiamą nutarimą kaip neteisėtą nėra.

Iš skundžiamo akto matyti, jog institucija, atsižvelgusi į nustatytą T. S. administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę- nuoširdų gailestį (ATPK 31str.1d.1p.), galutinai skyrė jai ATPK 130 str. 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudai administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – minimalų terminą.

Nustatyta, kad T. S. darbdavio- VšĮ Eišiškių pirminės sveikatos priežiūros centro- charakterizuojama teigiamai (b.l.6), gauna artimą minimaliam darbo užmokestį (b.l.8), viena augina du nepilnamečius vaikus (b.l.7), anksčiau už KET pažeidimus nėra bausta (b.l.14). Įvertinus tai, taip pat ir padaryto pažeidimo pobūdį, teismas šias aplinkybes pripažįsta kaltę lengvinančiomis, taiko ATPK 30¹ str. 1 dalį ir nuobaudą sušvelnina iki 20 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2008m. liepos 1d. nutarimą Nr. F159746, kuriuo T. S. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams, pakeisti, T. S. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 20 mėnesių.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė