- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1585-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19719-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- R. J., A. J., S. J.
- Ieškovas
- A. J., R. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių privalomų išspręsti klausimų, ir ieškovės R. J. priešieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, bei atsakovams A. J. ir S. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių privalomų išspręsti klausimų.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės R. J. ieškinys atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių privalomų išspręsti klausimų, taip pat atsakovams A. J. ir S. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašo pripažinti 2019 m. balandžio 25 d. transporto priemonės Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. J. ir S. J. negaliojančia ir taikyti restituciją, pripažinus sandorį negaliojančiu, priteisti transporto priemonę Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi tenkintas iš dalies ieškovo A. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iš atsakovės R. J. nepilnamečiams vaikams M., A. ir A., priteistas laikinas išlaikymas po 170 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminiam atstovui tėvui – A. J..
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi tenkintas ieškovės R. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuota atsakovui S. J. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ja disponuoti.
5. Šios nutarties 1, 2 punktuose nurodytos civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimi sujungtos į vieną bylą, paliekant jai pirmiau iškeltos bylos Nr. e2-25689-1094/2019. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šiame procese tikslinga R. J. (atsakovės pagal ieškovo A. J. ieškinį) ieškinį laikyti priešieškiniu.
6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. liepos 15 d. gautas ieškovės pagal priešieškinį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovus A. J. ir S. J. perduoti automobilį Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei.
7. 2019 m. liepos 17 d. gautas ieškovės pagal priešieškinį prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. 2019 m. liepos 26 d. gautas ieškovo A. J. prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo, rašytinių įrodymų išreikalavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma: priimti ir prijungti prie bylos įrodymus: garso įrašus Nr. 1, Nr. 2; ieškovo 2019 m. liepos 9 d. pranešimą Tarnybai; 2019 m. kovo 26 d. Tarnybos atsakymą; išreikalauti iš Tarnybos ir (ar) Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus jų turimus duomenis (visą medžiagą) apie atsakovę R. J.; taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų A., A. ir M. gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) A. J..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatė laikiną nepilnametės dukros A. J., nepilnametės dukros A. J. ir nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamąją vietą kartu su jų motina R. J., iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteisė iš A. J., laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. J., nepilnametei dukrai A. J. ir nepilnamečiam sūnui M. J., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Nustatė A. J. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra A. J., nepilnamete dukra A. J. ir nepilnamečiu sūnumi M. J. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos tokiomis sąlygomis: 1) tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį, pasiimdamas vaikus 17 val. iš vaikų mokymo-ugdymo vietos ar gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. pristato vaikus į jų motinos R. J. gyvenamąją vietą; 2) jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti vaikų motiną trumpąja sms žinute ar elektroniniu paštu. Atmetė R. J. prašymą dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo – įpareigoti atsakovus A. J. ir S. J. perduoti jai automobilį Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš R. J. nepilnamečiams vaikams A., A. ir M. J. laikiną išlaikymą po 170 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
10. Teismas nustatė šias reikšmingas faktines aplinkybes: nepilnamečių vaikų tėvai daro neigiamą įtaką vaikams, nuolat konfliktuoja jų akivaizdoje, pasakoja apie savo konfliktus vaikams, neigiamai vaikams atsiliepia vienas apie kitą – apie tėvų nesutarimus vaikai viską žino; nepilnamečiai vaikai mato fizinį ir psichologinį smurtą prieš mamą; tėvai negali susitarti tarpusavyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų auklėjimo; apklausos metu nepilnamečiai šalių vaikai (vaikai apklausti nedalyvaujant tėvams, pokalbio metu dalyvavo psichologas) nurodė, kad jie bijo tėčio, jis dažnai šaukia, būna piktas, tėtis atėmė iš mamos automobilį, kai A. nevalgo tėtis ne vieną kartą trenkė jai per žandą, galvą – mergaitė verkdavo, bet tėtis nereaguodavo, tėtis muša ir brolį M., negražiai juos (vaikus) vadina „kiaušingalviai“, „višta“, „gaidys“; tėvas intensyviai skundžia mamos veiksmus Tarnybai (2019 m. kovo 25 d. prašymas, 2019 m. liepos 16, 19 d., du liepos 26 d. skundai, atitinkamai 7.57 val. ir 01.14 val.; rugpjūčio 1 d. skundas); Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK 2-asis veiklos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrių, prašydamas atkreipti dėmesį į J. šeimą; Tarnyba kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK nustatyti, ar prieš nepilnametę A. buvo padaryta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta nusikalstama veika; Tarnybos specialistai šalių vaikams nustatė pirmą grėsmės lygį, todėl J. šeimai nuo 2019 m. liepos 31 d. paskirta atvejo vadyba, kurią vykdys BĮ Socialinės paramos centras – atvejo vadybos metu bus sudarytas pagalbos planas šeimai, kurį šalys turės vykdyti, taip pat šeimai bus taikomos socialinės priežiūros paslaugos.
11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos, atsižvelgė į šalių nepilnamečių vaikų nuomonę, išsakytą psichologui ir (ar) Tarnybos atstovams, taip pat įvertino nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, Tarnybos pateiktą medžiagą, iš kurios matyti kokios yra šeimos aplinkos ir gyvenimo sąlygos ir padarė išvadą, jog nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. J. labiau atitiktų vaikų interesus. Taigi ieškovės pagal priešieškinį prašymą laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų A., A., M. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ja tenkino, o ieškovo prašymą atmetė.
12. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo ir šalių vaikų laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, vertino ir atsižvelgė į: ieškovės pagal priešieškinį pateiktą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovui sudaroma galimybė susitikti ir bendrauti su vaikais; prioritetinius vaikų interesus, jų teisę bendrauti ir matytis su abiem tėvais; vaikų amžių; maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principą, pagal kurį motinai (tėvui), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti ieškovės pagal priešieškinį prašomą bendravimo tvarką.
13. Teismas nustatęs nepilnamečių A., A. ir M. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove pagal priešieškinį, ir atsižvelgęs į tai, kad vaikų poreikiams ir jų interesams užtikrinti būtinas pastovus abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo pagal priešieškinį (tėvo) priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje byloje nėra išsamių duomenų apie atsakovo (pagal priešieškinį) turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas, finansines galimybes teikti ieškovės pagal priešieškinį prašomo dydžio išlaikymą, bei duomenų, ar nėra aplinkybių dėl kurių vaikų tėvas negalėtų teikti išlaikymo (pvz.: sveikatos būklė), sprendė, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti protinga priteistino iš atsakovo (pagal priešieškinį) laikino išlaikymo suma yra po 170 Eur kiekvienam vaikui, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Todėl ieškovės pagal priešieškinį prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies.
14. Teismas pažymėjo, kad tikslus išlaikymo dydis bus apskaičiuotas ir priteistas teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, ir priėmus teismo sprendimą. Atsižvelgęs į tai, kad klausimas dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo išspręstas iš naujo, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
15. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, jog pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui, šiuo atveju – ieškovei pagal priešieškinį (CPK 178 straipsnis), kuri prašo taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – perduoti jai automobilį Infiniti FX 35, kuris jai būtinas vaikų poreikių patenkinimui (nuvežti į mokymo-ugdymo įstaigas, parduotuves, pas senelius ir pan.). Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ieškovė pagal priešieškinį šios pareigos neįvykdė, t. y. nepagrindė, kad nesiėmus jos prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės būsimo galimai jai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu (CPK 185 straipsnis).
16. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įvertina tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, nė vienam iš jų nesuteikdamas nepagrįsto prioriteto. Teismas atsižvelgia į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017). Su šiais principais susiję ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. R. J. galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui teismo nutartimi ginčo transporto priemonė yra areštuota, uždraudžiant ja disponuoti.
17. Teismas sprendė, jog ieškovei pagal priešieškinį neįrodžius būtinos papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, pagrindo taikyti jos prašomą papildomą laikinąją apsaugos priemonę nėra, todėl šį R. J. prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė (apeliantė) R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. įpareigojimo perduoti transporto priemonę, atmestas ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilna apimtimi: įpareigoti A. J. (kaip faktinį automobilio valdytoją) ir S. J. (kaip tariamą teisinį automobilio savininką) perduoti R. J. transporto priemonę Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atskirojo skundo argumentai:
18.1. Apeliantė nurodo, kad ieškovas, būdamas nesąžiningas, transporto priemonę perleido savo tėvui, tik tam, kad dirbtinai, nesąžiningai ir neteisėtai sumažintų bendro šalių turto balansą ir automobilio nereikėtų dalintis santuokos nutraukimo byloje. Ieškovas kerštaudamas atsakovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu gali per bylos nagrinėjimo laiką sugadinti automobilį Infiniti FX 35 ar kitaip sumažinti jo vertę, todėl, ieškovui priteisus kompensaciją pinigais, reali automobilio būklė gali neatitikti su priešieškinyje atsakovės nurodoma automobilio verte. Tokiu būdu bus akivaizdžiai ir iš esmės pažeisti atsakovės turtiniai interesai ir pasunkės arba pasidarys neįmanomas teismo sprendimas. Tuo tarpu perdavus automobilį atsakovei bus užkirstas kelias galimai žalai atsirasti. Taigi akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas turi ir prevencinę funkciją –siekiant eliminuoti ginčus dėl transporto priemonės vertės ir/ar vertės sumažėjimo per bylos nagrinėjimo laikotarpį.
18.2. Teismas, atmesdamas prašymą dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, neįvertino kelių itin svarbių momentų bei vaikų interesų. Atsakovė nurodo, kad reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių kėlė, atsižvelgdama į tai, kad nepilnamečiai vaikai de facto gyvena ir daugiausia laiko praleidžia su atsakove. Ši transporto priemonė užtikrintų nepilnamečių vaikų saugumą, jų nuvežimą į parduotuvę, pramogauti, pas senelius, kurie gyvena Radviliškio r., į sveikatos priežiūros įstaigą ir t. t. Be to, šia transporto priemone atsakovė naudojosi dar iki šalių gyvenimo skyriumi. Atsakovė kitos transporto priemonės neturi ir negali įsigyti. Šiuo metu yra priversta veždama vaikus, naudotis viešojo transporto, taksi paslaugomis, o tai yra neekonomiška, neatitinka nei vaikų, nei atsakovės interesų.
18.3. Apeliantės nuomone, ieškovo neleidimas atsakovei naudotis šalims priklausančia transporto priemone, vertinama, kaip neatitinkanti šalių nepilnamečių vaikų interesų. A. J. ir S. J. poreikiams negali būti teikiamas prioritetas, jie negali būti pripažįstami svarbesniais už šalių nepilnamečių vaikų poreikius, todėl, šalims turint tik vieną transporto priemonę, turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp ieškovo poreikių ir prioritetinių nepilnamečių vaikų, kurių interesams užtikrinti yra reikalinga transporto priemonė. Taigi teismo sprendimas neperduoti atsakovei transporto priemonę grubiai pažeidžia vaikų interesus. Teismas vaikų interesų visiškai nevertino ir juos neatsižvelgė.
18.4. Atsakovas S. J. ginčo sandoriu įgijo automobilį, tačiau realiai ir faktiškai juo ir toliau naudojasi A. J.. S. J. automobiliu realiai net nesinaudoja ir nesinaudojo. Šias aplinkybes patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
Atsiliepimas
19. Ieškovas A. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė atskirajame skunde nenurodė jokių faktinio ir/ar teisinio pobūdžio argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Priimant skundžiamą nutartį buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad atsakovės pateikto prašymo pagrindu byloje jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. transporto priemonės Infiniti FX 35 areštas, kurios galios iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir kurios yra daugiau nei pakankamos, jog būtų galima realiai įvykdyti atsakovės naudai priimtą teismo sprendimą. Dėl šios priežasties, priešingos šalies teisės negali būti papildomai varžomos ir ribojamos. Atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka tikslų, kurių yra siekiama tokių priemonių taikymu. Be to, vaikų nuvežimą į mokyklą, darželį ir kt. iki šiol visiškai užtikrino ir toliau užtikrins ieškovas su savo tėvo S. J. pagalba. Visiškai nepagrįsti ir nelogišku laikytinas atsakovės argumentas, jog ieškovas ar jo tėvas per bylos nagrinėjimo laikotarpį galėtų sugadinti automobilį Infiniti FX 35 ar kitaip sumažinti jo vertę. Atsakovės reiškiamos abejonės yra visiškai nepagrįstos, taip pat nėra jokio pagrindo teigti ir manyti, kad jokios neigiamos pasekmės neatsiras tik tuo atveju, jei automobilis bus perduotas naudotis būtent atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas tik tikrina, ar yra pagrindas šias priemones pritaikyti iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad pareikštų reikalavimų pagrįstumas bus sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausius šalių paaiškinimu bei visapusiškai įvertinus kitus į bylą visus pateiktus įrodymus.
23. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo A. J. ir S. J. perduoti atsakovei automobilį Infiniti FX 35, taikymo ir joje išdėstyta teismo pozicija, argumentuodama tuo, jog minėta nutartis grubiai pažeidžia prioritetinius vaikų interesus, jos kaip sutuoktinės teises ir teisėtus interesus. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, jog nepilnamečiai vaikai de facto gyvena ir daugiausia laiko praleidžia su atsakove, ši transporto priemonė užtikrintų nepilnamečių vaikų saugumą, jų nuvežimą į parduotuvę, pramogauti, pas senelius, kurie gyvena Radviliškio r., į sveikatos priežiūros įstaigą ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi tenkindamas atsakovės prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemone ir areštavo S. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Šios taikytos laikinosios apsaugos priemonė galios iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Vadinasi ginčo transporto priemonės išsaugojimas iki bylos išnagrinėjimo yra užtikrintas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei bus tenkintas atsakovės reikalavimas, įvykdymą, todėl nėra pagrindo papildomai varžyti ir riboti priešingos šalies teises.
25. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog transporto priemonė užtikrintų vaikų saugumą, nuvežimą į parduotuvę, pramogauti ir t. t., nesudaro pagrindo taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, daro išvadą, jog vaikų nuvežimą pramogauti ir t. t. užtikrina ieškovas, taigi transporto priemonė naudojama vaikų poreikiams tenkinti. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, jog ieškovas kerštaudamas atsakovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu gali per bylos nagrinėjimo laiką sugadinti automobilį Infiniti FX 35 ar kitaip sumažinti jo vertę. Atsakovės išreikštos abejonės dėl galinčių kilti neigiamų pasekmių yra nepagrįstos jokiais duomenimis.
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir jame pateiktais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovės R. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.