Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2023-04-17 · Byla Nr. N1-11-768/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-17
Bylos Nr.
N1-11-768/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05634-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
C. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-11-768/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05634-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5. 1.1.8.6.2. 1.1.11.10. 1.2.4.4.2.1. 2.3.6.4.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 17 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei,kaltinamajam A. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,nukentėjusiajai C. D.,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą E. F.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Reginai Butnevičienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Panevėžio apygardos teismo 2021-03-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92, 82, 87 straipsniais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2020 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 11 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. gruodžio 1 d., apie 15. 00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), suvokdamas, kad C. D. gim. (duomenys neskelbtini), supranta lytinių santykių pobūdį ir esmę, abiejų iniciatyva du kartus lytiškai santykiavo natūraliu būdu, t.y. tvirkino mažametę C. D. .

Be to jis – A. B., 2020 m. lapkričio mėnesį, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 1 d., apie 15. 00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), suprasdamas, kad C. D. gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, lytiškai santykiaudamas su nukentėjusiąja C. D. , t.y., ją tvirkindamas, sukėlė jai potrauminį streso sutrikimą (F43.1) ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės C. D. sveikatą.

Kaltinamasis A. B. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su C. lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu, jis jėgos nenaudojo. Vienas atvejis buvo 2020 m. lapkričio mėnesį pas jį namuose, kitas kartas - 2020 m. gruodžio mėnesį pas ją namuose. Įvykių metu C. buvo 13 metų. Jie abu buvo įsimylėję žmonės. Nors jis už analogišką veiką yra pripažintas kaltu 2021 metais, tokia pat veika vėl pasikartojo, nes jie įsimylėję, tai darė iš meilės. Tuo laiku jai buvo uždrausta bendrauti su A., tačiau ji sakydavo, kad pasidarys sau kažką, jeigu jis neateis pas ją. Nuėjo, nes ji pakvietė, kad pabūtų su ja. Kuris iš jų parodė iniciatyvą santykiauti, nepamena. Su A. susitikinėjo ir tada, kai gimė vaikas, nes jam buvo svarbu pamatyti vaiką. Prieš vaiko gimimą C. mama prieštaravo jų susitikimams, todėl jie susirašinėdavo ir tik atsiradus progai susitikdavo. Jis nepamena, kad jie būtų vartoję alkoholį prieš lytinius santykius, tačiau buvo atvejų, kad jie vartojo alkoholį įvairiuose uždaruose vietose, taip pat ir pas C. namuose. Galėjo lytiškai santykiauti ir išgėrę, tačiau to nepamena. Jei C. būtų pasakiusi, kad nenori lytinių santykių, tai ir nebūtų jie įvykę. Nebuvo tokio atvejo, kad C. priešintųsi. Jei C. ekspertams nurodė, kad ji nenorėjo santykiauti, tai dėl to, kad vėliau jų santykiai pablogėjo. Santykiai pablogėjo vasaros pabaigoje, kadangi jis pradėjo daugiau laiko skirti savo draugams, todėl neturėjo laiko kartais parašyti jai. Ji tada pykdavo, prasidėdavo šantažai, manipuliacijos. Jis pripažįsta, kad rašė žinutes nukentėjusiajai vadindamas ją negražiai, rašė, kad ji nebus niekam reikalinga. Tai darė, nes jie susipykdavo. Bet po dienos atsiprašydavo, suprasdavo, kad jai tikrai nemalonu. Jau kurį laiką negalvoja apie ateitį su nukentėjusiąja. Ji kartais parašo, bet tai būna retai. Pastaruoju metu ji laiką leidžia su draugėmis.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio, vykusio 2021-11-12 metu, parodė, kad su C. bendrauja nuo 2019-10-16. Santykiai buvo draugiški, buvo įsimylėję. Tuo metu jam buvo 15 metų, tačiau (duomenys neskelbtini) suėjo 16 metų. A. tuo metu buvo 12 metų. Buvo teistas už lytinius santykius su C., o tiksliau dėl jos išžaginimo. Čia viskas dėl jos nepilnametystės. Pirmi lytiniai santykiai buvo, kai jai buvo 13 metų. Santykiai baigėsi tuo, kad įvyko nėštumas. Po to jai buvo padarytas abortas. Kada tai buvo, nežino. Kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pirmoje byloje, neprisimena. Iki šiame kaltinamajame akte nurodytų santykių jam buvo žinoma, kuo tie santykiai gali pasibaigti. Jų santykiai buvo iš meilės abipusiu sutikimu. Kad tokie santykiai su mažamete sukelia tam tikras teisines pasekmes, nei vienas tuo metu negalvojo. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, kai jai buvo padarytas abortas, jam buvo taikytas draudimas bendrauti su ja. Jis kurį laiką stengėsi palaikyti tam tikrą atstumą, tačiau būdavo atvejų, kai jo prašydavo pagalbos jos kieme, tada jis padėdavo, tačiau bendravimo nebuvo. Tuo laikotarpiu suprato, kuo gali baigtis jų intymumas. Žinojo, kad tai sukelia ir teisines pasekmes, ir medicinines pasekmes, nes jai buvo nėštumas ir po to padarytas abortas. Ji prašydavo padėti sutvarkyti ar tai lauko kiemą, ar dar ką nors. Ji pati kviesdavo. Jis kiek kartų bandė jai pasakyti, kad jam uždrausta bendrauti su ja, tačiau baigdavosi tuo, kad būdavo isterijos, blogos nuotaikos. 2020 m. lapkričio mėnesį lytiniai santykiai buvo abipusiu sutikimu. Nebuvo jokio išžaginimo, jokios prievartos. Jis buvo vienas namie, mama išvažiavo į kaimą. Pasibeldė į duris. Užėjo į vidų, atsisėdo, pakalbėjo. Iš meilės prasidėjo lytiniai santykiai. Santykius iniciavo gal jis. Tiesiog bekalbėdamas pasiūlė, ji iš karto sutiko, neprieštaravo. Prievartos nebuvo. Tai buvo abipusiu noru, abipusiu sutikimu. Tai, kad ji yra mažametė, gal ir galvojo, bet pasidavė jausmams. Apsaugos priemonių nenaudojo. C. pasekmes gal ir suvokė, bet ji apsaugų nereikalavo. Apie apsaugas, apie lytiškumą nekalba. Kad su mažamečiais negalima santykiauti, tuo metu žinojo, bet iš tos meilės pasidavė jausmams. Kad už tai gali būti teisiamas, žinojo. Su C. apie tai nekalbėjo. Apie nėštumo nutraukimą su ja daug nekalbėjo, nes ji buvo tokios būsenos po išvalymo ir jis buvo stipriai be nuotaikos. Po to jai sakė, kad ta tema nenori kalbėti. Kai sužinojo apie jos nėštumą, galvojo apie jos sveikatą. Buvo prieš tą išvalymą. Ji gailėjosi dėl išvalymo. Ji nebuvo prieš, kad vėl pastotų. Tačiau tuo metu kalbėjo apie tolimesnį laiką. Galvojo, kad ji galėtų pastoti, kai jai bus 16 metų. Kalbėjo apie būsimą ateitį kartu, apie gyvenimą kartu ir vaikus, tačiau ne tuo metu. Bendraudavo mobilaus telefono ryšiu, arba kalbėdavo, arba žinutėmis bendraudavo per Messenger. Jo mama apie santykius žinojo. Apie nėštumą porą kartų kalbėjo, tačiau tų pokalbių neprisimena. C. mama buvo prieš jų lytinius santykius, bet jie tų įspėjimų nepaisė. Susitikinėti nedraudė. Jo mama į tai griežtai reaguodavo. Sakydavo, kad jis negalvoja su galva.

2020-12-01 ji paprašė ateiti. Kiek laiko buvo praėję nuo pirmo karto, nežino. Jeigu neturi tikslo pas ją eiti, jeigu jai nereikia padėti, pas ją neina, bet jeigu paprašo, ateina. Jeigu jis atsisakydavo ateiti padėti, jie pastoviai susipykdavo. Jis vengė pykčių. Gruodžio 1 d. ji prašė ateiti padėti susitvarkyti namuose. Ar dar kažkas tuo metu buvo pas ją namuose, nežino. Tvarkė pirmą aukštą. Sudėjo rūbus į vietas, apsišlavė. Nuėjo į jos kambarį. Ten bendravo, kažką rodė vienas kitam telefonais, buvo geros nuotaikos. Vėl priėjo iki lytinių santykių. Kas parodė iniciatyvą, nepamena. Tai galėjo būti tiek iš jo pusės, tiek iš jos pusės. Prievarta nebuvo naudojama. Turėjo laisvanoriškus lytinius santykius. Santykiai buvo įprastiniai. Žino, kad kūdikis gimė (duomenys neskelbtini) Abejonių, kad tai ne jo vaikas, nekilo. Įrodymų dėl tėvystės nereikia. Vaikas yra panašus į jį. Tai berniukas. Jo mamai kyla abejonių, nes buvo gandų, kad C. turėjo lytinius santykius su kitais asmenimis. Jis pasidomėjo. Išaiškėjo, kad ji ten santykiavo su apsaugomis. Atsisako tuos asmenis įvardinti, nes nenori jų įtraukti į papildomus nemalonumus, nes žino, kad tai jo vaikas. Šiuo metu pas juos su A. įprastiniai santykiai. Jam galioja draudimas nesiartinti prie jos. Bendrauja telefonu, per Messenger. Būna pykčių, jeigu paprašo ateiti, o jis neateina.

Nepilnametė nukentėjusioji C. D. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jie su A. yra pora nuo 2019 metų pabaigos, jis jai kaip ir bernas, juos sieja bendri jausmai, jie susirašydavo, susiskambindavo. Po nėštumo nutraukimo ji su A. beveik nebendravo, nes buvo draudžiama. Buvo atsitiktinai susitikę du kartus, beveik nebendravo, tiesiog pasisveikino ir išsiskyrė. Vėliau ji jam parašė, prašė susitikti. Jis atsisakydavo susitikti, abejo, tačiau galiausiai sutiko susitikti pusvalandžiui. Šis susitikimas galėjo įvykti spalio arba lapkričio mėnesį. Ji šiuo metu laukiasi A. vaiko, nėštumas 13 savaičių ir 6 dienos. Lytiniai santykiai įvyko 2020 metais pas A. namuose, abiejų iniciatyva, jos niekas prievarta santykiauti nevertė. Kalbos, kad reikia saugotis nėštumo nebuvo, ji nebijojo nėštumo, nors tokia baimė buvo. Tikslo pastoti neturėjo. Apie apsisaugojimo nuo nėštumo priemones žinojo, tačiau nesinaudojo. Kaip tiksliai viskas vyko, kas pirmas padarė žingsnį, ji nepamena, lygtai kaip ir ji, kaip ir abu. Kas tiksliai sugalvojo lytiškai santykiauti ji taip pat nepamena. Susitikimas įvyko jos iniciatyva, jį įkalbėjo A. susitikti. Pirmą žingsnį padarė pirma ji. Viskas įvyko E. brolio T. kambaryje. Viskas įvyko apie 11 valandą dienos. T. gyvena Anglijoje, todėl tuo metu kambarys buvo tuščias. Antras susitikimas buvo jos namuose, kai mama dirbo dieninėje pamainoje. Po santykių jos namuose praėjo apytiksliai savaitė arba pusantros savaitės. Ji taip pat įkalbėjo A. ateiti, nes namuose buvo šalta, reikėjo pagalbos užkuriant krosnį, nes jai pačiai nesigavo. A. eidamas pakeliui pas draugą L. užėjo pas ją. Būnant namuose ji pasiūlė pagulėti, pažiūrėti filmą. Reiškia, kaip ir ji pasiūlė A. užsiimti santykiais. Tai buvo gruodžio 1 d. Alkoholio nevartojo ir prieš tai nebuvo pavartoję. Jeigu būtų A. vartojęs alkoholį, ji būtų užuodusi, jis nebuvo nei išgėręs, nei girtas. Nei pirmą, nei antrą kartą alkoholio nevartojo. Po to beveik nebendravo, pasisveikino su Naujaisiais. Po Naujų Metų sužinojo, kad laukiasi. Apie tai, kad laukiasi papasakojo A.. Jis buvo šokiruotas žinios. Tada jis pradėjo ieškoti kur įsidarbinti, kad galėtų rūpintis ja ir jų ateitimi, tačiau dėl Covid situacijos darbo nebuvo. Ateities dėl vykstančio teismo ji neįsivaizduoja, nori, kad viskas baigtųsi laimingai, kad A. nepatektų į kalėjimą ir galėtų dalyvauti vaiko gyvenime. Ji supranta, kad taisykles, draudžiančias nepilnamečiams lytiškai santykiauti, pažeidė abu. Ji jam jaučia jausmus, gal meilę. Ji nori vaiko, nes jai vaikai patinka. Dėl to, kad ji laukiasi vaiko ir dėl kitų kokių nors dalyku nesijaučia, kad būtų nuskriausta A..

Nepilnametė nukentėjusioji C. D. teisiamajame posėdyje apklausta papildomai parodė, kad pirmos apklausos metu ji sakė netiesą, kad jie su A. nevartojo alkoholio. Pradžioje, kai ji atėjo pas A., manė, kad gal stalo žaidimus žais ar filmą žiūrės. Minčių apie lytinius santykius nebuvo. Iš tiesų A. pasakė, kad gali paprašyti pažįstamo nupirkti alkoholio. Jis paprašė pabūti su jo sese, kol jis atneš alkoholio. Kuomet atnešė alkoholio, jie išgėrė. Gėrė 4 laipsnių stiprumo miksus. Tada jai pasidarė silpna, todėl atsigulė. A. pradėjo prie jos lįsti, lietė jos krūtinę. Kai pasakė apie lytinius santykius, jai norėjosi atsistoti ir pabėgti. Jis matė jos būseną, kad ji nenori lytinių santykių, nes ji visa drebėjo. Jis toliau lindo prie jos, sakė nebijoti, nieko nebus, kad jis viską darys atsargiai, verkė. Ji mano, kad išgertas alkoholis turėjo įtakos dėl to, kad sutiko lytiškai santykiauti, nes buvo sunkiau jam atsispirti. Tada įkalbinta ir dėl to, kad pagailo A., sutiko atlikti lytinius santykius.

Antrąjį kartą lytiškai santykiavo, kai mama buvo naktinėje pamainoje. Ji pasiūlė jam atvažiuoti pas jį ir jis sutiko. Tai buvo apie 8 ar 9 val. vakaro, datos tikslios neprisimena. Ji pasiūlė pažiūrėti filmą, dėliones padėlioti. Pažiūrėjus filmą, apie 4 - 5 val. ryto, A. pasiūlė pamėginti lytinius santykius. Jis pasakė, kad jei nepatiks, jis iš karto nutrauks. Ji sutiko. Šie lytiniai santykiai buvo abipusiu sutikimu. Šį kartą alkoholio nevartojo.

Ji tvirtina savo paaiškinimus, kuriuos pateikė ekspertėms. Ji geriau prisiminė apie įvykį, kuris buvo prieš abortą.

A. B. nepadeda išlaikyti vaiko. Pastaruoju metu A. mėgina susisiekti su ja, nori palaikyti ryšį, klausia kaip sekasi. Kartais jam atrašo, kartais – ne.

Nepilnametė nukentėjusioji C. D. teisiamajame posėdyje apklausta papildomai parodė, kad kai buvo lytinių santykių tas pirmas kartas, dėl kurio buvo darytas abortas, ekspertėms sakė, kad to karto neprisimena, kad buvo pavartojusi daug alkoholio, o teisme ikiteisminio tyrimo teisėjai sakė, kad prisimena viską, viskas buvo savo noru. Iš tikrųjų tai pusiau prisimena, pusiau ne. Tą kartą savo noru buvo pavartojusi alkoholio, tačiau nedaug - 1 buteliuką mixo - 3 ar 4 laipsnių, jautėsi gerai, nebuvo apsvaigusi, turėjo jėgų priešintis, eiti.

Dėl antro karto ikiteisminio tyrimo teisėjai sakė, kad viskas buvo savo noru, nebuvo alkoholio, tačiau ekspertėms sakė, kad buvo labai daug alkoholio, kad kaltinamasis pastūmė, kad grasino. Netiesą ekspertėms sakė dėl to, kad tuo metu buvo labai susipykusi su A., todėl norėjosi padaryti jam kažką blogo. Netiesa, kad ją stūmė, kad įkalbinėjo užsiimti santykiais, kad A. verkė. Tiesa yra ta, kad buvo alkoholis, tačiau apsvaigusi nebuvo. Tiesa yra ta, kad jai pačiai norėjosi lytinių santykių. Lytiniai santykiai buvo abiejų iniciatyva. Ji supranta lytinių santykių pasekmes, kad gali būti nėštumas. Norėjo kūdikio, bet kada nors vėliau. Tuo metu, kai turėjo lytinius santykius, negalvojo, kad turės kūdikį. A. norėjo vaiko, norėjo šeimą kurti, kai jie buvo kartu. A. suvokė lytinių santykių pasekmes. Globos namuose (duomenys neskelbtini) psichologei pasakojo, kad norėjo kūdikio, tačiau ateityje. Nežino, ar A. norėjo tuo metu kūdikio, ar norėjo ateityje. Ji ekspertėms taip pat nepapasakojo, kad pas ją namuose buvo lytinių santykių trečias kartas. Ekspertėms nepasakojo, nes galvojo, kad jos klausia apie pirmą kartą pas ją namuose. Teisme apie trečią kartą pasakojo tiesą.

Su A. šiuo metu nebendrauja, nes jie susipykę dėl teismų. Jis išreiškė norą nebendrauti. Kartais susirašo žinutėmis, dažniausiai dėl sūnaus. Jis pasidomi, ką veikia sūnus, kaip jaučiasi. Apie teismo procesą jie nekalba. Ji gali patvirtinti, kad prievartos nebuvo. Norėtų atsukti laiką atgal, kad jie vėl būtų kartu. Jai gaila A. dėl viso šio proceso, ji dėl jo pergyvena.

Liudytoja E. F. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios C. mama. Kuomet paaiškėjo, kad dukra laukiasi, nutarė neštumo nenutraukti, nes po pirmo nėštumo nutraukimo C. psichologinė būklė buvo tokia, kad net kreipėsi pas psichoterapeutą. Duktė sakė, kad su draugu A. B. santykiavo 2 kartus gruodžio mėnesį. Kur tie santykiai vyko, dukra nepasakojo. Sakė, kad vieną kartą vaikinas dėvėjo prezervatyvą, o antrą kartą jau buvo be jo, kad lytiniai santykiai vyko pas A. B. namuose. Vėliau apie tai nekalbėjo. 2020 metų lapkričio – gruodžio mėnesį draudė dukrai, kad jis ateitų. Ji dirba po 12 valandų. Galėjo būti, kad jis atėjo, kai jos nebuvo namuose. Kad jis buvo atėjęs, dukra jai nepasakojo. Dukra žinojo jos poziciją, todėl nemano, kad ji būtų pasakiusi. Ar lytinių santykių metu nebuvo naudojama kokia nors prievarta, dukros klausė. Dukra sakė, kad išprievartavimo nebuvo. A. jai pirmoji meilė. Dukra taip sakė. Ji asmeniškai kalbėjo su A., kad anksti lytiniams santykiams. Tą patį kalbėjo ir su dukra. Pirmą kartą su juo kalbėjo 2020 metais, kai dukrai padarė operaciją. Grįžo iš Vilniaus ir jis atėjo aplankyti. Jam profilaktiškai aiškino, kad nebūtų lytinių santykių. Tuo metu apie jų intymius santykius dar nežinojo. Dukra sakė, kad ji viską supranta. Ji suprato, kad tam, kad būtų tokie santykiai, reikia pasiekti atitinkamą amžių ir kokios gali būti pasekmės. Apie pasekmes su dukra kalbėjo. Ji suprato galimų santykių pasekmes. A. irgi sakė, kad jis supranta, kad jie šito nedarys. Iš tų pokalbių nekilo abejonių, kad jie nesupranta, kas tai yra lytiniai santykiai, kuo jie gali pasibaigti. Dėl dukters aplinkos suvokimo, sveikatos būklės, jokių nukrypimų nepastebėjusi. Mokykloje dėl mokslo pas ją problemų nebuvo. Problemos prasidėjo po aborto. Tada prasidėjo problemos ir mokykloje. Miestelis mažas, todėl ji jautė, kad visi ją apkalba. Ji labai pergyveno, todėl lankėsi pas psichologą, pas psichoterapeutą. Abortas buvo padarytas 2020-08-22. Pradžioje nežinojo, kad ji vėl bendrauja su A. B., po to sužinojo. Vėliau pakeitė mokyklą, ji gerai mokosi. Šiuo metu dukra su A. B. bendrauja tik dėl vaiko. Jis domisi, kaip vaikas, ar reikia ką nors padėti. Mano, kad jų santykiai tapo prastesni. Ji pyksta, nes vaikui nėra pagalbos. Nėštumo metu važinėjo į Vilnių, buvo įtraukti į nuolatines apžiūras Utenoje, ruošėsi vaiko gimimui, o jis nedalyvavo. Ji buvo įsitikinusi, kad dukra viską supranta, tačiau jos būklė po pirmo karto buvo tokia, kad ji labai pergyveno dėl vaiko, kad ji jį nužudė. Dukra sakė, kad ji supranta lytinių santykių socialinę prasmę ir pobūdį. Apie galimus dukters lytinius santykius su kitais asmenimis nieko nežino.

Papildomos apklausos metu E. F.parodė, kad dukrai buvo atlikta psichiatrinė-psichologinė ekspertizė. Su dukra nekalbėjo apie tai ar ji priešinosi lytiniams santykiams su A. B.. Dukra nieko nesakė, kad gėrė alkoholinius gėrimus, kai santykiavo su A.. Po nusikalstamos veikos padarymo jie nebendravo, viskas buvo gerai. Tačiau pavasarį pradėjo jie susirašinėti. Iš pradžių ji to nežinojo, tačiau pastebėjo, kad dukros elgesys pasikeitė. A. turėdavo kitų merginų, nes kai ji jo paklausė, kodėl jis vėl bendrauja su N., jis atrašė, kad jį metė mergaitė, todėl jam buvo nuobodu. Po to vėl parašė jai, kad nenori bendrauti. Todėl C. buvo įtampoje. Kai A. pakeitė kardomąją priemonę, jis nuvažiavo į kaimą, kur buvo C. mokykla. Ir ji nenuėjo į pamokas. Mokytoja pasakė, kad yra atvažiavęs A., todėl ji neatėjo į pamokas. Jis visiems aiškino, kad jis domisi vaiku. Tada kvietė policiją, kad užfiksuotų, nes juk ten vaiko nebuvo. Vėliau dukra pateko į krizių centrą, nes iš A. ji girdėdavo, kad ji negraži, kad niekam ji nebus reikalinga, todėl jai kilo rimtos pasekmės. Rugpjūčio 3 d. dukra pateko į ligoninę dėl A. elgesio, nes jis tai norėdavo su ja bendrauti, tai nebenorėdavo. Ji po gimdymo buvo storesnė, tai jis pasakydavo, kad ji stora, negraži, kad ji niekam su vaiku nebus reikalinga. Ir tai ją veikė, nes ji dar jauno amžiaus. Kuomet ji su juo nebendrauja, viskas būna gerai. Po ligoninės N. nenori su juo bendrauti, nenori jo pažinoti. A. B. vaiko išlaikymui davė pinigų žiemą, kai dirbo. Yra banko pervedimas, kad buvo pervedęs 50 eurų, po to 150 eurų. Yra nustatyta vaiko lankymo tvarka. Ji nemato, kad A. norėtų bendrauti su vaiku. Dabar dukra laikosi stabiliai, vartoja stiprius vaistus. Ji lankosi pas psichologą. Anksčiau yra pastebėjusi, kad dukra vartojo alkoholį, tai buvo prieš nėštumą. Tai buvo bendravimas ir vartojimas alkoholio kartu su A. B. ir M., kurios pavardės neprisimena. Ji tvirtina, kad skambino advokatei R. Butnevičienei birželio mėnesį. Tuo metu rašė pareiškimą teismui. Sakė advokatei, kad su C. bus blogai, jei dukra toliau bendraus su A. B., nes ji tada neina į mokyklą, jai kyla isterija. Kalbėjo su A., aiškino jam, kad nuo N. būklės priklauso ir vaiko būklė.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji kaltinamojo mama. Kai jie pradėjo bendrauti, ji buvo prieš jų santykius, nes jai C. nepatiko. Kad jie draugauja sužinojo 2019 metų lapkričio mėnesį. Po pirmos bylos A. užsiminė, kad C. nori pastoti, nes bijo, jog po pirmo valymo gali neturėti vaikų. Po 2021-03-22 priimto teismo sprendimo sužinojo, kad C. vėl laukiasi. Sūnus sakė, kad buvo vienas kartas gruodžio pradžioje. Kad negalima santykiauti su mažametėmis, sūnus gal suprato, bet turbūt blogai suprato. Savo sūnaus elgesį vertina blogai. Jeigu ji neleidžia namuose jiems susitikti, tai jie susitinka gatvėje. Sako, kad su C. nebūna, o paskui juos mato gatvėje. Sūnus nesakė, kad lytiniai santykiai buvo pas juos namuose, jis sakė, kad buvo vienas kartas pas C. namuose.

Ekspertė A. Š. paaiškino, kad jos išvada dėl tų pačių priežasčių, kas buvo dėstoma ekspertizės akte, nesikeičia, nors nukentėjusioji apklausos metu nurodė, kad alkoholio nevartojo bei nurodė kitokias aplinkybes. Kelia prielaidą, kad ekspertizės metu nukentėjusioji jautėsi saugiai ir laisvai, kad galėtų atvirai kalbėti apie savo asmenines patirtis. Teko girdėti iš nukentėjusiųjų, kad jie jaučia įtampą, net jei yra apklausiami atskirame teismo kambaryje, tačiau jie žino, kad juos girdi kaltinamasis ir kiti proceso dalyviai. Jie jaučia tam tikrą nesaugumą. Tai yra tokia prielaida, kodėl ji teismo posėdyje pasakojo kitaip, nei ekspertizės metu. Ekspertizės akto išvadoje yra teigiama, kad C. D. negalėjo aktyviau priešintis A. B. ne tik dėl pavartoto alkoholio. Tačiau net ir atmetus alkoholio vartojimą, nenustatyta, vertinant jos asmenybę, kad ji galėtų būti iniciatorė, nes ji aktyvesnė romantiniuose santykiuose, priklausoma emociškai, nes patyrusi netektis, todėl siekianti artimo ryšio. Ekspertizės metu nustatė, kad iš tiesų ji turėjo vilčių turėti draugiškus santykius, todėl nesugebėjo pasakyti ne. Ji nesugebėjo atsispirti manipuliaciniam kaltinamojo elgesiui, kaip ji pasakojo, kad jis sakė, kad „aš nusižudysiu, jei tu nesutiksi“. C. D. , kaip asmenybė yra silpna, kad galėtų išsakyti savo tikrąją nuomonę, kad galėtų išreikšti nesutikimą. Atmetus manipuliacinį elgesį, pateiktos išvados taip pat nesikeistų, nes jos padarytos iš daugialypės analizės. Pagrindinis dėmesio fokusas yra jos emocinė būsena. Analizavo ir kėlė daug prielaidų dėl jos emocinės būsenos, pergyvenimų. Tai, kad nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad tyčia, norėdama pakenkti A. B., pildydama užduočių klausimyną pakėlė balus, galima daryti prielaidą, kad galimai jai buvo daromas poveikis. Jos nuomone, nukentėjusioji buvo nenuoširdi duodama tokius parodymus, o norint pašalinti tokias abejones, reiktų skirti naują ekspertizę tam, kad pasiaiškinti esančius skirtumus. Iš ekspertizės atlikimo eigos matoma, kad nukentėjusioji pasakojo apie tai, kad ji su draugais išgėrė 3 litrus degtinės. Šių nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių netikslino, nes ekspertizė nėra apklausa. Ekspertizės dėmesio fokusas yra trys uždaviniai – suvokimas ir gebėjimas priešintis įvykio metu, sveikatos sutrikdymo nustatymas. Ekspertės peržengtų kompetencijos ribas, jeigu detaliai aiškintųsi faktines aplinkybes. Nukentėjusiajai atliktas abortas yra jos trauminė patirtis. Ji nenorėjo jo, jai liepė mama. Taip ji pati pasakojo. Ji pati negalėjo išreikšti savo valios. Jeigu tai yra trauminis įvykis, tai išorinė ramybė yra susijusi su depresiška nuotaika, tuo pačiu veikia emociškai ir elgseną. Todėl jos elgesys, atsiradusi ramybė, santykių su mama pagerėjimas siejamas su tuo, kad ji vėl pastojo.

Kalbant apie alkoholio poveikį, nukentėjusios atsakymai skiriasi. Ekspertizės metu ji nurodė apie didelį kiekį alkoholio, teismo posėdžio metu ji kalbėjo, kad buvo mixo buteliukas, kad pusiau prisimena, pusiau ne. Jos atsakymai nėra tvirti. Yra priežasčių, tačiau jas išsiaiškinti galima tik gyvai, saugioje aplinkoje. Alkoholis jauną žmogų veikia, silpnina galimybes greitai ir adekvačiai reaguoti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kokia yra asmenybė. Tai yra vaikas, kuris augo smurtinėje aplinkoje. Nuolatinės agresijos jautimas formuoja baukščią asmenybę, negebančią priešintis. Ji neturi galimybių priešintis bet kokiam agresyvesniam elgesiui. Ji lieka prie išvados, kad tiek asmenybiškai, tiek galimai dėl pavartoto alkoholio, ji negebėjo adekvačiai priešintis. Vertina, kad pilno suvokimo apie lytinių santykių pasekmes ir antrą kartą nebuvo, nors ji buvo turėjusi santykius ir abortą. Globos namų (duomenys neskelbtini) savo išvadoje akcentuoja, kad ji negeba integruoti to žinojimo, patirčių. Žinojimas lyg ir yra, bet ji į savo elgseną, į sąmonę tam tikrų dalykų integruoti negeba. Todėl ji ir vėl atsirado analogiškoje situacijoje. Tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji turėjo romantiškus santykius, tarp jų buvo meilė, tačiau išvadoje jos nustatė, kad poreikio ir noro lytiniams santykiams ji neturėjo. Vertinant nukentėjusios amžių, nebrandumą, turimų žinių stoką, negali konstatuoti, kad ji galėjo pilnai suvokti atliekamų veiksmų esmę. Turimų žinių stoka pasireiškė tuo, kad formaliai ji jau buvo patyrusi abortą, tačiau jos žinios tik formalios. Kaip asmenybė ji per daug nebrandi, kad suvoktų tos informacijos turinį. Jei ji pilnai suvoktų tų veiksmų esmę, ji tada galėtų prognozuoti įvykių eigą ir neitų susitikti su kaltinamuoju. Ji visom išgalėm saugotųsi visų galimų pasekmių. Tai, kad nukentėjusioji teismo posėdžio metu pasakė, kad jos atžvilgiu prievartos nebuvo, kad ji nori būti kartu su kaltinamuoju, kad jo gaila, tokius jos parodymus dėl minčių nenuoseklumo ir prieštaravimų jos žodžiuose vertina kaip nuoširdumo ir atvirumo trūkumą.

Ekspertė S. S. paaiškino, kad dėl psichikos būsenos, dėl individualių psichologinių ypatumų, dėl nukentėjusios jausenos iki byloje tiriamų įvykių, ji pritaria psichologei – ekspertei A. Š., nes nukentėjusioji turėjo trauminių patirčių, kurios formavo jos jautrią, nepasitikinčią, negalinčią pasipriešinti, asmenybę. Iš medicininės dokumentacijos matyti, kad kaip tik tuo laikotarpiu iki šioje byloje tiriamojo įvykio, jau ji turėjusi depresinės simptomatikos, kuri palaipsniui blogėjo. Buvo skirtas medikamentinis gydymas, kai ištiko šis tiriamas įvykis. Tai trikdė jos emocinę būseną. Pastojusi ji pati gal ir ramiau jautėsi, tačiau ekspertizės metu buvo nustatyta, kad po byloje tiriamų įvykių palaipsniui formavosi potrauminio streso sutrikimo simptomai, kurie pasireiškė sapnais, prisiminimais apie buvusius santykius, užplūstantys su tuo susiję jausmai. Ir tai atitiktų potrauminio streso sutrikimo simptomatiką. Todėl

C. D. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris siejamas su byloje tyrimais įvykiais. Taip pat ji pas psichiatrus kreipdavosi ir iki byloje minimų įvykių dėl tėvo elgesio, nes jis smurtavo prieš mamą ir ją. Patikslina, kad A. pradedama konsultuoti vaikų psichiatro 2020 metais. Pagal turimus duomenis jos tėtis mirė 2019 m. kovo mėnesį. Šeima kreipėsi dėl konsultacijos pas psichiatrą jau po tėvo mirties. Išvadoje yra aprašyta, kad A. nustatytos dvi diagnozės - mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, kuris siejamas su kitais aplinkybiniais veiksmais - tėvo mirtis, smurtas šeimoje ir jos, ir kitų šeimos narių atžvilgiu. Tos patirtys yra skaudžios, niekur nedingsta. Tos patirtys formavo A. asmenybę. Kita diagnozė – potrauminio streso sutrikimas, turi labai aiškius kriterijus ir nustatomas pagal tam tikras simptomatikas ir požymius, kurie turi aiškų ryšį su konkrečiu faktoriumi, kuris ir sukelia tą simptomatiką. Buvo taikytos skalės. Pokalbių metu buvo kalbamasi apie tai kaip ji jaučiasi, kas vyksta pastaruoju metu, kaip ji miega, kokių minčių turi. Potrauminio streso simptomatika yra nevalingi, spontaniški, nekontroliuojami prisiminimai apie įvykį, apie tai kylančios reakcijos kalbant apie konkretų faktorių, kuris sukelia tas mintis. Dėl to buvo konstatuotas ir potrauminio streso sutrikimas ir mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas. Mišrų nerimo ir depresijos sutrikimą sąlygojo tėvo mirtis, smurtas šeimoje t.y., kiti dalykai nei tiriami byloje. O byloje tiriami dalykai, kaltinamojo veiksmai, sąlygojo potrauminio streso sutrikimą. Diagnozė nustatoma ne tik remiantis vienu ar keliais metodais. Yra vertinama visuma. Ekspertizės metu jos emocijos, nuotaikos, elgesys buvo adekvatūs pokalbio turiniui ir nekilo abejonių. Jos pasakyti skaičiai (balai) nebuvo lemiantis ir vienintelis kriterijus pagal kurį buvo nustatomas sutrikimas. Dėl potrauminio streso sukėlimo minėjo, kad tai susiję su A. B. atliktais veiksmais – santykiavo du kartus po aborto. Iš bylos matyti, kad yra du nusikaltimai, tačiau tų įvykių atskirti negalima, nes nukentėjusysis yra tas pats asmuo. Nėra tokios metodikos, kuria remiantis būtų galima atskirti įvykius. Ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad kaltinamojo veiksmai visų įvykių, ne konkrečios dienos, sukėlė potrauminį stresą. Negali atsakyti, kurios dienos kaltinamojo veiksmai sukėlė potrauminį stresą.

Globos namų (duomenys neskelbtini) pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualines prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad C. D. konsultacijų metu pasidalina, kad šiuo metu laukiasi kūdikio nuo 17 metų draugo E., su kuriuo jie pora daugiau nei metai. Apie jų santykius atsiliepia šiltai, išsako jo besiilginti, jį mylinti, teigia išgyvenanti dėl to, kad šiuo metu su A. negali matytis (dėl nesibaigusio ikiteisminio tyrimo, kuriame mergina yra nukentėjusioji). Mergina patikino, kad jos ir vaikino lytiniai santykiai vyko abipusiu sutarimu, kad jie abu nori kūdikio ir jo labai laukia. C. pasakojo, kad auginti vaikus patirties ji turi, nuo gimimo yra padėjusi auginti brolių vaikus. Klausiant apie apsisaugojimo priemones, išsako turinti žinių apie nesaugių lytinių santykių pasekmes, tačiau pastebima, kad jų negeba integruoti į savo asmeninį patyrimą. Tikėtina, kad C. ne iki galo geba įvertinti savo elgesį, suvokti atsakomybę bei numatyti lytinių santykių pasekmes (atkreiptinas dėmesys, kad tai yra antrasis C. nėštumas nuo to paties vaikino). Merginos žinios apie nėštumą yra ribotos, nors ji geba pasakyti tikslią numatomo gimdymo datą, tačiau negali pasakyti kelintą savaitę šiuo metu yra nėščia. Nepilnametė patikina, kad klausimų nei apie nėštumą, nei apie artėjantį gimdymą jai nekyla. Kalbantis lytiškumo tema, stebimos amžių atitinkančios emocinės reakcijos (nejaukumas, gėda), mergina išsako, kad šia tema jai kalbėtis yra nemalonu, iškilus panašaus pobūdžio klausimams, teigia galinti kreiptis į mamą. Žinių lytiškumo tema teigia įgijusi per mokykloje vykusias pamokas. Mergina teisingai diferencijuoja privačias ir viešas kūno vietas, tinkamus ir netinkamus prisilietimus, mini, kad lytinių santykių turėjusi tik su A.. Negebėjimas integruoti turimų žinių į asmeninį patyrimą, kritiškumo stoka kito motyvams jos atžvilgiu, neleidžia atmesti prielaidos apie patirtą seksualinę prievartą. Kyla pagrįstų abejonių dėl jos gebėjimo kritiškai vertinti esamą situaciją bei jos padarinius (t. 1, b.l. 73 - 75).

Globos namų (duomenys neskelbtini) pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualines prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad 2021-04-06 - 08, atliekant psichologinį A. B. vertinimą pastarasis nurodė, kad lytiniai santykiai su C. vyko abipusiu susitarimu, o nėštumas buvo planuotas (C. sakė, kad ji nori vaiko, o aš negalėjau jai atsakyti). Apie judviejų santykius A. kalba pabrėžtinai pozityviai, neatskleisdamas savo visapusiškos patirties juose. Vaikinas pasakojo, kaip jam patinka rūpintis C., dovanoti dovanas, apie mergaitę atsiliepia teigiamai (geras jos charakteris). Pastebėtina, kad nors ir A. žino, jog pagal įstatymus negalima lytiškai santykiauti su mažametėmis, bet jis nesugeba paaiškinti šio draudimo prasmės. Taip pat vaikinas neprisiima atsakomybės už savo veiksmus (nieko blogo nepadariau). Keltina prielaida, kad vaikinui trūksta kritiškumo įsitraukiant į santykius ir gebėjimo numatyti savo veiksmų pasekmes. Konsultacijų metu atsiskleidžia, kad A. labai nekritiškai vertina savo pasirengimą tėvystei. Dėl turimos patirties prižiūrint mažus vaikus, vaikinas jaučiantis būsiąs geras tėvas, yra linkęs pervertinti savo žinias ir įgūdžius (su vaikais moku elgtis, tikrai būsiu geras tėtis). Pastebėtina, kad vaikinas jautriai ir neigiamai reaguoja į aplinkinių įsitraukimą į jo santykių su C. situaciją bei mėginimą ją spręsti, reiškiasi pykčio jausmai, nukreipti į merginos motiną ir gydytojus dėl anksčiau atlikto nėštumo nutraukimo. Vertinant žinias apie lytiškumą pastebėta, kad A. žino apsisaugojimo būdus, bet nesugeba žinių pritaikyti praktiškai (kalbėdamas apie prezervatyvus mini, kad vengia juos naudoti, nes tada C. pagalvos, kad aš pas panas vaikštau). Taip pat pastebėta, kad A. turi realybės neatitinkančių įsitikinimų apie nėštumą ir linkęs neigti savo seksualinius poreikius. Toks seksualinių patirčių ir interesų neigimas, nuvertinimas gali būti susijęs su siekiu atsiriboti nuo įtampą, nesaugumą keliančios lytinių santykių temos. Pokalbio apie lytiškumą metu stebimos gėdos, nerimo ir juoko reakcijos (t. 1, b.l. 173 – 175).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-83/2022 išvados matyti, kad:

C. D. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), kilęs sąsajoje su byloje tiriamais nusikalstamais veiksmais jos atžvilgiu ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;

C. D. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau vertinant jos parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į jos būseną apklausos metu (baimė dėl ateities, baimė mamos vertinimų, nepasitikėjimas savimi ir pan.), kuri galėjo paveikti jos atvirumą;

C. D. , atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos turimas žinias (turėjo paviršutiniškų žinių apie lytinių santykių pobūdį ir reikšmę) ir jos būseną tuo metu (apsvaigusi nuo alkoholio, dėl ko neatsimena įvykių eigos, išgąstis, fizinis silpnumas), ji negalėjo aktyviau priešintis kaltinamojo veiksmams (t. 2, b.l. 90).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-83/2022 tiriamosios dalies matyti, kad C. D. Utenos PSPC vaikų ir paauglių psichiatro konsultuojama nuo 2020 metų. Mama nurodė, kad C. D. žaloja save – raižo rankas, kai yra supykusi ir susinervina (2020-04-29). Psichiatro konsultacijos metu A. nurodė, kad kartą pjaustė dešrą ir įsipjovė. Kraujas bėgo, palengvėjo. Ir pradėjo specialiai pjaustytis su peiliu riešą. Pasipjausčius palengvėdavo. Su psichologe bendravo 1 mėnesį iki tėvo mirties. Galėdavo apsiverkti greitai „Psichuot“. Psichologė padėjo. Po tėčio mirties su psichologe irgi kalbėdavosi. Po tėčio mirties ji tapo liūdna, nes mama uždraudė su dauguma draugių bendrauti. Emocijos labilios, yra opoziciškumo (ginčijasi su mama, naršo telefone, net ir paprašius išjungti). Mąstymas kiek konkretokas. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų nekonstatuojama. Diagnozė: nepatikslintas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (F92.9);

2020-06-17 psichiatro konsultacija: atvažiavo su mama. Buvo isterija – gėrė alkoholį, nenorėjo grįžti namo, buvo su vaikinu, jam 16 metų, jis išgėrinėja. Liepiau eiti namo, nenorėjo eiti namo, tada A. pradėjo save mušti per galvą, koją. Sako, kad buvo girta ir nepamena. Diagnozė: depresinis elgesio sutrikimas (F92.0);

2020-10-21 psichiatro konsultacija: C. pasakė, kad per kūno kultūros pamokas norisi išeiti ir nieko nedaryti, berniukai ir mergaitės žino apie viską, pavadina „aborto liekana“. Graudinasi. Ir toliau bendrauja su tuo vaikinu. Jo nesodins, teismas taip nusprendė. Diagnozė: kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8);

2020-11-18 psichiatro konsultacija: mama nurodo, kad dukra vis dirglesnė, piktesnė, sako, „kad visi padvėstumėt“, išeina kažkur toli, pamokų ruošti negali, šokinėja, lekia. Uždrausta susitikti su įtariamuoju, tačiau jie bendrauja telefonu. Vaikinas kontroliuoja, klausinėja, kur su kuo buvo, neleidžia. T. A. verkia. C. užpykusi išlekia iš kabineto. Mama pasakė, kad C. mėnesio pradžioje save žalojosi. Rekomenduotas gydymas krizių intervencijos skyriuje;

2021-02-03 psichiatro konsultacija: C. vėl laukiasi nuo to paties vaikino. Mama sako, kad „visi užsisėdo, kad nebūtų kartu jie, tai va kaip gavosi“. C. patenkinamos nuotaikos, bendrauja noriai. Diagnozė: (F43.8);

2021-03-03 psichiatro konsultacija: C. linksma, juokiasi, juokauja. Emocijos adekvačios, primityvokos. Mama nurodo, kad nuotaikos labai keičiasi;

vertinant C. D. psichikos būklę tiriamoji aiškino, kad bloga savijauta ir savižala buvo po aborto. „Tada liūdna labai buvo, kaltinau save, kad nužudžiau vaiką“. Savo savijautą iki tiriamų įvykių apibūdino taip: „buvau labai prigąsdinta nuo vaikystės, nes tėvas labai vartojo alkoholį ir vartojo smurtą prieš mane ir mamą. Tėvas labai rėkdavo, mušdavo mane. Vaikystėje bijodavau didelių garsų. Bijojau tėvo. Absoliučiai visko tada bijojau. Baimių buvo daug. Dėl antro nėštumo – A. be reakcijos buvo. Aš jam pasakiau, kad laukiuosi, jis pasakė – aišku, ir viskas. A. – dviveidis, nes jis pirmą laiką buvo normalus, o paskui parodė savo tikrą charakterį. Pradžioje buvo draugiškas, linksmas, geraširdis; paskui, kai sužinojo, kad aš nėščia, tai galėjo man ir ranką suspausti, arba dar kažkas, pastumti. Pradėjo manęs vengti, ignoruoti. Nelabai norėjo bendrauti. Dabar nebendrauju su A., nutrūko aštuntą nėštumo mėnesį, tiesiog aš nebenorėjau su juo bendrauti, kažkas šovė galvon, kad nebenoriu su juo bendrauti, net ir žinot jo nebenoriu. Atsiriboju nuo jo. Bet pas sūnų jis buvo, kai jam buvo trys ar keturi mėnesiai“. Tiriamosios subjektyviu vertinimu, patys sunkiausi gyvenimo įvykiai: „abortas, 8-9 balai iš 10 – ies; pats tas įvykis, kaip antrą kartą įvyko, būtent tie lytiniai santykiai kai buvo, 8-9 balai iš 10-ies, pasakoja: „jis tiesiog pergriovė ant lovos, pradėjo bučiuot, pradėjo nurenginėt, aš bandžiau atsispirti, rėkiau, bet nieko nesigavo, buvau truputi išgėrusi, tie lytiniai santykiai labiau iš galvos neišeina“;

psichologinio įvertinimo metu C. D. aiškino, kad apie tėvo būdą ir sudėtingą gyvenimišką patirtį dėl daug geriančio tėvo ir smurto prieš ją ir mamą naudojimo. Dėl mamos taisyklių formavosi tiriamosios prieštaraujantis, opozicinis elgesys (kartas nuo karto vartojo alkoholį). Tiriamajai kelia liūdesį mamos draudimai susitikti su draugais, nes ji jau turi vaiką. C. D. save vertino kaip mažai besidžiaugiančią, vienišą, nelaimingą, drovią, liūdną, nebendraujančią, besijaučiančia nieko neverta, bailią. Apie pažintį su kaltinamuoju C. D. papasakojo, kad iki nėštumo jie nesipyko, tačiau nėštumo metu suprato, kad jis visiškai kitoks. Pradėjo būti pora 2019-11-16. Šią dieną ji vertina kaip pačią didžiausią klaidą. Kai pastojo pirmą kartą ir nusprendė daryti valymą, sukilo pyktis ir liūdesys, kad bus valymas. Jos nuomonės dėl valymo mama neklausė. Ji pati būtų gimdžiusi. Po metų vėl prisigėrė su A. ir sužinojo, kad nėščia. Trise gėrė degtinę pas A. namuose. Jis pasakė, ar nenori pakalbėti. Ji sutiko. A. pastūmė ją, pradėjo bučiuot, bandė atsistumt, bet jai nesigavo ir taip įvyko. Baisu pasidarė, kad jis pastūmė. Pradėjo bučiuoti, nurenginėti, ji bandė atsispirt, tačiau nesigavo. Baisu labai buvo. Sakė „baik“, jis ignoravo (kas vyko toliau, neatsimena). Ryte atsikėliau, iškart apsirengiau, pabėgau namo, kol jis dar miegojo. Trise išgėrė 4 litrinius butelius. Po to įvykio beveik su A. nekalbėjo. Sužinojus, kad laukiasi buvo bloga, norėjosi verkti, nėjo į lauką, nieko nevalgė. Iki šiol išlieka prisiminimai;

Motyvuojamoji dalis

atlikus psichologinį įvertinimą ir apibendrinus gautus duomenis, nustatyta, kad santykyje su kaltinamuoju tiriamoji patyrė ir jai reikalingo dėmesio, ir pripažinimo, tačiau šiame santykyje ji negebėjo savęs apsaugoti, nubrėžti ribų, išreikšti nesutikimo ir pan. Negauta duomenų apie tai, kad tiriamoji galėtų rodyti iniciatyvą romantiniams santykiams, juo labiau, intymiems, kad pasitikėtų savimi, gebėtų įtakoti, veikti kitus ir panašiai. Šie tiriamajai būdingi individualūs ypatumai neatskleidžia jos duodamų parodymų turinyje;

ekspertizės metu atlikus psichologinį įvertinimą matoma, kad tiriamoji linkusi dalintis atsakomybe su kaltinamuoju (pvz. įvardina asmeninę iniciatyvą), tačiau jau ekspertizės metu ji įvardina ir kitų aplinkybių. Reikšmingas yra tiriamosios alkoholio vartojimas byloje tiriamų įvykių metu – dėl jo pavartojimo pirmojo epizodo (po ko sekė neštumo nutraukimas) tiriamoji visiškai neatsimenanti, o antrąjį atgamina tik iš dalies. Taip pat svarbios tiriamosios turimos žinios – iki pirmojo epizodo ji turėjo paviršutiniškų žinių apie lytinių santykių pobūdį, buvo įsitikinusi, kad nei kaltinamasis to norėjo, nei pati jautė norą pradėti lytinį gyvenimą. Nors vėliau (šioje byloje nagrinėjami įvykiai) tiriamoji turėjo išsamesnių žinių apie jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, tačiau negalėjo aktyviau priešintis kaltinamojo veiksmams dėl savo būsenos (išgąstis, fizinis silpnumas, apsvaigimas nuo alkoholio). Tokiu būdu, vertinant tiriamosios parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į jos būseną apklausos metu (nėštumo sąlygota baimė dėl ateities, mamos vertinimų baimė, nepasitikėjimas savimi ir pan.), kuri galėjo paveikti jos atvirumą. Negauta jokių duomenų apie tai, kad tiriamoji būtų galėjusi rodyti iniciatyvą lytiniams santykiams, būtų turėjosi poreikį romantiniams santykiams ir pan. Dėl savo būdo tiriamoji yra labiau nuolanki, siekianti pritapti referentinėje grupėje, linkusi vadovautis tos elgsenos normomis, o jos pačios vertybės dar nesusiformavusios, t.y., visa tai rodo jos polinkį pasiduoti įvairioms manipuliacijoms. C. D. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriamais kaltinamojo veiksmais. Dar iki byloje tiriamų nusikalstamų veikų buvę traumuojantys jos gyvenimo įvykiai (tėvo girtavimas ir smurtavimas jos ir jos motinos atžvilgiu, patyčios mokykloje) turėjo įtakos jautrios, uždaros, nesaugios, baukščios, vienišos asmenybės formavimuisi bei mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo išsivystymui. Pažymėtina, kad šios aplinkybės turėjo įtakos tiriamosios didesniam emociniam pažeidžiamumui (t. 2, b.l. 82 – 90).

Iš Panevėžio apygardos teismo 2021-03-22 nuosprendžio matyti, kad C. D. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad pirmuosius lytinius santykius su A. B. turėjo savo noru, abu buvo blaivūs. Liudytoja - psichologė J. Z. parodė, kad iš E. F.sužinojo, kad C. ir A. vienas kitam patinka, A. geras berniukas, mandagus, pradėjus draugauti su C. D. liovėsi rūkyti, A. jai darė teigiamą įtaką (t. 1, b.l. 156).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

A. B. pateikto kaltinimo esmė yra ta, kad jis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja pasinaudodamas nukentėjusios bejėgiška būkle dėl jos apsvaigimo nuo alkoholio bei jos mažametystės, t.y., ją išžagino.

Kaltinamasis A. B. prisipažino du kartus lytiškai santykiavęs su C. D. , tačiau teigė, kad lytiniai santykiai įvyko abipusiu sutarimu bei nurodė, kad alkoholio jie nevartojo. Jo žodžiais, santykiavo iš meilės ir abiejų iniciatyva. Kaltinamasis neneigė žinojęs nukentėjusiosios amžių.

Pagal suformuotą teismų praktiką asmens nesutikimu gali būti pripažįstami ir tokie at­ve­jai, kai kal­ti­nin­kas pa­si­nau­do­ja be­jė­giš­ka nuken­tė­ju­sio­ asmens būk­le, t.y., kai nukentėjęs asmuo sa­vo ne­sutiki­mo ne­iš­reiškia dėl be­jė­giš­kos savo būk­lės, kurią ga­li lemti am­žius, dėl ku­rio toks asmuo ne­ga­li tinkamai pa­si­prie­šin­ti kaltinin­kui bei socia­li­nė bran­da, dėl kurios jis ne­su­vo­kia ar­ba ne vi­siškai su­vo­kia su juo at­lie­ka­mų veiks­mų po­būdį ar jų es­mę. Ly­ti­nis santykiavi­mas su ma­ža­me­čiu as­me­niu pa­pras­tai ver­ti­na­mas kaip pasinau­do­ji­mas be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le, jei nukentėjusiajam nėra suėję 14 metų, nebent nukentėjusiojo sutikimas yra sąmoningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę. Priešingu atveju, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus, vertina, kad nukentėjusios C. D. sutikimas lytiškai santykiauti buvo sąmoningas ir duotas suvokiant su ja daromų veiksmų pobūdį ir esmę.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad C. D. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti. Be to, vertinant 2021-03-22 nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, yra pagrindo teigti, kad C. D. socialinė branda ir asmeninė patirtis leido jai priimti sąmoningą sutikimą ir suvokti lytinių santykių pobūdį ir galimas pasekmes.

Iš C. D. duotų parodymų matyti, kad ji iš esmės patvirtino tai, kad lytiniai santykiai įvyko abipusiu sutarimu ir sutikimu. Jos papildomai teismui duoti parodymai buvo papildyti nurodant, kad jie su kaltinamuoju buvo apsvaigę nuo alkoholio, kad ji prieštaravo lytiniams santykiams, tačiau galiausiai sutiko santykiauti, nes pagailo kaltinamojo šiam pradėjus verkti, be to, įtakos turėjo pavartotas alkoholis. Kaip matyti antrieji nukentėjusiosios parodymai iš esmės prieštarauja pirmiesiems, nes pirmą kartą teikdama parodymus ir atsakinėdama į klausimus C. D. ne kartą paneigė, kad prieš lytinius santykius jie su kaltinamuoju vartojo alkoholį. Abejonių kelia nukentėjusiosios detaliai, tačiau skirtingai nurodomos detalės apie suvartotą alkoholį. Ekspertėms nukentėjusioji nurodė, kad tą kartą „mes trise gėrėm degtinę. Pas E. namuose – nebuvo nei sesių, nei mamos. Jis pasakė, nenori pakalbėt, aš sutikau. Tada jis mane pastūmė ant lovos, pradėjo bučiuot. Bandžiau atstumt, bet man nesigavo, ir taip įvyko. Baisu pasidarė, kad jis pastūmė. Pradėjo bučiuot, nurenginėt, aš bandžiau atsispirt, atsistumt – nesigavo. Baisu labai buvo. Sakiau „baik“, jis ignoravo. Ant trijų buvo 4 buteliai litriniai (t. 2, b.l. 88 – 89). Teisme nukentėjusioji teigė kiek kitaip. Ji parodė, kad buvo vartojamas 4 laipsnių stiprumo miksas. Be to, pirmos apklausos metu nukentėjusioji teigė, kad namie buvo E. brolis A., priešingai nei nurodė ekspertizės atlikimo metu, kad namuose daugiau nieko nebuvo (t. 1, b.l. 42). Kaltinamasis nors ir nepaneigė, kad galėjo būti vartojamas alkoholis, tačiau tiksliai šios aplinkybės prisiminti negalėjo. Esant šiems prieštaravimams ekspertės pateikė rekomendaciją atsižvelgti į nukentėjusios būseną apklausos metu (baimė dėl ateities, baimė mamos vertinimų, nepasitikėjimas savimi ir pan.), kuri galėjo paveikti jos atvirumą. Tačiau teismas, įvertinęs pirmos apklausos duomenis, užfiksuotus vaizdo įraše, neįžvelgia požymių, kurie galėjo paveikti nukentėjusios atvirumą. Iš apklausos duomenų matyti, kad nukentėjusioji į jai užduodamos apklausos dalyvių klausimus atsakinėjo aiškiai, pateikė vienodus atsakymus, parodymai buvo nuoseklūs. Neaiškūs ar nesuprantami klausimai nukentėjusiajai nebuvo pateikti. Be to, nukentėjusioji buvo apklausta praėjus dar pakankamai trumpam laiko tarpui po aptariamo įvykio, o ekspertėms ji teikė paaiškinimus praėjus daugiau nei metams, ekspertinio tyrimo metu nukentėjusiosios situacija jau buvo pasikeitusi, nes ji jau buvo susilaukusi vaiko bei pykosi su vaiko tėvu – kaltinamuoju A. B.. Be to, siekiant pašalinti esminius prieštaravimus parodymuose, nukentėjusioji dar kartą apklausta teisme dalyvaujant ekspertėms. Į klausimą, kurie jos parodymai yra teisingi, nukentėjusioji atsakė, kad teisingi yra pirmieji jos parodymai, o apie tai, kad buvo vartojamas alkoholis, nukentėjusioji apskritai paneigė bei nurodė, kad ekspertėms apie alkoholio vartojimą nurodė todėl, kad tuo metu buvo susipykusi su kaltinamuoju, todėl norėjo, kad jam būtų blogiau. Taigi ši susidariusi situacija dėl nukentėjusios prieštaringų parodymų kelia abejones jos nuoširdumu, be to, leidžia teigti, kad nukentėjusioji puikiai suvokė savo vienokių bei kitokių parodymų prasmę ir jų skirtumus, siekiant tam tikro tikslo - tikslo pakenkti kaltinamajam.

Išvada, kad C. D. socialinė branda ir asmeninė patirtis leido jai priimti sąmoningą sutikimą ir suvokti lytinių santykių pobūdį ir galimas pasekmes, darytina atsižvelgiant ir į tai, kad C. D. ne tik iš pokalbių su mama ir pamokų mokykloje turėjo pakankamai išsamią informaciją apie lytinius santykius ir jų pasekmes - nėštumą bei gimdymą, bet ir iš asmeninės patirties. Nukentėjusiosios žodžiais, šią informaciją ji pilnai suprato, tačiau tikėjosi, kad tų pasekmių (nėštumo) nebus. Atkreiptinas dėmesys, kad C. D. ir A. B. apie aptariamą įvykį pirmiausia pasipasakojo Globos namų (duomenys neskelbtini) psichologei. Abu nurodė, kad nėštumas buvo planuotas ir kad jie nori kūdikio. Kaip matyti iš bylos duomenų ir gautų liudytojų parodymų, kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo pora, draugavo apie metus laiko, nukentėjusioji nuo kaltinamojo pastojo antrą kartą, todėl teismas daro išvadą, kad byloje nepateikti duomenys, kurie leistų daryti priešingas išvadas, t.y., kad C. D. buvo tiek socialiai nebrandi, kad nesuvoktų lytinių santykių pobūdžio ir galimų pasekmių. Ekspertė A. Š. posėdžio metu išklausiusi nukentėjusiosios parodymus patvirtino ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad įvykio metu C. D. negalėjo priešintis A. B. dėl jos socialinio nebrandumo, romantinių santykių siekio ir nesugebėjimo integruoti asmeninių patirčių į savo elgesį. Net ir atmetus faktus, kad buvo vartojamas alkoholis ir prievarta, eksperčių nuomone, išvada, kad nukentėjusioji negalėjo priešintis, lieka nepaneigta. Tačiau teismas atmeta šias eksperčių išvadas padaręs priešingas išvadas. Išvados dėl negalėjimo pasipriešinti lytiniams santykiams atmetamos dėl to, kad ekspertės jų apklausos metu atsakydamos į klausimus iškėlė eilę prielaidų, kuriomis vadovautis teismas neturi teisinio pagrindo. Teismo nuomone, padaryta prielaida, kad nukentėjusioji apklausiama teisme buvo nenuoširdi, nes ją galėjo paveikti kitų proceso dalyvių dalyvavimas apklausoje, yra nepagrįsta, neįvertinus fakto, kad nukentėjusioji teisme buvo apklausinėjama ne pirmąjį, o jau ketvirtą kartą. Nukentėjusios teismui pateikti atsakymai buvo aiškūs ir konkretūs. Vertinant nukentėjusios išorinį elgesį apklausos metu, teismui leidžia spręsti, kad jokio išorinio poveikio, ar baimės nukentėjusioji nepatyrė ir nejautė. Taip pat nepagrįsta eksperčių iškelta prielaida, kad nukentėjusioji galėjo būti paveikta. Byloje negauta duomenų, kad nukentėjusiajai būtų daromas poveikis, priešingai, byloje yra duomenys, kad kaltinamasis domisi vaiku, tačiau su nukentėjusiąja apie byla jie nesikalba. Teismas atkreipia dėmesį ir į prieštaringas eksperčių išvadas dėl nukentėjusios nurodyto alkoholio vartojimo fakto. Ekspertė A. Š. nurodė, kad detaliai į alkoholio vartojimo faktą nesigilino, nes ekspertinis tyrimas yra ne nukentėjusios apklausa, tačiau darant išvadas dėl nukentėjusios negalėjimo pasipriešintis, šiuo faktu ekspertės rėmėsi ir išvadose, nurodant, kad nukentėjusioji kaltinamajam negalėjo priešintis dėl pavartoto alkoholio. Galiausiai, bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad nukentėjusios ir kaltinamojo santykiai ekspertizės metu buvo pablogėję, jie pykosi, nebendravo, ir, kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamasis ją įžeidinėdavo, nenorėdavo bendrauti, todėl neteisingų faktų pateikimą ekspertėms teismas vertina taip, kaip nurodė nukentėjusioji, jog ji jų tarpusavio santykių pablogėjimo metu norėjo pakenkti kaltinamajam A. B..

Socialinė branda – tai fizinio ir psichinio asmenybės brandumo pakopa, kurią skirtingi asmenys pasiekia skirtingo amžiaus. Iš byloje nustatytų aplinkybių apie nukentėjusiosios fizinę brandą, lytinių santykių esmės ir reikšmės suvokimą, teismas neturi pagrindo abejoti C. D. socialine branda. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad nepilnametis kaltinamasis A. B. taip pat nurodė, kad nukentėjusioji norėjo lytinių santykių, ką patvirtino C. D. bei tai, kad jie buvo įsimylėję ir negalėjo vienas kitam atsispirti. Jų draugystė tęsėsi apie metus laiko, todėl dėsninga, kad jų abiejų psichinė bei socialinė branda labai nesiskyrė. Teismo nuomone, ypač didelės reikšmės įvykiams turėjo būtent jaunuolių įsimylėjimas. Byloje užtenka įrodymų, kad lytiniai santykiai vyko abiejų – kaltinamojo ir nukentėjusiosios iniciatyva. Šią aplinkybę patvirtina visiškai sutampantys ir nuoseklūs kaltinamojo ir nukentėjusios parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo ir nukentėjusios mamų duoti parodymai, patvirtinantys, kad abu jaunuoliai iš tiesų buvo įsimylėję.

Iš to kas buvo išdėstyta seka išvada, kad seksualiai pilnaverčio mažamečio asmens iniciatyva ar jo sutikimu atlikti lytiniai santykiai yra viena iš aplinkybių, paneigiančių kaltinamajam inkriminuotą nukentėjusiojo asmens valios pažeidimo būdą – pasinaudojimą jo bejėgiška būkle dėl mažametystės.

Taigi paminėtos aplinkybės kategoriškai prieštarauja kaltinamajame akte išdėstytai išvadai, kad kaltinamasis A. B. tyčia, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška padėtimi dėl mažametystės, ją išžagino (BK 149 straipsnio 4 dalis). Lytiniai santykiai, esant mažamečio asmens sutikimui, kai sutikimas yra sąmoningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę atitinka BK 153 straipsnį (Mažamečio asmens tvirkinimas) numatytos nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 20 p.). Todėl kaltinamojo A. B. veika iš BK 149 straipsnio 4 dalies perkvalifikuotina į BK 153 straipsnio 1 dalį, vertinant, kad jis padarė vieną tęstinį nusikaltimą.

Teismas neturi pagrindo abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-83/2022 išvadai, kad C. D. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), kilęs sąsajoje su byloje tiriamais nusikalstamais veiksmais jos atžvilgiu ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis A. B. suvokė ir pripažino, kad dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusios sveikata. Ginčo šioje dalyje nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į išvadas dėl BK 149 straipsnio 4 dalies perkvalifikavimo į BK 153 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, kad ši A. B. veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

A. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino turėjęs lytinius santykius su mažamete, t.y. prisipažino esmines nusikaltimo objektyviosios pusės aplinkybes ir tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

BK 153 straipsnio redakcija numato šias alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. A. B. teisiamas antrą kartą, padarytos veikos yra susiję, nes jis teisiamas už lytinį santykiavimą su C. D. . Padaryti tyčiniai apysunkiai nusikaltimai. Kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusioji ir jos atstovė pagal įstatymą kaltinamajam pretenzijų neturi. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei veikų padarymo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. B. skirtina sankcijose už padarytas veikas nustatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu artima įstatymu nustatytos šių bausmių trukmės minimaliam dydžiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrintina su Panevėžio apygardos teismo 2021-03-22 nuosprendžiu paskirta visiškai atlikta bausme taikant bausmių apėmimo principą, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir nubausti jį:

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmių apėmimo būdu, subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendį ir laikyti A. B. pilnai atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Donatas Jatužis