Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-02 · Civilinė byla Nr. 2-3398-560/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-02
Bylos Nr.
2-3398-560/2011
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00047-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
BUAB „Skala“
Civilinė byla Nr. 2-3398-560/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00047-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 117.2; 126.5; 126.8
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,

dalyvaujant pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko atstovas adv. Tadas Zaremba, atsakovo BUAB „Skala“ administratoriaus įgaliotos atstovės V. Z. ir I. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD bankas skundą dėl atsakovo B UAB „Skala“ 2010-12-22 įvykusio kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas pateikė teismui skundą (b.l. 1-3), kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu B UAB „Skala“ 2010-12-22 kreditorių komiteto posėdžio sprendimą 3 darbotvarkės klausimu dėl patirtų administravimo išlaidų dengimo tvarkos. Nurodo, kad pareiškėjas yra B UAB „Skala“ kreditorius bei kreditorių komiteto narys. 2009-12-22 įvyko BUAB „Skala" kreditorių komiteto posėdis, kuriame trečiu darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta patirtų administravimo išlaidų dengimo metodika, pagal kurią pardavus įkeistą turtą už didesnę sumą nei įkeisto turto turėtojo teismo patvirtinta reikalavimo suma, patirtos (tiesioginės įkeisto turto) administravimo išlaidos bus dalinamos proporcingai parduotai sumai (kas sumažins įkaito turėtojo dengiamą sumą). Iš administratoriaus paaiškinimų tapo aišku, kad balsų dauguma priimtas kreditorių komiteto sprendimas reiškia, kad pardavus įkeistą turtą už didesnę nei įkaito turėtojo reikalavimo suma, pirmiausia būtų nustatoma gautų pajamų dalis, tenkanti įkaito turėtojui ir pajamų dalis tenkanti kitiems kreditoriams, tada proporcingai šioms dalims būtų paskirstomos administravimo išlaidos, t.y., atitinkama administravimo išlaidų suma būtų mažinama tenkinama įkaito turėtojo reikalavimo dalis, o kitiems kreditoriams taip pat tektų dalis pajamų iš įkeisto turto pardavimo, nors dar nebūtų visiškai patenkintas įkaito turėtojo reikalavimas. Pareiškėjo manymu, toks kreditorių komiteto nutarimas prieštarauja LR įmonių bankroto įstatymo nuostatoms ir tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus. Pasak pareiškėjo kreditorių komitetas skundžiamu nutarimu patvirtintoje metodikoje neteisėtai nurodė pirmiausia nustatyti įkaito turėtojui ir kitiems kreditoriams tenkančių pajamų dalių proporcijas, o ne skirti atitinkamą pajamų dalį padengti administravimo išlaidoms, kas prieštarauja LR ĮBĮ 36 str. 1 d. Be to, LR ĮBĮ 34 str., 35 str. nuostatos aiškiai numato, kad iš pajamų, gautų pardavus įkeistą turtą, pirmiausia tenkinami įkeitimu užtikrinti reikalavimai, tik lėšų, likusių patenkinus visus hipotekos kreditoriaus reikalavimus, likutis gali būti skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Tokiu būdu kitų kreditorių reikalavimai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, gali būti tenkinami tik po to, kai yra padengtos visos tam turtui tenkančios administravimo išlaidos ir patenkintas visas hipotekos kreditoriaus reikalavimas. Todėl skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu buvo nustatyta įstatymų nuostatų neatitinkanti lėšų paskirstymo tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas B UAB „Skala“ pateikė atsiliepimą į skundą (b.l.29-31), kuriuo prašė jį atmesti. Atsakovo teigimu, skundas yra nepagrįstas, o skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas yra teisėtas, nepažeidžiantis tiek visų įmonės kreditorių, tiek ir pareiškėjo interesų. Atsakovas, remiantis LAT 2009-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-2009, teigia, kad ĮBĮ 34 straipsnio nuostata, kad iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, pirmiausia (be eilės) tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, nereiškia, kad toks kreditorius gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas. Hipotekos kreditorius, gavęs kreditorinio reikalavimo patenkinimą iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų, privalo dalyvauti atlyginant bankrutavusios bendrovės administravimo išlaidas. Taigi kiekvienas kreditorius, atgavęs visą ar dalį savo finansinio reikalavimo, privalo padengti, proporcingai atgautai daliai, bankroto proceso metu patirtas administravimo išlaidas. Priešingu atveju būtų pažeisti sekančių eilių kreditorių interesai, nes jie atgautų mažesnes sumas negu kad būtų galimybė atgauti egzistuojant proporcingai patirtų išlaidų padalinimo schemai. Jeigu nebūtų skiriama atitinkama įkaito turėtojui skirtų lėšų dalis padengti administravimo išlaidoms (pastatų administravimo išlaidos, teisinės kitų kreditorių, teisinės bendros, teisinės tikslinės, administratoriaus patirtos išlaidos, išlaidos, skirtos tinklų tiesimui), tai arba visiškai išnyktų galimybė žemesnės eilės kreditoriams gauti reikalavimo patenkinimą arba ji ženkliai sumažėtų. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas, pateikdamas šį nepagrįstą skundą, bando išvengti pareigos prisidėti prie bankrutavusios bendrovės administravimo išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjo atstovas advokatas T. Z. teismo posėdžio metu palaikė pareikštą skundą. Nurodė, kad pareiškėjo nuomone, lėšos, gautos iš parduoto įkeisto turto, tuo atveju, jei įkeistas turtas bus parduotas už didesnę sumą nei yra įkeisto turto turėtojo teismo patvirtinta reikalavimo suma, turėtų būti paskirstyta tokia tvarka: pirmiausia pilnai padengiamos patirtos administravimo išlaidos, tuomet pilnai padengiamas įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas ir tik iš likusių piniginių lėšų tenkinami kitų kreditorių finansiniai reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovės V. Z. ir I. D. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą atsiliepimą ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, nepažeidžia kreditorių, taip pat ir pareiškėjo, interesų, kadangi pardavus įkeistą turą už didesnę sumą nei yra įkeisto turto turėtojo teismo patvirtinta reikalavimo suma, tai patirtos administravimo išlaidos bus dalinamos proporcingai parduotai sumai. Tai sumažins įkaito turėtojo administravimo išlaidų mokamos sumos dydį bei sudarys galimybes iš dalies padengti kitų kreditorių finansinius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-07-24 nutartimi B UAB „Skala“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartimi buvo patvirtintas B UAB „Skala“ kreditorių sąrašas bei jų bendras 70 082 977,77 Lt dydžio finansinis reikalavimas, taip pat ir pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD bankas 540 236,73 Lt dydžio finansinis reikalavimas. 2010-05-07 pirmojo B UAB „Skala“ kreditorių susirinkimo metu buvo išrinkti 5 kreditorių komiteto nariai: AB SEB bankas (kreditorių komiteto pirmininkas), darbuotojų įgaliota atstovė Vijolė Baginskienė, UAB Fima, AB SEB lizingas, AB DnB NORD bankas. Vadovaujantis LR ĮBĮ 23 str. 2 d., kreditorių komitetui buvo perduotos visos kreditorių susirinkimo teisės, išskyrus teisę rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, keisti kreditorių komiteto sudėtį bei sudaryti taikos sutartį. 2010-12-22 vykusio kreditorių komiteto posėdžio metu buvo pritarta trečiam darbotvarkės klausimui dėl patirtų administravimo išlaidų dengimo tvarkos, t.y. buvo pritarta administratoriaus siūlymui patvirtinti patirtų administravimo išlaidų dengimo metodiką – pardavus įkeistą turtą už didesnę sumą nei yra įkeisto turto turėtojo teismo patvirtinta reikalavimo suma, tai patirtos (tiesioginės įkeisto turto) administravimo išlaidos bus dalinamos proporcingai parduotai sumai (kas sumažins įkaito turėtojo dengiamą sumą), ką skundu ginčija pareiškėjas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bankroto bylose privalo veikti aktyviai ex officio, nes įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik bankrutuojančios (bankrutavusios) kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, kas lemia viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Taigi, iš išdėstyto seka, kad teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo privalo ex officio patikrinti, ar jie priimti nepažeidžiant įstatymų nustatytos jų procedūrinės priėmimo tvarkos, bei įvertinti, ar pats priimtas nutarimas ir jo sukeltos pasekmės nepažeis visų (dalies) įmonės kreditorių bei bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų.

Iš 2010-12-22 kreditorių komiteto protokolo Nr. 1 (b.l. 5-8) matyti, kad pareiškėjo ginčijamam nutarimui pritarė 4 kreditorių komiteto nariai, prieš balsavo tik pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas. Todėl pripažintina, kad skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 25 str. 4 d. numatytos nutarimų priėmimo tvarkos.

Pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas, nesutikdamas su 2010-12-22 priimtu kreditorių komiteto posėdžio sprendimu pritarti darbotvarkės 3 klausimui dėl patirtų administravimo išlaidų dengimo tvarkos, sutinka su tuo, kad turi būti pilnai atlygintos patirtos administravimo išlaidos, tačiau mano, kad, pardavus įkeistą turtą už didesnę sumą nei yra įkaito turėtojo teismo patvirtinta reikalavimo suma, gautos pajamos turėtų būti paskirstytos ir išmokėtos tokia tvarka: visų pirma atlygintos administravimo išlaidos, tuomet pilnai padengtas hipoteka užtikrintas pareiškėjo kreditorinis reikalavimas ir tik iš likusios sumos tenkinami kitų kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais negali sutikti, kadangi pareiškėjas netinkamai aiškina ĮBĮ aštunto skirsnio nuostatas, reglamentuojančias įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką bankroto proceso metu.

Pagal ĮBĮ 34 straipsnį įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimas tiek, kiek jis užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą ĮBĮ 35 straipsnyje, nes įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius yra privilegijuotas kreditorius – įkeitimu (hipoteka) užtikrintas reikalavimas iš įkeisto turto tenkinamas be eilės (ĮBĮ 34, 35 straipsniai, CPK 754 straipsnio 1 dalis). Tačiau ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtinta norma, kad iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su įkaito turėtoju, hipotekos kreditoriumi, nereiškia, kad įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius neturi dalyvauti apmokant (padengiant) administravimo išlaidas, nes pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį tos lėšos formuojamos iš bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), taigi ir iš lėšų, priklausančių išmokėti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. ĮBĮ įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atėmus administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009, 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005, 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003). Kartu pažymėtina, kad bankroto procedūromis siekiama vienodai ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, todėl administravimo išlaidų kompensavimo bankroto procese veiksmai turi būti atliekami laikantis visų subjektų dalyvavimo principo (CK 1.5, 1.137 str.), išskyrus atvejus, jei kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą ir joje numatytų išlaidų apmokėjimo tvarką, nusprendė kitaip (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Iš to seka, kad visais atvejais turi būti kompensuojama patirtų administravimo išlaidų dalis ir iš lėšų, išmokėtinų įkaito turėtojui, išskyrus jei kitaip yra nusprendęs kreditorių susirinkimas.

Įvertinus šį teisinį reglamentavimą bei atsakovo atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad kreditorių komiteto nutarimas pritarti administratoriaus siūlymui patvirtinti patirtų administravimo išlaidų dengimo metodikai, nurodytai administratoriaus pateiktoje padalinimo schemoje (b.l. 9), t.y. pardavus įkeistą turtą už didesnę sumą nei yra įkeisto turto turėtojo teismo patvirtinta reikalavimo suma, patirtos (tiesioginės įkeisto turto) administravimo išlaidos bus dalinamos proporcingai parduotai sumai, neprieštarauja ĮBĮ aštunto skirsnio reikalavimams. Kaip minėta, nors įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditorinių reikalavimų tenkinimas atliekamas pirmiau už kitus kreditorinius reikalavimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad įkaito turėtojas yra atleistas nuo administravimo išlaidų apmokėjimo, nes tos lėšos formuojamos iš visų gaunamų bankrutuojančios įmonės lėšų, įskaitant ir priklausančias mokėti įkaito turėtojui. Tuo tarpu pareiškėjo nurodoma gautų lėšų paskirstymo tvarka (pirmiausia atlyginant administravimo išlaidas, tuomet pilnai padengiant įkeitimu užtikrintą pareiškėjo finansinį reikalavimą ir tik iš likusių lėšų tenkinami kitų įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai) neatitinka šių įstatymo nuostatų. Laikantis pareiškėjo nurodytos tvarkos susidarytų tokia situacija, kai patirtos administravimo išlaidos (ar jų dalis) už parduotą įkeistą turtą būtų atlygintos ne iš įkaito turėtojui skirtų lėšų, kadangi būtų pilnai patenkintas jo finansinis reikalavimas, jam nepatyrus jokių išlaidų, o būtent iš kitų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui skirtinų lėšų, kas prieštarautų minėtam principui, jog visais atvejais administravimo išlaidos (ar jų dalis) turi būti kompensuojamos ir iš lėšų, išmokėtinų įkaito turėtojui pardavus įkeistą turtą, bei sąlygotų tai, kad arba visiškai išnyktų galimybė žemesnės eilės kreditoriams gauti reikalavimo patenkinimą, arba ji ženkliai sumažėtų. Tuo tarpu pripažintina, kad skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nustatyta administravimo išlaidų dengimo metodika (tvarka) atitinka įstatymų reikalavimus, teisingumo, sąžiningumo, protingumo reikalavimus, gina visų įmonių kreditorių interesus bei, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų, kadangi taikant patvirtintą metodiką, tuo atveju jei įkeistas turtas būtų parduotas už didesnę sumą nei teismo patvirtinta pareiškėjo reikalavimo suma, jam tenkanti mokėti administravimo išlaidų suma (dabartiniu metu – 54 401,35 Lt) proporcingai sumažėtų, kaip tai nurodyta patvirtintoje administravimo išlaidų dengimo metodikoje (b.l. 9). Taigi, nenustačius, kad skundžiamas nutarimas prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, nepažeidžia įmonės kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesų, pareiškėjo skundas dėl 2010-12-22 B UAB „Skala“ kreditorių komiteto nutarimo (3 darbotvarkės klausimo) pripažinimo negaliojančiu atmestinas.

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. bei 96 str., taip pat vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d. pareiškėjo prašymą atmetus, iš pareiškėjo į valstybės biudžetą priteistinos 16,65 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290-292 str. bei LR Įmonių bankroto įstatymo 25, 33-36 str.

nutarė:

Pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD bankas skundą atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš pareiškėjo AB DnB NORD bankas (į.k. 112029270, buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius) 16,65 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Panaikinti byloje Vilniaus apygardos teismo 2011-01-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą BUAB „Skala“ vykdyti 2010-12-22 kreditorių komiteto posėdžio sprendimą 3 darbotvarkės klausimu dėl patirtų administravimo išlaidų dengimo tvarkos.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius