Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3154-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
1-3154-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33255-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
R. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-3154-836/2019Proceso Nr. 1-01-1-33255-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5; 2.3.4.3; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant R. L., dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,kaltinamajam E. K.,nedalyvaujant nukentėjusiajam R. P. ir jo atstovei pagal įstatymą G. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., 2019 m. rugpjūčio 4 d. apie 15.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Gudžiūnų mstl., Kėdainių r., kieme, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė R. P. į galvą, tuo padarydamas dešinio skruosto sumušimą, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam R. P. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, bet galėjo būti rugpjūčio 4 d., kaip nurodyta kaltinime. Buvo atėjęs vaikas - nukentėjusysis dėl motorolerio detalių pirkimo. Pasiūlė pirkti motorolerio likusias detales. Nukentėjusysis atsakė, kad pagalvos. Tvarkė grūdus ir paskambino švogeris, kuriam pasakė, kad duotų pakalbėti tą švogeriuką dėl tų detalių, padavė ir jis pasakė jam negražius žodžius, kurie jį įžeidė, pažemino. Tada jis nuvažiavo pas R. švogerį į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) , Gudžiūnų mstl., Kėdainių r, pasikvietė R. pasikalbėti, paklausė kodėl taip negražiai kalba ir pliaukštelėjo delnu į veido sritį už tuos žodžius. Įvykio metu buvo blaivas. Tikrai nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tyrimo metu sakė, kad ne nukentėjusysis taip sakė, bet jis įsitikinęs, kad su juo kalbėjo ir jis taip sakė. Gailisi. Dirba, gauna minimalias pajamas - 581 Eur į rankas. Pripažįsta civilinį ieškinį, bet ne tokią pinigų sumą. Sutiktų su 80-100 eurų žala. Atsiprašė nukentėjusiojo per apklausą. Daugiau jo nematė ir jam neskambino.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

G. P. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 4 d., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Gudžiūnai, Kėdainių r., vietinis gyventojas pravarde „Z.“, sumušė jos nepilnametį sūnų R. P., gim. (duomenys neskelbtini) dėl ko jis buvo nuvežtas į VšĮ Kėdainių ligoninę. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 15-19).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Gudžiūnai, Kėdainių r., kiemas. Prie medinio pastato kampo matosi išverstas šienas. Iš įvykio vietos nieko nepaimta, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 20-24).

Liudytojos G. P. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 17.30 val., jai paskambino dukra J. A., kuri pasakė, kad jos remontuojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Gudžiūnų mstl., Gudžiūnų sen., Kėdainių r., kieme, vietinis gyventojas, kurį vadina "Z.", sumušė jos nepilnametį sūnų R. P.. Ji pati įvykio nematė. Dukra man paaiškino, kad į jos kiemą atėjo neblaivus Gudžiūnų kaimo gyventojas ir pasikvietė pakalbėti R.. Netrukus tas vyras trenkė ranka sūnui į galvą. Kaip suprato iš dukros pasakojimo, tas vyras R. trenkė dėl nesusipratimo, nes galvojo, kad R. jį negražiai išvadino telefonu, nors tai buvo padaręs kitas asmuo, R. pažįstamas. Sūnų sumušusio vyro ji nepažįsta ir su juo bendravusi nėra ( 1 t., b. l. 37-39).

N. R. P. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad 2019-08-04 jis buvo savo sesės namo kieme, Gudžiūnuose, kuomet atėjo asmuo, kurį jis žino iš matymo, jį visi vadina "Z.". Vyriškis jį pasikvietė pakalbėti. Jie nuėjo prie daržinės kampo esančių durų, ir tas vyriškis jam pasakė, kad taip jo nepavadins, pavartojo necenzūrinį žodį ir vieną kartą staigiai kumščiu sudavė į jam galvą. Nuo suduoto smūgio jam skaudėjo, ausyje cypė, iš karto veido kairė pusė patino, tas vyriškis jam sudavė tiesiai į veidą iš kairio kumščio. Jo teigimu, nuo vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo neblaivus. Jo teigimu, jam vyriškis trenkė be jokio pagrindo, sumaišęs su kitu asmeniu, kuris ir pavadino vyriškį necenzūriniu žodžiu, kurio jis minėti nenori. Po įvykio vyriškis atėjęs nebuvo ir neatsiprašė. Asmuo „Z.“ ateidavo pas M., sesers vyrą, su juo pakalbėdavo. Iki įvykio jo santykiai su „Z.“ buvo normalūs, jo klausė apie motorolerio plastmasių kainas, kuris žadėjo sužinoti ir jam pasakyti (1 t., b. l. 55-57, 58, 59-60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2060/2019(02) užfiksuota, kad R. P. dešinio skruosto sumušimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi kuo galėjo būti kumštis paveikiant skruostą galimai ir vieno trauminio poveikio (kontakto) pasėkoje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2019-08-04. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70).

Liudytojos J. A. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad 2019-08-04 apie 15.50 val., ji buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Gudžiūnų mstl., Kėdainių r., kieme kartu su N. A., M. J.. Taip pat kieme buvo jos brolis R. P., kuomet atėjo kaimynas E. K., kuris pasikvietė R. pakalbėti. Jie abu stovėjo prie daržinės durų, nuošaliau nuo kiemo pusės. Ji matė, kaip E. K. trenkė kumščiu R. į galvą, nuo ko brolis susmuko. Pribėgusi klausė E. K. kodėl šis taip pasielgė, jis nurodė, kad daugiau taip jo niekas nevadins, kaip jis nenurodė. Jos teigimu viskas galėjo nutikti dėl to, kad prieš įvykį telefonu M. J. kalbėjo su E. K. dėl motorolerio dalių ir kažkaip E. K. pavadino. Kadangi brolis pasakė, kad jam skauda sumuštą vietą, spengia ausyse, iškvietė greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 77-80).

Liudytojo M. J. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad 2019-08-04 apie vidurdienį, kartu su sugyventine N. A. nuėjo pas M. A. padėti remontuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , Gudžiūnų mstl., Kėdainių r., kur buvo M. žmona J. A. ir jos brolis R. P. Po kurio laiko jam paskambino vietinis gyventojas E. K., kuris klausė, ar jis pirks motorolerį. Jis juokais E. K. pavadino negražiai. Maždaug po valandos į kiemą atėjo E. K. ir pakvietė R. pakalbėti. Iš eisenos jam atrodė, kad E. K. yra neblaivus. R. su E. K. nuėjo už daržinės kampo. Tuomet jie nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad R. stovi susiėmęs už galvos, o E. K. stovėjo šalia. Jis suprato, kad E. K. sudavė R.. E. R. pasakė, kad šis jo taip nevadins. Tuomet liudytojas jam pasakė, kad tai jis sakė, o ne R.. E. K. nenorėjo nieko girdėti. Jis matė, kad po smūgio R. dešinė veido pusė buvo patinusi, R. skundėsi galvos skausmu (1 t., b. l. 83-86).

Liudytojos N. A. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad 2019-08-04 apie 13.00 val. ji kartu su sugyventiniu M. J. buvo pas brolį, adresu (duomenys neskelbtini) , Gudžiūnų mstl., Kėdainių r., kur buvo brolio žmona J. bei jos brolis R. P.. Kažkuriuo momentu jos brolis padavė sugyventiniui M. telefoną ir pasakė, kad jam skambina. Girdėjo, kaip sugyventinis asmeniui, kuris paskambino, sakė negražų žodį. Po kurio laiko į kiemą atėjo vietinis gyventojas E. K., kurį vadina „Z.“, kuris iš pažiūros atrodė neblaivus, ir pasikvietė R. pasikalbėti. Jie abu nuėjo už daržinės ir apie ką kalbėjo ji negirdėjo, kai pasigirdo smūgio garsas, jie nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad R. klūpi ant žemės, susiėmęs už veido, o nuo jo nuėjo E. K., kuris nurodė, kad taip jo niekas nevadins. M. bandė paaiškinti, kad tai jis kalbėjo telefonu, o ne R., tačiau šis nesiklausė. Ji matė, kad R. dešinys skruostas patinęs (1 t., b. l. 89-92).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiuoju jo nesieja nei šeimyniniai, nei giminystės ryšiai. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinime nurodyta, kad E. K. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats kaltinamasis neigia, jog veikos padarymo metu buvo neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės byloje nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, į tai, kad nėra aišku ar buvo apsvaigęs nuo alkoholio, koks buvo kaltinamojo apsvaigimo laipsnis ir ar jis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė nelaikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir šalintina iš kaltinamojo kaltinimo.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Jis neteistas (teistumas išnykęs) ( 1 t., b. l. 121), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 122), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 127, 130, 135), VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos grupėje nėra (1 t., b. l. 126). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, taip bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį, įpareigojimus atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje byloje nukentėjusysis R. P. kaltinamajam pareiškė 800 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 45). Kaltinamasis E. K. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog dirba, gauna minimalias pajamas, todėl galėtų atlyginti 80-100 eurų neturtinės žalos. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kadangi jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies. Vadovaujantis teismų praktika, teisingumo, protingumo principais iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti. (1 t., b. l. 114-115)

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną palikti saugoti byloje. (1 t., b. l. 58)

Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 3,72 Eur), priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. K.: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

N. R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. P. (Swedbank banko sąskaitos Nr. LT76 7300 0101 5973 4020), kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną palikti saugoti byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Iš nuteistojo E. K. priteisti 3,72 Eur (trys eurus 72 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė