- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- A2.11.-494-834/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- K. Z.
- Kategorijos
- 2.12.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,
dalyvaujant K. Z.,
išnagrinėjusi K. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos piliečio, dirbančio, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), Minske, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Z. 2016 m. kovo 3 d., apie 12:00 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, automobiliu Mercedes-B. V. 115 (valstybinis Nr. 2353 MM-7), nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, automobilio salone buvusiame krepšyje vežė 4,22 kg katalizatorių laužo, kurio bendra muitinė vertė 211 eurų ir tuo pažeidė 1992-10-12 T. R. (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40, 42 str. reikalavimus,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d.
K. Z. posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta, jog vyko per Lavoriškių kelio postą, muitinės darbuotojas paklausė, ar neveža kokių draudžiamų prekių, atsakė, kad neveža. Automobilyje vežė atsargines dalis: automobilio turbiną ir katalizatorių. Katalizatorius tiesiog gulėjo automobilyje, nebuvo paslėptas, kad vežė, prisipažįsta, nežinojo, kad negalima vežti, nebuvo tyčios. Nežinojo, kad katalizatoriai yra taurieji metalai. Į Lietuvą dažnai vyksta darbo reikalais, vežioja įrangą. Dirba kaip vairuotojas, remontuoja automobilius. Prašo taikyti jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) str. ir skirti švelnesnę nuobaudą.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad pažįsta K. Z.. Vykstant per pasienio punktą, vyko muitinės patikrinimas ir Kirilo vairuojamame automobilyje buvo aptikta viena automobilio atsarginė dalis, ji tiesiog gulėjo, nes pats, kaip vairuotojas, laiko atsargines dalis automobilyje. Muitinės pareigūnas aptiko antrą tokią pačią atsarginę dalį, kuri irgi gulėjo automobilyje ir buvo skirta remontui. Detalė buvo padėta matomoje vietoje, nežinojo, kad yra brangiųjų metalų, kuriuos reikia deklaruoti.
L. Š. Pakeltis parodė, kad vyko įprastinis tikrinimas, atvažiavo piliečio mašina į tikrinimo vietą, važiavo daugiau keleivių berods, gal penkiese važiavo. Pradėjo tikrinimą, įlipo į saloną, už pirmos sėdynės ant atlošo buvo pakabintas maišas, ten moteris sėdėjo, sakė, kad ne jos maišas. Pažiūrėjus į vidų ten buvo sudėti katalizatoriai, vairuotojas sakė, kad ne jo, draugas paprašė pervežti. Visas katalizatorius yra sveriamas. Muitinės duomenų bazėje pagal prekės kodą rodo kainą pagal kilogramus iš Trečiųjų šalių, imama mažiausia kaina. Tai yra laužas, kurį į E. S. įvežti reikalingi leidimai, juos reikia turėti specialia E. S. nustatyta forma. Įveždami katalizatorius, jie turėjo deklaruoti. Katalizatoriuose visada būna tauriųjų metalų. Katalizatorius yra metalo laužas, jį reikia deklaruoti, tai yra jau išardyta detalė, tik perdirbimui.
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad K. Z., vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, automobiliu nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, automobilio salone buvusiame krepšyje vežė 4,22 kg katalizatorių laužo, kurio bendra muitinė vertė 211 eurų. K. Z. tvirtino, kad katalizatorių laužas buvo paliktas automobilyje ir pamirštas iškrauti bei jis nežinojo, kad jį privaloma deklaruoti ir jis yra vertingas. Kadangi K. Z. nurodė, kad jis dirba įmonėje, kuri užsiimama automobilių tvarkymu bei detalių gabenimu, manytina, kad jis turėjo suvokti, jog automobilyje liko automobilių katalizatorių laužas ir jį reikia deklaruoti, todėl jo paaiškinimas laikytinas jo gynybine pozicija, be to reikiamų teisės aktų nežinojimas nepanaikina atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. numato, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), todėl K. Z. pažeidimas teisingai kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
K. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Posėdžio metu K. Z. prašė skirti minimalią baudą arba įspėjimą, teigdamas, jog nežinojo, kad negalima pervežti prekės ir reikia ją deklaruoti.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. K. Z. nurodė nežinojęs, jog negalima vežti tauriųjų metalų jų nedeklaravus, tačiau pažymėtina, kad reikiamų teisės aktų nežinojimas nepanaikina ir nešvelnina atsakomybės. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, byloje nenustatyta jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti nuobaudą daugiau nei numatyta straipsnio sankcijoje. Todėl skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, kontrabanda gabentų prekių kiekį (4,22 kg) ir vertę (211 eurų), į K. Z. asmenybę, kuris dirba, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
K. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir skirti 1448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų baudą su kontrabandos daiktų 4,22 kg katalizatoriaus laužo konfiskavimu.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16055825711.
I. K. Z., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.