- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- II-5-1068/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00029-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
ROIK: 24251529764.
2025 m. sausio 6 d.
dalyvaujant Institucijos, priėmusios nutarimus - Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei Vitai Čeponienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundus dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-04-30 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-2183-2024, 2024-05-28 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-2333-2024 ir 2024-08-27 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-2837-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – VMI) 2024-04-30 nutarimu Nr. VMI-03-ANR_N-2183-2024, nenustačius lengvinančių aplinkybių ir nustačius sunkinančią aplinkybę, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigę šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, už ANK 187 str. 2 d. padarytą nusižengimą Z. I. paskyrė 295 Eur baudą. Z. I. nubaustas už tai, kad 2024-04-04 17.18 val. būdamas Z. I. individualios įmonės (kodas 161741965, toliau - Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600, toliau - Deklaracija) už 2024 m. 02 mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2024-03-25. Tuo, vadovas Z. I., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Z. I., būdamas Z. I. individuali įmonė (kodas 161741965, toliau - Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. 02 mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2024-03-20. Tuo, vadovas Z. I., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42-2 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004-04-21 įsakymu Nr. VA-55 (2016-03-25 įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30,1 p. nuostatas (b.l. 10).
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismo 2024-07-31 nutartimi administracinių nusižengimų bylos sujungtos (b.l. 20-21), 2024-11-28 prijungta ir byla dėl skundo dėl 2024-08-27 nutarimo, atnaujinus įrodymų tyrimą byloje dėl skundų dėl 2024-04-30 ir 2024-05-28 nutarimų (b.l. 96-97).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. I. iš esmės pripažino padarytus pažeidimus. Paaiškino, kad įmonė susidūrė su sunkumais ir nuo 2024 m. sausio pradžios veiklos nebevykdė. Buhalterė tvarkė buhalteriją, pavėlavo pateikti deklaracijas. Kiek jam žinoma, už deklaracijų nepateikimą visų pirma skiriamas įspėjimas, bet jam paskirtos baudos. Įmonė neskolinga VMI, veikė 15 metų ir per tą laikotarpį niekada nebuvo jokių neatitikimų. Jei kildavo problemų, VMI darbuotojas, kuris kuravo įmonę, paskambindavo ir problemas išspręsdavo. Jokios žinutės asmeniškai apie tai, kad jam surašyti administracinio nusižengimo protokolai, negavo. Baudos išrašytos jam asmeniškai kaip fiziniam asmeniui, o ne įmonei, todėl turėjo gauti pranešimą asmeniškai. VMI turi jo duomenis. PVM deklaracijas reikia teikti kas mėnesį, tai jam žinoma. Buhalterė jo neinformavo apie gautus į jos el. paštą jam skirtus protokolus. Sakė, kad gavo pranešimus, jog reikia pateikti deklaracijas. Apie tai, kad 2023 m. yra baustas už tokį pat pažeidimą, jis nežino. Jis apie tai nebuvo informuotas. Prašo skirti įspėjimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje, po tyrimo atnaujinimo, dalyvavusi VMI atstovė V. Čeponienė paaiškino, kad nesutikimo su Z. I. skundais argumentai išdėstyti atsiliepimuose. Pažeidimai padaryti už atskirus laikotarpius ir Z. I. baustas ne už tuos pačius pažeidimus. Kontaktinius duomenis Z. I. atnaujino tik 2024 m. lapkričio mėnesį, todėl VMI, siųsdama pranešimus, negalėjo žinoti, kad jie jo nepasieks. 2024-06-28 VMI priimtas sprendimas atleisti Z. I. įmonę nuo deklaracijų teikimo nuo 2025-01-01. Neprieštarauja, jei teismas nuspręstų skirti Z. I. vieną baudą už visus veiksmus.
Atsiliepimuose į Z. I. skundus, VMI prašė juos atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas, būdamas individualios įmonės vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateiktos deklaracijos, sąskaitų faktūrų duomenys. Mokesčių administratoriaus informacinių sistemų duomenimis, Z. I., kaip fizinį asmenį ir Z. I. individualią įmonę, kaip juridinį asmenį, atstovauja tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Z. I. buvo atsakingas už tinkamą individualios įmonės apskaitos organizavimą. Mokesčių administratorius nuolat siuntė priminimus pateikti privalomus dokumentus, nes mokesčių mokėtojas vis vėlavo įvykdyti deklaravimo prievolę. Visa aktuali informacija buvo siunčiama elektroniniu paštu, kurį valstybės informacinėse sistemose (registruose) nurodė pats Z. I.. Pareiškėjas yra atsakingas už savo kontaktinių duomenų teisingą nurodymą oficialiose informacinėse sistemose. Z. I. už padarytus ANK 187 str. 2 d. pažeidimus paskirtos baudos, vadovaujantis ANK 34 str. 2 d. nuostatomis. VMI pažymėjo, kad ANK 187 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl šiuo atveju, pats deklaracijos ir PVM sąskaitų faktūrų nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, užtraukia administracinę atsakomybę. Pareiškėjas mokesčių administratoriui privalėjo pateikti aukščiau nurodytas deklaracijas konkrečiais, imperatyviais terminais, todėl šios pareigos savalaikis nevykdymas sudarė pagrindą administracinės atsakomybės kilimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 str. ir atsižvelgus į Pareiškėjo 2024-06-21 prašymą atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, 2024-06-28 priimtas sprendimas nuo 2025-01-01 iki 2028-12-31 atleisti nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Aplinkybė, kad juridinis asmuo faktiškai veiklos nevykdo, atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo nešalina ir objektyviai nešvelnina. Teisinis reglamentavimas įpareigoja įregistruotos įmonės vadovą – Z. I. užtikrinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateiktos visos privalomos deklaracijos. Ši imperatyvi pareiga sietina ne su faktiniu juridinio asmens veiklos vykdymu, o su teisiniu. Priminimas pateikti deklaraciją (forma FR0600) už 2024 m. 04 mėn. buvo siųstas 2024-05-29. Nagrinėjant bylą laikytasi nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, Nutarimas priimtas remiantis ištirtais bei visapusiškai įvertintais įrodymais, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu (b.l.51-52, 124-125).
Liudytoja Ž. T. teismo posėdyje parodė, kad ji dirbo buhaltere Z. I. individualioje įmonėje. Jos pareiga buvo tvarkyti apskaitą ir teikti VMI deklaracijas. Jei VMI nepateiktos deklaracijos už 2024 m. vasario - kovo mėnesius, reiškia, kad ji įmonėje tada nebedirbo. Į darbą ją priėmė Z. I., išėjo iš darbo savo noru, žodiniu šalių sutarimu. Apie santykių su darbdaviu nutraukimą pranešimą Sodrai ji pati pateikė. Kadangi tai yra individuali veikla, kaip ir šeimos verslas, todėl dėl išėjimo iš darbo kontaktavo su Z. I. žmona, nes su pačiu savininku nepavyko susisiekti. Nutraukus darbo santykius, reikėjo pakeisti kontaktinius duomenis, bet to sistemoje jai neleido padaryti. Ji persiųsdavo Z. I. gautus jos el. paštu laiškus, bet jie grįždavo neįteikti. Kai ji nebedirbo, jai skambino iš VMI ir paprašė pateikti patikslintas deklaracijas, nes patys VMI buvo įkėlę pagal pateiktas, ankstesnes. Kadangi ji turėjo įmonės prisijungimus prie MANO VMI sistemos, ji jas pateikė. Kada tai atliko, neprisimena, bet tuo metu ji įmonėje jau nebedirbo. Laiškai ėjo jos el. pašto adresu. Ji bandė juos persiųsti Z. I., bandė pakeisti kontaktus, bet nepavyko. Nepranešė apie gaunamus pranešimus, nes nepavyko telefonu susisiekti su Z. I.. VMI darbuotoją informavo, kad nebedirba įmonėje, kai paprašė patikslinti tris deklaracijas. Deklaracijas pateikė vadovo vardu, su jo prisijungimo duomenimis. Po darbo santykių nutraukimo, visi prisijungimo duomenys pas ją dar buvo likę. VMI sistemoje buvo nurodytas tik jos kontaktai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Z. I. skundai tenkintini iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo (šiuo atveju trijų nutarimų) administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 187 str. 2 d. administracinė atsakomybė kyla už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.
Nagrinėjamu atveju Z. I. trimis VMI nutarimais nubaustas už tai, kad būdamas individualios įmonės savininku, savalaikiai nepateikė įmonės PVM deklaracijų už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn., gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF), taip pat mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) toliau - Deklaracija) už 2024 m. kovo mėn. Už šių pareigų neatlikimą Z. I. skirtos trys atskiros administracinės nuobaudos – trys baudos po 295 Eur, už kiekvieną mėnesį neįvykdytą pareigą atskirai.
Z. I. teisme pripažino, kad deklaracijos ir duomenys iš tiesų savalaikiai nebuvo pateikti VMI bei paaiškino, kad jis nei apie deklaracijų nepateikimą, nei apie jo nubaudimą nieko nežinojo, priminimų, administracinių nusižengimų protokolų, nutarimų negavo.
VMI pateikti duomenys ir paaiškinimai patvirtina, kad visi mokesčių administratoriaus parengti dokumentai, adresuoti Z. I. kaip įmonės savininkui, buvo pildomi ir teikiami per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalą e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI ir laikyti įteiktais, nes Z. I. buvo šio portalo naudotojas, nurodęs kontaktą - el.pašto adresas: (duomenys neskelbtini) (b.l. 16).
Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punktą, pirmą kartą jungiantis prie Mano VMI, būtina nurodyti elektroninės paslaugos gavėjo elektroninio pašto adresą, kuriuo bus siunčiama elektroninio pašto adreso patvirtinimo nuoroda. Norėdamas naudotis Mano VMI, elektroninės paslaugos gavėjas privalo aktyvinti nuorodą, gautą nurodytu elektroninio pašto adresu, ir tokiu būdu patvirtinti elektroninio pašto adreso teisingumą (nepatvirtinus elektroninio pašto adreso, nepavyks prisijungti prie Mano VMI). Viena Mano VMI atstovo paskyra gali turėti tik vieną elektroninio pašto adresą (Taisyklių 7 punktas).
Z. I. VMI nurodytas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai rodė (turėjo parodyti), kad el. paštas yra ne paties Z. I.. Pagal aukščiau nurodytų taisyklių 31 punktą, identifikavus Mano VMI atstovą, nurodžiusį klaidingą elektroninio pašto adresą, ir nepavykus susisiekti su juo dėl duomenų koregavimo (arba Mano VMI atstovui nepakoregavus po susisiekimo), VMI turi teisę blokuoti Mano VMI atstovą, nurodžiusį neteisingą elektroninio pašto adresą. Užblokuotas Mano VMI atstovas negali prisijungti prie Mano VMI.
Bylos duomenys patvirtina, kad VMI sistemoje buvo nurodytas ne Z. I. kontaktai. Nors juos buvo nurodęs pats Z. I., tačiau teismo nuomone, institucija galėjo savalaikiai identifikuoti, kad pateikti kontaktai yra ne Z. I. ir imtis teisės aktų suteiktų priemonių, kad šią situaciją ištaisyti, t.y. kad kontaktai būtų pateikti paties Z. I. arba sistemoje kaip įmonę atstovaujantis asmuo būtų nurodytas faktiškai ja naudojantis asmuo – įmonės buhalterė, kas būtų leidę išvengti situacijos, jog VMI siunčiama informacija adresato nepasiekė.
Teismas pripažįsta, kad Z. I. kaip įmonės savininkas elgėsi neatsakingai ir aplaidžiai, palikdamas ir ilgą laiką nesidomėdamas savo paties įmonės veikla bei tokiu savo neveikimu sudarydamas sąlygas, jog nebūtų vykdomos įstatymuose numatytos individualios įmonės kaip mokesčių mokėtojos pareigos. Z. I. nežinojo ir nesidomėjo, jog buhalterė išėjo iš darbo ir nevykdo VMI informavimo pareigos, nors kaip įmonės savininkas, būdamas už tai atsakingas, privalėjo būti pasiekiamas šią pareigą atliekančiai buhalterei ir esant reikalui savalaikiai spręsti iškilusias įmonės problemas, buhalterei išėjus iš darbo. Ž. T. dėl Z. I. nepasiekiamumo negalėjo jo informuoti apie savo sprendimą išeiti iš darbo, o tuo pačiu apie jam pereinančią pareigą teikti duomenis VMI apie įmonę. Kad tuo metu Z. I. dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės atsiliepti, bendrauti su buhaltere, duomenų į bylą nepateikta, todėl teismas neturi pagrindo manyti, jog iš tiesų tuo metu egzistavo objektyvios, nuo Z. I. nepriklausančios aplinkybės, pateisinančios jo kaip įmonės vadovo įstatymuose numatytų pareigų nevykdymą.
Visuma byloje ištirtų aplinkybių patvirtina Z. I. kaip įmonės vadovo kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 str. 2 d., kadangi VMI nebuvo laiku pateiktos įmonės PVM deklaracijos už vasario, kovo ir balandžio mėn., PVM sąskaitų – faktūrų duomenys bei kovo mėnesio pajamų mokesčio deklaracija, o už jų savalaikį pateikimą buvo atsakingas Z. I. kaip įmonės savininkas (vadovas).
Z. I. skundo argumentai, kad jis nebuvo niekaip informuotas apie jo atžvilgiu pradėtas ir vykdytas administracines teisenas bei nuobaudų skyrimą, yra pagrįsti. Nei surašant administracinių nusižengimų protokolus, nei bylų nagrinėjimuose, Z. I. nedalyvavo, šie procesiniai dokumentai surašyti, jam nedalyvaujant (b.l. 8-14, 100-102). Nustatyta, kad VMI informaciją Z. I. teikė per elektroninių paslaugų portalą – Mano VMI, prie kurio prisijungimą turėjo tik įmonės buhalterė. Nors tokią situaciją sukūrė pats Z. I., vis tik teismas sprendžia, kad VMI šiuo atveju turėjo papildomai pasidomėti, ar informacija, siųsta el. paštu (duomenys neskelbtini), pasiekė patį Z. I. ne kaip mokesčių mokėtoją, bet kaip administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Be to, VMI aiškiai matė, kad jos siųsti 2024-04-30 ir 2024-05-28 nutarimai yra neperskaityti (b.l. 15). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma (dėl procesinių dokumentų įteikimo) nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).
Negavęs informacijos apie VMI atliekamą (-us) administracinės teisenos procesą (-us), Z. I. neturėjo galimybės bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pasinaudoti jam kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui garantuojamomis teisėmis, numatytomis ANK 577 str. 2 d., tačiau šis proceso pažeidimas ištaisytas, nagrinėjant jo skundus dėl priimtų nutarimų teisme, todėl nesudaro atskiro savarankiško pagrindo jų (nutarimų) naikinimui. Tačiau tuo pačiu leidžia teismui spręsti, kad tinkamai neinformavus Z. I. apie pirmąjį pažeidimą dėl deklaracijų nepateikimo ir dėl to inicijuotos administracinės teisenos, pati VMI neužkirto kelio analogiško nusižengimo (-ų) darymui ir toliau, nes kaip parodė Z. I., jei jis būtų žinojęs apie įmonės deklaracijų savalaikį nepateikimą, būtų sprendęs šį klausimą žymiai anksčiau nei kad atsitiktinai apie tai sužinojo tik 2024 m. liepos mėn., kai kreipėsi į VMI dėl individualios veiklos įregistravimo, nors 2024-06-21 situacija jau buvo ištaisyta ir visos deklaracijos, už kurių nepateikimą ir savalaikį nepateikimą jis buvo nubaustas, jau buvo pateiktos (tą padarė buvusi įmonės buhalterė).
Minėta, kad VMI 2024-04-30, 2024-05-28 ir 2024-08-27 nutarimais Z. I. už administracinių nusižengimų padarymą paskirtos trys savarankiškos administracinės nuobaudos – po 295 Eur baudos. Z. I. neginčija paties pažeidimų fakto, bet prašo, kad jam už padarytus nusižengimus būtų skirtas įspėjimas. Tokią nuobaudą numato inkriminuoto nusižengimo sankcija, tačiau kaip nurodyta priimtuose nutarimuose, naujus nusižengimus Z. I. padarė pakartotinai, dar nepasibaigus ANK 40 str. nustatytam terminui, kadangi 2023-12-12 jis buvo nubaustas įspėjimu pagal ANK 187 str. 2 d. (b. l. 67-68). Nors Z. I. teigia, kad ir apie šį nusižengimą nieko nežinojo, jo paaiškinimas nepaneigia paties fakto, jog sprendimas (nutarimas) jo atžvilgiu yra priimtas ir galiojantis. Teismas sutinka su VMI argumentu, kad šiuo atveju nėra pagrindo Z. I. skirti pačią švelniausią nuobaudą – įspėjimą, nes jos paskyrimas nepasiekė ANK 22 str. 2 d. numatytos nuobaudų paskirties.
Nagrinėjamu atveju, VMI iš esmės pagrįstai, tačiau formaliai surašė administracinių nusižengimų protokolus Z. I. už padarytus nusižengimus, nes įstatymai numato pareigą įmonės vadovui teikti deklaracijas/duomenis VMI nustatytais terminais, paprastai už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio atitinkamos dienos, kas šiuo atveju ir buvo, nes Z. I. įmonės PVM deklaracija už 2024 m. vasario mėn. turėjo būti pateikta iki 2024-03-25, už 2024 m. kovo mėn. – iki 2024-04-25, už 2024 m. balandžio mėn. iki 2024-05-27, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) - už 2024 m. vasario mėn. iki 2024-03-20, už 2024 m. kovo mėn. iki 2024-04-22, už 2024 m. balandžio mėn. iki 2024-05-20, mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija už 2024 m. kovo mėn. turėjo būti pateikta iki 2024-04-15. Teismas sutinka, kad neįvykdžius ir/ar nesavalaikiai įvykdžius šią pareigą, kitą dieną po įstatymu nustatyto termino šiems dokumentams pateikti pabaigos, atsakingo už tai asmens veiksmuose yra minėto nusižengimo požymiai. Vis tik šiuo atveju teismas sprendžia, kad Z. I. negavus priminimų apie deklaracijų pateikimą, nežinojus apie jo baudimą už tai, jo veiksmai už šį laikotarpį gali ir turi būti kvalifikuojami kaip vienas nusižengimas, kurį sudaro pasikartojantys analogiški veiksmai, pasireiškiantys neveikimu ir išsidėstę tam tikrą laikotarpį nuo 2024 m. vasario iki 2024 m. balandžio mėn. (tris mėnesius). Todėl VMI priimti nutarimai naikintini, pripažįstant, kad Z. I. padarė vieną nusižengimą, numatytą ANK 187 str. 2 d., o šio nusižengimo sudėtį sudaro visais trimis atvejais atlikti veiksmai, t.y. deklaracijų ir duomenų savalaikis nepateikimas 2024 m. vasario – balandžio mėn.
Skiriant nuobaudą už padarytą nusižengimą, teismas vertina, kad nėra nustatyta Z. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nors Z. I. pažeidimą pripažino, tačiau teismas nenustatė, kad dėl jo padarymo jis būtų gailėjęsis), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigę šio kodekso 40 str. nustatytas terminas, tačiau Z. I. veiksmai nebuvo piktybiniai, o tik aplaidūs, kaip įmonės vadovui aklai manant, kad įmonės veikla vyksta sklandžiai ir be jo dalyvavimo bei vadovavimo, bei nepagrįstai manant, kad jo paties prisiimta ir buhalterei perduota elektroninė paslauga jam nesukelia jokių pareigų. Nusižengimo padarymo laikotarpiu įmonė veiklos nevykdė, nors nusižengimas yra formalus, bet duomenų, kad kam nors dėl to būtų padaryta/sukelta kokia nors žala, byloje nėra ir pareiga pateikti minėtus duomenis, kad ir pavėluotai, yra įvykdyta 2024-06-21 (b.l. 53).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas naikinti VMI priimtus nutarimus ir pripažinti Z. I. padarius vieną nusižengimą, numatytą ANK 187 str. 2 d. bei paskirti jam už jo padarymą nuobaudą, 200 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas
nutaria:
Z. I. skundą (-us) tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-04-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-2183-2024 (ROIK: 24236070074).
Panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-05-28 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-2333-2024 (ROIK: 24240275792).
Panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-08-27 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-2837-2024 (ROIK: 24251529764).
Pripažinti Z. I. kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti Z. I., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. II-5-1068/2025 (ROIK: 24236070074, 2420275792, 24251529764) ir įmokos kodą 1001.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.
Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.