Panevėžio apygardos teismo nutartis

(prokuroro dalyvavimas užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis)

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė K. R. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – pratęsimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta Pareiškėjui taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir tenkinti skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies tolesnio taikymo Pareiškėjui, atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo 2022 m. birželio 16 d. medicininės apžiūros išvadą Nr. 278, kurioje nurodyta, kad stebėjimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini).

11. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

12. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad K. R. sveikatos būklė reikšmingai pasikeitė ir kad gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti arba kad jo atžvilgiu priverčiamoji medicinos priemonė neturėtų būti taikoma apskritai.

13. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad K. R. yra nekritiškas alkoholio vartojimui, kas iš esmės patvirtina, jog išlieka paciento socialinis pavojingumas, kadangi, kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 8 d. nutarties, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio – būtent dėl (duomenys neskelbtini) jam rekomenduota skirti pasiverčiamąsias medicinos priemones. Be to, Pareiškėjas yra nekritiškas savo būklei bei įvykdytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, o iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Pareiškėjo gydymo tęstinumo ambulatorinėmis sąlygomis nėra galimybės užtikrinti, kadangi artimieji atsisako juo rūpintis, o siuntimas į socialinės globos namus nėra gautas.

14. Aptartos aplinkybės patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti vis dar būtinas Pareiškėjo tolesnis pastovus stebėjimas bei gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo metu neturėtų teigiamos įtakos ne tik K. R. sveikatai, bet ir kritikai būklės, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos ir alkoholio vartojimo atžvilgiu.

15. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Pareiškėjui pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl Pareiškėjo skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

K. R. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.