Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko A. U. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo, kuriuo D. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 2 d., paskiriant jai, taikant ATPK 30¹ str., 350 litų dydžio baudą su laikytų pakelių cigarečių konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą ir paskirti D. J. nuobaudą ATPK 163² straipsnio 2 dalies ribose.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo pažeidėjos atžvilgiu, nurodoma, jog šios nuostatos taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Institucijos manymu, visos nutarime išvardintos aplinkybės: D. J. neturi galiojančių nuobaudų, nedirba, išlaiko nepilnametį sūnų, materialinė padėtis sunki, prisipažino padariusi pažeidimą ir gailisi dėl padarymo, nėra išskirtinės ir negali būti pagrindu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu neginčijama pažeidėjos D. J. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 2 d., o keliamas klausimas dėl per švelnios nuobaudos paskyrimo pažeidėjai.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, apygardos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. J. nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pritaikė ATPK 30¹ str., vadovavosi protingumo bei teisingumo principais ir paskyrė teisingą nuobaudą.

Pažymima, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos nustato, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. (D. J. prisipažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, D. J. iš karto prisipažino dėl pažeidimo, paaiškino jo padarymo aplinkybes, labai gailėjosi dėl savo poelgio. Kaltę pripažino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame patvirtino tyrimo metu pateiktą paaiškinimą. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas konstatavo ir tai, jog D. J. anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 11), nedirba, išlaiko nepilnametį sūnų, jos materialinė padėtis sunki. Taip pat pažymima, jog neteisėtai laikytų kontrabandinių prekių vertė tik nežymiai viršijo 2 MGL dydį (neteisėtai laikytų cigarečių vertė yra 286,59 litų), t.y. minimalią vertę, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 2 d. Atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, jog D. J. po tiriamo pažeidimo būtų padariusi naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Taigi, aptartų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui leido pažeidėjos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jai baudą, mažesnę nei ATPK 163² str. 2 d. sankcijoje numatytas baudos minimalus dydis su cigarečių konfiskavimu, nes net minimali sankcijoje numatyta bauda, t.y. 1000 litų, šiuo konkrečiu atveju būtų per griežta ir neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų keliamų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko A. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.