- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- 1-1229-784/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01219-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Kaltinamasis
- T. B.
- Advokatai
- Eugenijas Algirdas Burokas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi (teismo sprendimas nutraukti santuoką neįsiteisėjęs), dirbanti VU „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. kaltinama tuo, kad ji 2012 m. gegužės 14 d. laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 12.00 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdama Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – 2012 m. gegužės 14 d. pareiškimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, įrašydama į pareiškimo blanką tikrovės neatitinkančius duomenis, kad „Aš, kaimynė gyventoja (duomenys neskelbtini) negaliu žiūrėti kaip nepilnamečiai vaikai neprižiūrėti. Galiu pasakyti pavardes: R. V., S. V., S. N., B. J., S. R., M. V.. Ji visi gyvena (duomenys neskelbtini). Aš kreipiausi į (duomenys neskelbtini) seniūniją, ji nereagavo“, grafoje „vardas, pavardė“ įrašė R. B. vardą ir pavardę, grafoje „gyvenamoji vieta“ įrašė adresą (duomenys neskelbtini), grafoje „data“ įrašė datą 2012-05-14, grafoje „parašas“ pasirašė R. B. vardu, o grafoje prie parašo „vardas, pavardė“ įrašė R. B., tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji T. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji buvo atostogose, tuo metu vyko skyrybų su vyru procesas. Atostogų metu buvo vasarnamyje pas tėvus, o po kurio laiko grįžusi namo pamatė ten sėdinčius ir išgėrinėjančius savo buvusį vyrą, kitą moterį ir nukentėjusiąją. Pamatę, kad ji grįžo, jie išėjo, ji nekreipė dėmesio, nuėjo į kambarį ir jame sėdėjo, o atbėgęs jos vyras pasakė, jog ,,mes tave su R. pasodinsime į kalėjimą“. Ji rimtai to nepriėmė, nes vyras buvo išgėręs, tačiau po to buvo iškviesta policija, ją kaltina dokumentų klastojimu. Kaltinamoji parodė, jog jokio rašto nerašė, o K. M. mato pirmą kartą. Jos vyras ir kaimynė norėjo ją ,,pakišti“, jie pradėjo bendrauti, o buvęs vyras nori išvaryti ją iš buto, girtas jis šaukia, jog ją ,,pasodins“, kai išgeria, jis tampa nevaldomas. Su vyru jie dar neišsiskyrė, butas dar nepadalintas, tačiau vyras nori ją išvyti, parsivesti kitą moterį, su kuria kartu dirba, jos pavardė S. T..
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. B. parodė, kad save laiko nukentėjusiąja todėl, kad kaltinamoji panaudojo jos vardą, pavardę, pasirašė, tai ją įžeidė. Grįžusi iš darbo kaimynė jai pasakė, jog buvo iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos vaikų teisių atstovas, tačiau jos tuo metu nebuvo namuose. Tada ji pati nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį Vaikių teisių apsaugos skyrių, kur jai parodė pareiškimą, kuris neva buvo parašytas jos vardu. Minėto pareiškimo ji nerašė, raštas yra ne jos. Jos vardas iš viso ne R., o R., sutrumpintai vadina R., tai gali patvirtinti kaltinamosios vyras, kaimynai, net darbe ją taip vadina. Minėto pareiškimo kopiją ji parodė kaltinamosios vyrui, kuris pasakė, jog tai tikrai kaltinamosios raštas. B. skyrybų byloje ji su vyru buvo B. pusėje.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja K. M., Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, parodė, jog Vilniaus rajono savivaldybėje Vaikų teisių apsaugos skyriuje dirba su socialinės rizikos šeimomis. Su tokia situacija susidūrė pirmą kartą. Į vaikų teisių apsaugos skyrių galima paskambinti ir telefonu bei pranešti apie pažeidimus, arba galima ateiti į skyrių ir parašyti pareiškimą. Yra registracija, nustatyta tvarka, tačiau darbas labai specifinis, priimama labai daug pareiškimų, todėl dažniausiai žmonės tiesiai ateina į skyrių, bet savivaldybėje galioja vieno langelio principas. Pareiškimo blanką galima rasti internetinėje jų puslapio svetainėje arba informacijoje, prie langelio, arba atėjus į savivaldybę, vaikų teisių apsaugos skyrių, jis duodamas klientui, taip pat klientas pareiškimą gali surašyti laisva forma. Kartais žmonės ateina su parašytu prašymu, pareiškimu, kreiptis taip pat galima telefonu, elektroniniu paštu. Jei kalba eina apie vaikus, privaloma reaguoti į kiekvieną pareiškimą, nes niekada nežinoma, kas gali atsitikti, reaguojama ir į anonimiškus pareiškimus, svarbus jų turinys. Į anoniminius pareiškimus reaguoti yra privaloma, nesvarbu, kas parašo. Yra nustatytos formos, kuria žmogus pateikia informaciją, taisyklės, tačiau minėtas darbas yra specifinis, pareiškimų, prašymų formų yra labai daug. Žmogus, rašantis pareiškimą, neįspėjamas dėl atsakomybės, tačiau praktikoje nėra buvę atvejo, kad žmogus prisistatytų kito vardu. Skyriaus darbuotojams svarbiausia, kur yra vaikai, kiek jų yra, kokio amžiaus, o ne tai, kas skambina. Dažniausiai kaimynai bijo pasakyti, vaikai yra skriaudžiami, skyriaus darbuotojai tokiais atvejais neverčia žmonių prisistatyti. Jei informacija nepasitvirtina, nieko nedaroma, o jei tokiu atveju žmogus skundą būna pateikęs raštu, prisistato ir nori raštiško atsakymo, jam raštu atsakoma, kad informacija nepasitvirtino, pažeidimo nebuvo. Į anonimiškus elektroninius skundus irgi atrašoma, kadangi yra elektroninis paštas. Apie minėtą atvejį gali pasakyti tiek, kad buvo eilinė diena, turėjo daug klientų, atėjusi ponia pasakė, kad yra vaikai neprižiūrėti, ji kreipėsi į seniūniją, tačiau seniūnija tai ignoravo. Ji prisistatė kaip įvardinta pareiškime, R. B.. Minėta ponia atėjo į kabinetą, kadangi liudytoja tuo metu dar turėjo klientą, kuris laukė už durų, jai pasakė, jog surašytų viską raštu, paliktų koordinates, tada pareiškimas bus nagrinėjamas. Minėta ponia išėjo, parašė pareiškimą, tada maždaug po 5-10 minučių tiesiog įėjo į kabinetą, padėjo pareiškimą ir išėjo. Kadangi ji tuo metu konsultavo kitą žmogų, nespėjo paklausti, ar atrašyti raštu ar kitaip pranešti. Kai liudytoja peržiūrėjo minėtą pareiškimą, buvo praėjus mažiau nei valanda laiko, ji tikrino, ar nurodyta kokia nors pažįstama pavardė, kokie vaikai neprižiūrėti. Ji visada pirmiausia informuoja seniūnijos socialinį darbuotoją, dirbantį su socialinės rizikos šeimomis, šiam darbuotojui dažniausiai išsiunčia nuskenuotą pareiškimą, o jis būna įpareigotas susiorientuoti, kokia šeima, kokie vaikai yra neprižiūrėti, ar tikrai ta pilietė kreipėsi į seniūniją bei kodėl jai ten nebuvo suteikta pagalba. Tačiau iš socialinio darbuotojo V. R. ji sužinojo, jog tas žmogus, kuris kreipėsi ir parašė pareiškimą, visai nėra tas žmogus, kuris atėjo pas socialinį darbuotoją. Patikrinęs aplinkybes, socialinis darbuotojas sakė, kad vaikai prižiūrėti, šeimos padorios, iki šiol jokių nusiskundimų dėl jų nebuvo, iš policijos pranešimų nebuvo gauta, o pareiškimas surašytas ne to asmens. Po kelių dienų atėję žmonės teiravosi, ką toliau daryti, kad minėtas pareiškimas surašytas ne jų vardu. Kuri moteris kreipėsi su pareiškimu į Vaikų teisių apsaugos skyrių, tvirtai negali pasakyti.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. B. parodė, kad kaltinamoji yra buvusi jo žmona, su ja yra išsiskyręs, tačiau teismo sprendimas neįsiteisėjęs, yra paduotas apeliacinis skundas, o jie su buvusia žmona kol kas gyvena viename bute. Jis yra gyvenvietės, kurioje gyvena, (duomenys neskelbtini). Vieną vakarą kaimynai jį išsikvietė ir pasakė, jog kažkas yra parašęs kažkokį dokumentą prieš visus kaimynus. Kitą dieną jis nuėjo į seniūniją ir pamatė pareiškimo iš vaikų teisių kopiją, ten buvo jo buvusios žmonos raštas. Buvusi žmona jį buvo padavusi į teismą, kad jis buvo ją girtas sumušęs, tačiau jis buvo išteisintas. Advokato patarimu, jis buvo nuėjęs pas kaimynus ir paprašęs, kad gyventojai jį charakterizuotų. Kaimynai jį charakterizavo teigiamai, patys pasirašė bei parašė savo pavardes, dokumento tekstas taip pat buvo rašytas jo ranka. Surinktus parašus bei minėtą dokumentą jis pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui. Be to, jis yra (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, kurioje gyvena minėti vaikai, jis kaip (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pažiūrėjo galimai suklastotą dokumentą ir jį atpažino, taip pat šio dokumento kopiją jam po to parodė nukentėjusioji.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. R. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinis darbuotojas, dirba su socialinės rizikos šeimomis. Jam telefonu K. M. pranešė, kad yra gautas skundas, jis informaciją patikrino, pradėjo lankyti tas šeimas, kurios nurodytos skunde. Jis privalo tirti ir anoniminius skundus. Jis buvo nuvykęs pas dvi šeimas – R. ir M., pastarosios nebuvo namuose. Pažeidimų nerado, apie tai telefonu informavo K. M.. Jam R. pasakė, kad tai galėjo būti kaimynės skundas. Jis su B. kalbėjo telefonu, pastaroji paneigė, kad rašė skundą. Skunde nurodytos šeimos nebuvo probleminės, jos neįrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą.
Iš byloje esančio 2012 m. birželio 22 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. B. pateikė 2012 m. gegužės 14 d. pareiškimo kopiją (b. l.15).
Iš byloje esančios Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui 2012 m. gegužės 14 d. pateikto R. B. vardu surašyto pareiškimo kopijos matyti, kad minėtame pareiškime ranka įrašytas tekstas: ,,Aš, kaimynė gyventoja (duomenys neskelbtini) negaliu žiūrėti kaip nepilnamečiai vaikai neprižiūrėti. Galiu pasakyti pavardes: R. V., S. V., S. N., B. J., S. R., M. V.. Ji visi gyvena (duomenys neskelbtini). Aš kreipiausi į (duomenys neskelbtini) seniūniją, ji nereagavo“. Grafoje prie parašo „vardas, pavardė“ įrašyta R. B. (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2013 m. sausio 30 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. B. pateikė 2012 m. vasario 2 d. pareiškimą bei 2012 m. sausio 26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (b. l. 75).
Iš byloje esančio 2012 m. vasario 2 d. pareiškimo Vilniaus rajono apylinkės teismui kopijos matyti, kad minėtame pareiškime pateikta L. B. charakteristika (b. l. 76).
Iš byloje esančio 2012 m. sausio 26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad minėtu sprendimu nutraukta L. B. ir T. B. santuoka (b. l. 77-87).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančioje 2013 m. sausio 8 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(03904)-IS1-62 konstatuota, kad rankraštinius įrašus, esančius pateiktoje tyrimui R. B. vardu parašytame 2012-05-14 pareiškime Vilniaus raj. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, parašė T. B.. Parašą, esantį pateikto tyrimui R. B. vardu parašyto 2012-05-14 pareiškimo Vilniaus raj. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui eilutėje ,,(Parašas)‘‘, pasirašytą R. B. vardu, tikriausiai pasirašė T. B.. Išvada pateikiama tikėtinoje formoje, kadangi tiriamasis parašas yra trumpas, mažo grafinio informatyvumo, pasirašytas išgalvota transkripcija, panaudojant pačios T. B. tikro parašo konstrukcijos ir transkripcijos elementus (b. l. 133-135).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad jų visuma patvirtina faktinę aplinkybę, kad kaltinamoji T. B. 2012 m. gegužės 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), užpildė Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui adresuotą pareiškimą, kurį surašė ne savo, o kito asmens – R. B. (pasirašė – R. B.) vardu. Prieš pasisakydamas dėl kitų nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir jų juridinio vertinimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareikštame T. B. kaltinime neteisingai nurodoma, kad minėtame pareiškime grafoje „vardas, pavardė“ įrašyta (duomenys neskelbtini) pavardė, o grafoje „parašas“ – taip pat (duomenys neskelbtini) pavardė. Iš prie bylos pridėto minėto pareiškimo originalo aiškiai matyti, kad šiose grafose yra įrašyta (duomenys neskelbtini) pavardė.
Nepaisant to, kad kaltinamoji T. B. neigia surašiusi minėtą pareiškimą, vis dėlto, aplinkybę, kad minėtą pareiškimą surašė ji, o ne koks nors kitas asmuo, patvirtina ne tik L. B. parodymai (kuris teigia, kad atpažino tuometinės savo žmonos T. B. raštą), bet ir byloje esanti 2013 m. sausio 8 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(03904)-IS1-62, kurios objektyvumu ir tyrimą atlikusio specialisto kompetencija teismas neturi pagrindo abejoti. Netiesiogiai aplinkybę, kad minėtą pareiškimą surašė T. B., patvirtino ir liudytoja K. M. (tiesa, ji negalėjo kategoriškai atpažinti T. B. kaip asmens, surašiusio minėtą pareiškimą).
Kaltinamoji T. B. kaltinama tuo, kad pagamino netikrą dokumentą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010). Kaltinamoji T. B. padarė įrašus ranka ir pasirašė pareiškimo blanke, kuriame ne tik nėra specialių rekvizitų, bet, kaip matyti iš teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos K. M. parodymų, šį blanką galima rasti internetinėje Vaikų teisių apsaugos skyriaus svetainėje, arba prie informacijos langelio, be to, klientas pareiškimą gali surašyti ir laisva forma. Pastarosios aplinkybės savaime neturi lemiamos įtakos sprendžiant, ar įrašant neteisingus duomenis į tokį blanką padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kadangi svarbiausias kriterijus, teikiantis pagrindą spręsti apie tam tikro dokumento atitikimą BK 300 straipsnyje vartojamai „dokumento“ sąvokai yra teisiškai reikšmingi padariniai, kuriuos dokumentas gali sukelti ir kurių siekia asmuo, įrašydamas neteisingus duomenis. Vienok, tai, kad T. B. surašytas ir pasirašytas prašymas neturi specialių rekvizitų ir apskritai galėjo būti surašomas laisva forma reiškia, kad jos veika labiau atitinka ne BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą „netikro dokumento pagaminimo“ požymį, bet „tikro dokumento suklastojimo“ požymį. Pagal teismų praktiką, įrašymas į nustatytos formos (juo labiau, nenustatytos formos) blanką melagingos informacijos paprastai suprantamas (nustačius kitus būtinus nusikaltimo sudėties požymius) kaip dokumento suklastojimas. Taigi šiuo požiūriu kaltinamajai T. B. pareikštas kaltinimas nevisiškai atitinka tikrąsias faktines bylos aplinkybes.
Teismas baudžiamąją bylą nagrinėja tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti į teisiamąjį posėdį dėl kaltinamajame akte nurodytos veikos, t. y. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento pagaminimo. Negavęs prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas negali kaltinamajai inkriminuoti kito alternatyvios nusikaltimo sudėties požymio. Tačiau, atsižvelgdamas į pareikšto kaltinimo pobūdį, teismas laiko, kad kaltinamosios T. B. veiksmai turi būti aptarti ne tik jos atliktos veikos aspektu, bet ir šios veikos pavojingumo bei subjektyviųjų požymių požiūriu.
Pasisakydamas dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinama kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinė nutartis Nr. 2K-559/2011). Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai turi pareigą tirti visus, net ir anoniminius skundus, jeigu juose yra pateikiama informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Apie tai parodė liudytoja K. M.. Be to, akivaizdu, kad ne visi skundai dėl pažeistų vaiko teisių pasitvirtina. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas yra valdymo tvarka, konkrečiai, teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas (valdymo tvarkos elementas). Taigi tiesioginės žalos valstybės institucijai, privalančiai tirti kiekvieną skundą dėl vaiko teisių pažeidimo ar neįgyvendinimo, nepadaryta, nes Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai (bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinis darbuotojas V. R.) tirdami skunde nurodomas aplinkybes įgyvendino savo tarnybines pareigas. Žinoma, esant neteisingai informacijai, tam tikra netiesioginė žala minėtai valstybės institucijai gali būti padaryta, nes jos darbuotojai iš esmės veltui gaišta darbo laiką. Tačiau iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad didelės apimties tyrimo šiuo konkrečiu atveju nebuvo daroma, K. M. telefonu apie gautą skundą informavo liudytoją V. R., o pastarasis aplankė vieną skunde nurodomą šeimą, kitos nerado namie ir informavo K. M. apie tai, kad pažeidimų nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo laikyti, kad valstybės institucijai ar jos darbuotojams būtų buvusi padaryta kokia nors žala ar sutrikdytas darbuotojų tiesioginių darbo funkcijų vykdymas, nėra. Beje, vien dokumento suklastojimas ar pagaminimas tokios žalos ir negali sukelti, o netikro ar suklastoto dokumento „panaudojimas“ kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėtis požymis, kaltinamajai T. B. taip pat neinkriminuotas.
Vertinant kaltinamosios T. B. veikos subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti teisines pasekmes ir nori taip veikti. Tačiau šioje byloje patikimų duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamoji T. B. 2012 m. gegužės 14 d. įrašydama neteisingą informaciją į pareiškimo blanką turėjo ketinimą pagaminti (tiksliau, suklastoti) dokumentą nesurinkta. Priešingai, pareiškimo turinys rodo, kad T. B., perduodama šį pareiškimą valstybės institucijai, galimai siekė paskleisti neteisingą informaciją apie jame nurodytus asmenis, o tokia veika turėtų jau ne BK 300 straipsnio 1 dalyje, o BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Tokios bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo bylų proceso tvarka.
Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad T. B. veiksmuose nėra jai inkriminuotos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties, todėl T. B. išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2012 m. gegužės 14 d. pareiškimą saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.