Alytaus apylinkės teismo sprendimas

uždarame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. M. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuomotinos, išlaikymo priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus dalyje dėl išlaikymo priteisimo patikslino ir pašė priteisti po 20,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Atsakovė I. M. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus pripažino, pasirašė ieškinio pripažinimo formą, nurodė, kad supranta ir žino ieškinio pripažinimo pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra G. M., tėvystė nenustatyta. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 9D1-497 „Dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus“ atsakovės šeima dėl girtavimo buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-217 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ G. M. nuo 2017 m. kovo 28 d. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta V. V.. Atsakovei nuo vaikystės nustatytas lengvas protinis atsilikimas su ryškiais elgesio pakitimais (F70.1), nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 3 d. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, nedarbingumas nepratęstas. G. M. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl lengvo protinio atsilikimo (F70.0), turi elgesio, raidos ir emocinių sutrikimų. Atsakovei dėl sveikatos sutrikimo ir gyvenimo būdo (neatsakingo alkoholio vartojimo) objektyviai sudėtinga tinkamai rūpintis nepilnamete dukra G. M., užtikrinti normalią ir saugią gyvenimo aplinką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3 knygos XI skyriaus V skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

Byloje nustatyta, kad nepilnametė G. M. gyvendama su atsakove I. M., augo nesaugioje aplinkoje, ko pasėkoje buvo nustatyta laikina globa ir nepilnametė apgyvendinta pas globėją. Atsakovė dėl sveikatos sutrikimo ir gyvenimo būdo negali tinkamai rūpintis savo dukra, užtikrinti saugią gyvenimo aplinką.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė šiuo metu dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl ligos, gyvenimo būdo (neatsakingo alkoholio vartojimo), negyvena kartu su vaiku ir negali tinkamai juo pasirūpinti. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti G. M. nuo motinos I. M..

Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas buvo nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Jei atskirti tėvai (tėvai ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 406 straipsnio 2 dalį, atskyrus vaiką nuo tėvų, turi būti išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Tokia pareiga teismui nustatyta ir CK 3.183 straipsnio 4 dalyje. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 29 d. įsakymu „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“, G. M. nuo 2017 m. kovo 28 d. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta V. V.. Atsižvelgiant į tai, atskyrus G. M. nuo motinos, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina globėjos šeimoje.

Atskyrus nepilnametį vaiką nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įvertinus atsakovės sunkią materialinę padėtį (gauna 120 Eur pašalpą), teisingumo ir protingumo principus, tai, kad nepilnamečiam vaikui paskirta šalpos neįgalumo pensija, bei atsakovės norą lankyti savo vaiką, dėl ko ji patirs dideles kelionės išlaidas (20 Eur viena kelionė), prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui po 20 eurų kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, suma proporcinga atsakovės turtinės padėčiai, labiau mažinti priteisiamo išlaikymo dydį nėra pagrindo. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis indeksuotinas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. kovo 15 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteistas išlaikymui pinigines lėšas tvarko uzufrukto teise paskirtas globėjas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsakovei 2018 m. gegužės 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba, atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 496 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametę G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo su globėja V. V..

Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis po 20,00 Eur dydžio nuo ieškinio padavimo teismui 2018 m. kovo 15 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas išlaikymui pinigines lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko globėjai.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, tačiau skundo padavimas jo vykdymo nesustabdo.