- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- II-22-213/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pažeidėjas
- Ž. B.
- Kategorijos
- 48.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Jolitai Mastebrockienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. B. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato 2015-02-24 nutarimo administracinėje byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. B. 2015 m. vasario 6d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. vasario 6d. apie 11 val. 37 min. Elektrėnuose, Pergalės – Taikos gatvių sankryžoje vairuodama automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant draudžiamam šviesoforo signalui (raudonam), pravžiavo ją. Protokole taip pat nurodyta, kad tokiais savo veiksmais Ž. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11 88 punktą, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 1d.
Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistės 2015 m. vasario 24d. nutarimu Nr. 28N-26332336-15 Ž. B. buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 ¹ str. 1d. ir nubausta specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui.
Šalies argumentai
Ž. B. pateikė teismui skundą dėl aukščiau minėto nutarimo, prašydama paskirti jai švelnesnę nuobaudą – baudą. Skunde nurodė, kad įvertinusi visa medžiagą, tame tarpe ir vaizdo įrašą, suprato, kad padarė minimą pažeidimą, t.y. kad per sankryžą važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, pažeidimo fakto neginčijo, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, prašė skirti jai minimalią baudą, tačiau policijos pareigūnas, nagirnėjęs jos administracinę bylą, į šias aplinbkybes neatsižvelgė. Skunde taip pat nurodė, kad automobilius vairuoja jau 5 metai, neturi galiojančių nuobaudų, jai skiriant nuobaudą, nebuvo vertinamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, skiriant nuobaudą, buvo nukrypta nuo nuobaudos skyrimo taisyklių pagal LR ATPK 30 str., 30 ² str. Skunde taip pat nurodė, kad turi mažametį sūnų N. B., kuris lanko darželį – lopšelį “(duomenys neskelbtini)”, ji pati nuo 2015 m. kovo 2d. pradėjo dirbti VšĮ (duomenys neskelbtini), todėl jai reikalaingas vairuotojo pažymėjimas, kad galėtų sūnų nuvežti į darželį – lopšelį, o pati nuvykti į darbą. Todėl prašė vietoje paskirtos nuobaudos – teisių atėmimo vairuoti transport priemones – paskirti jai kitą nuobaudą – baudą.
Teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus, nurodė, kad padarytą pažeidimą pripažįsta, dėl to labai gailisi, norėtų, kad būtų paskirta piniginė bauda už padarytą pažeidimą, nes ji turi važinėti į darbą į kitą vietovę, šiuo metu jų šeima gyvena (duomenys neskelbtini), jos darbas yra (duomenys neskelbtini), o vaiką veža į darželį – lopšelį į (duomenys neskelbtini). Todėl vairuotojo pažymėjimas yra labia reikalingas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Vilniaus aps. VPK) Elektrėnų policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau Elektrėnų PK VPS KPP) pareigūnas Ž. B. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl to, kad ji 2015-02-06 apie 11.37 vai., Elektrėnų m, vairuodama automobilį, įvažiavo į Draugystės -Taikos g-vių sankryžą, esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ir ją pravažiavo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 73.11 punkto reikalavimus, ir vadovaujantis LR ATPK 124¹ str. 1 d. buvo paskirta nuobauda- specialiosios teisės atėmimas 1 (vienam) mėnesiui. Ž. B. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, dėl pažeidimo paaiškino, kad, važiuojant pamatė, kad užsidegė raudona šviesoforo šviesa, sustojo, tačiau policininko pasakojimu pradėjo važiuoti dar degant raudonam šviesoforo signalui, piktybiškai to nedarė, pažiūrėjusi į švieslentę, jai pasirodė, kad užsidegė žalia šviesa, todėl nuvažiavo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad Ž. B. sustojo ties sankryža, nes per pėsčiųjų perėją ėjo pėstieji, ir šiems baigus manevrą, ji įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Tikėtina, kad Ž. B. net neatkreipė dėmesio, kad jai dega raudonos spalvos šviesoforo signalas, t.y. tiek privažiavusi prie sankryžos, tiek pradėjusi judėti po to, nekreipė dėmesio į kelių eismo reguliavimo signalus. Važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui yra priskiriamas prie pavojingesnių pažeidimų, todėl sankcijoje ir yra numatytas specialiosios teisės atėmimas. Nesilaikant šviesoforo draudžiamųjų signalų, įvyksta eismo įvykiai su skaudžiomis pasekmėmis. LR ATPK 124¹ str. 1 d. Važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, - užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Pažeidėja nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pripažino padarytą pažeidimą bei gailėjosi, tačiau savo skunde nurodo, kad dėl pažeidimo gailėjosi peržiūrėjusi vaizdo įrašą. Bylą nagrinėjusi pareigūnė nurodė, kad nagrinėjimo metu Ž. B. nesutiko su pažeidimu bei reikalavo parodyti vaizdo įrašą, ir tik įsitikinusi, kad yra neginčijami įrodymai dėl pažeidimo padarymo, deklaratyviai nurodė, kad gailisi. Kelių eismo taisyklių pažeidimą fiksavęs pareigūnas taip pat nurodė, kad Ž. B. abejojo dėl savo pažeidimo. Pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas-jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444"l504/2008). Šiuo atveju buvo paskirta specialiosios teisės atėmimas 1 mėnesiui, t.y. atėmimas minimaliam laikotarpiui. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tai pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje 2005 m. rugsėjo 16 d. nutartyje (administracinė bylaNr. Nr. N - (9)-1404-05) nurodė, jog „aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, kadangi netekęs šios teisės pažeidėjas praras darbą, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nesilaikymą, kadangi asmens profesinė veikla, ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti". Institucijos manymu, nutarimas yra teisėtas, bei nėra pagrindo jį keisti.
Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
LR ATPK 124 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamas tas asmuo, kuris važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, taip pat nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės. Kelių eismo taisyklių 73 punkte nurodyta, kad šviesoforų signalai turi turėti šias reikšmes, o būtent 73.11 punkte pažymėta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą.
ATPK 9 str. nustato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi organiškai susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, pažeidimo sudėties elementais yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Pažeidimo sudėtis, subjekto ir subjektyviosios pusės struktūros buvimas šiuo atveju aktualiausias. Subjektyviąją pusę sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusiojo asmens tikslas su motyvu ir kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-07 nutartis byloje Nr. N-9-1150/07). Nesant nors vieno sudėties elemento, nėra ir administracinio teisės pažeidimo. Šioje byloje Ž. B. kaltinama tuo, kad ji 2015 m. vasario 6d. apie 11 val. 37 min. Elektrėnuose, Pergalės – Taikos gatvių sankryžoje vairuodama automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant draudžiamam šviesoforo signalui (raudonam), pravžiavo ją. Protokole taip pat nurodyta, kad tokiais savo veiksmais Ž. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11 88 punktą, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 1d.
Todėl teismas, nagrinėdamas skundą dėl Ž. B. atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumo, vertina visumą pateiktų įrodymų, kuriais policijos pareigūnai grindžia Ž. B. kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Ž. B. padarė jai inkriminuotą tiesės pažeidimą – vairavo automobilį degant raudonam šviesoforo signalui. Pačio pažeidimo fakto Ž. B. neginčija, jį pripažįsta, dėl jo padarymo gailisi. Pateikdama skundą, prašo skirti jai švelnesnę nuobaudą – piniginę baudą.
Kaip matyti iš ATPK 124 ¹ str. 1d. sankcijos – už šio straipsnio dispozicijoje nurodyto pažeidimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo 28 iki 86 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus numato LR ATPK 30 str., kurio antroje dalyje nurodyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato pareigūnas, priimdamas nutarimą Ž. B. atžvilgiu, nurodė, kad jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra ir be jokių motyvų paskyrė griežtesnę sankcijoje esančią nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Iš Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo ir byloje esančios medžiagos ir iš Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato atsiliepimo matyti, kad tokia nuobauda Ž. B. buvo paskirta dėl to, jog ji iš karto padaryto pažeidimo nepirpažino ir tik surinkus neginčijamus įrodymus, sutiko su jai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK nenumato tos aplinkybės, jog iš karto nepripažinus padaryto pažeidimo, o po to susipažinus su pateiktais įrodymais, tokio asmens pažeidimo padarymo faktas ir gailėjimasis dėl to negali būti pripažintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog Ž. B. abejojo dėl jai inkriminuojamo pažeidimo padarymo, o peržiūrėjusi vaizdo įrašą su tuo iš karto sutiko. Todėl teismas šiuos Ž. B. veiksmus vertiną kaip kaltės pripažinimą ir tai laiko jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat teismas, vertindamas Ž. B. administracinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, atsižvelgia ir į tai, kad pažeidimo padarymo metu ji neturėjo galiojančių nuobaudų, buvo bausta 2013-05-08, bauda sumokėta, jos administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat vertino ir padaryto pažeidimo pobūdį – važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau teismas nelaiko, kad Ž. B. tokius veiksmus padarė tyčia ir nors tai yra šiurkštus pažeidimas, tačiau tai nėra pagrindas skirti pažeidimą padariusiam asmeniui pačia griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Todėl teismas, įvertinęs visumą ištirtų įrodymų, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. B. buvo surašytas pagrįstai, iš to seka, kad ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Ž. B. atžvilgiu priimtas pagrįstai, tačiau paskirta nuobauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą neatitinka LR ATPK 30 str. nustatytų taisyklių, todėl ji yra švelnintina, pakeičiant Vilniaus apskirties VPK 2015 m. vasario 24d. nutarimą Nr. 28N-26332336-15 dalyje dėl nuobaudos paskyrimo, įvertinus Ž. B. administracinę atsakomybę švelninančias aplinkybes (savo akltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo gailisi, galiojančių nuobaudų neturi, administraicne tvarka yra bausta tik vieną kartą) ir sunkinančias aplinkybes (tokių aplinkybių teismas nenustatė). Todėl Ž. B. yra skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda. Teismas laiko, kad ir minimalios niuobaudos paskyrimas, įvertinus Ž. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, yra pakankama bausmė už padarytą teisės pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ž. B. skundą patenkinti.
Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kleių policijos poskyrio specialistės 2015 m. vasario 24d. nutarimą Nr. 28N-26332336-15, kuriuo Ž. B. buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 ¹ str. 1d. pakeisti ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 28 Eur baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.