Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1002-1057/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
1-1002-1057/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35409-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
Č. K.
Nukentėjusysis
I. Ž.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1002-1057/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35409-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Indrei Venckūnienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam Č. K. (Č. K.), jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajai I. Ž.,vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka baustas, teistas, paskutinį kartą 2014 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. K. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2018 m. liepos 24 d. apie 17.53 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,5 promilių girtumas) viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie savo kaimynės I. Ž., sėdėjusios ant suolelio prie minėto namo laiptinės, išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir viena ranka sugriebęs ją už marškinėlių kitos rankos delnu sudavė jai į veidą, po ko atsinešęs dujinį balionėlį, papurškė juo nukentėjusiajai I. Ž. į veidą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais Č. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Č. K. parodė, kad kaltę pripažįsta. Parodymus duoti sutinka. Jis išgėrė tris „bambalius“ alaus, tada išėjo kaimynė, atsisėdo ant suoliuko. Jis pasakė „persėsk“, ji pasakė „kodėl turėčiau persėsti?“. Tuomet jis paėmė ją už rankos ir pertempė ant kito suoliuko. Pripažįsta, kad sudavė. Susipyko dėl tvarkos. Į orą purškė dujas. Ant jo suolelio atsisėdo. 1, 2, 6 butai darė suoliukus. Gali atsisėsti ant suoliuko, bet kaltinamasis jos prašė persėsti į kitą vietą. Savo pusėje ji galėjo sėdėti, o ji pasakė, kad nepersės. Jis tik paėmė ją už rankos ir ant kito suoliuko pasodino. Paėmė už rankos ir nutempė ją ten. Buvo necenzūriniai žodžiai. Į orą purškė dujas. Nematė ar papuolė į veidą. Nežino ar galėjo patekti dujų į veidą, gal ir galėjo būti, kad sudavė nukentėjusiajai, neprisimena. Gailisi. Su ieškiniu nesutinka. Gali pateikti teismui kiek uždirba. Prašo mažinti neturtinės žalos sumą iki 100 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu Č. K. parodė, kad 2018 m. liepos 24 d. apie 14.00 val. būdamas pas save namuose adresu (duomenys neskelbtini) jis vartojo alkoholį, t. y. gėrė alų. Jis vienas išgėrė apie 3 litrus alaus. Jis tada išėjo iš savo buto į minėto namo esančią pastogę, kur yra du suoliukai atsisėsti. Tuo metu ant vieno suoliuko sėdėjo kaimynė iš buto Nr. 1 I. ir iš buto Nr. 3 K. Jis I. pasakė, kad ji varytų nuo jo suoliuko. I. jam kažką atsakė negražiai, tada jis ją išvadino negražiais žodžiais. Tada jis I. paėmė už marškinėlių ir su delnu nestipriai sudavė per veidą. I. pradėjo ant jo šaukti ir vadinti visokiais žodžiais. Tada jis grįžo į savo butą ir paėmė dujų balionėlį. Išėjęs į namo pastogę jis papurškė su dujų balionėliu į I. pusę. Tada vėl grįžo į savo butą ir išėjus iš jo, jį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 39).

Papildomos apklausos metu Č. K. parodė, kad prisipažįsta iš dalies, kadangi I. su delnu nesudavė per veidą. Daugiau neturi ką pasakyti ir pasilieka prie ankstesnių parodymų (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. Ž. parodė, kad 2018 m. liepos 24 d. apie 17.00 val. ji su kaimyne K. išėjo į kiemą pasėdėti ant suoliuko prie namo adresu (duomenys neskelbtini), parūkyti. Apie 17.53 val. prie jų priėjo neblaivus jos kaimynas Č. K., kuris jai pasakė keikdamasis necenzūriniais žodžiais. Ji jam atsakė, kad suoliukas yra bendras visiems namo gyventojams. Tuomet jis sugriebė ranka už jos marškinėlių, kitos rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą. Ją nuo jo puolė ginti jos kaimynai, Č. K. žmona, užstodami ją nuo jo. Tada jis garsiai išvadino ją „(keiksmažodis), prostitute“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, t. y. pažemino ją, garsiai išvadindamas necenzūriniais žodžiais bei grasindamas, jog nužudys jos šunį. Pamatęs, kad prie jos prieiti jam neleidžia žmonės, Č. K. iš namų atsinešė dujų balionėlį, papurškė juo jai į veidą ir sukėlė fizinį skausmą bei pažemino ją kitų asmenų akivaizdoje. Ji iškvietė į vietą policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Kaimynas buvo sulaikytas. Įvykio metu jai padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 19).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. Ž. parodė, kad dėl įvykio 2018 m. liepos 24 d., kai apie 17.53 val. jos kaimynas Č. K. prieš ją pavartojo smurtą, t. y. sudavė per veidą, į veidą purškė dujomis, materialinių nuostolių nepatyrė. Su Č. K. taikytis nesutinka, kadangi jis ją pažemino, jos neatsiprašė (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. Z. parodė, kad ji gyvena name adresu (duomenys neskelbtini) jau 30 metų. Minėtame name yra 5 butai ir visus jo gyventojus pažįsta. 2018 m. liepos 24 d., laiko tiksliai jau nepamena, ji su kaimyne I. Ž. išėjo į namo prieangį parūkyti. Joms berūkant ir bekalbant, priėjo kaimynas Č. K., kuris buvo girtas. Pastarasis pasakė, kad I. užėmė jo vietą ir liepė jam užleisti atsisėsti. I. atsakė, kad čia yra bendra visų namo gyventojų vieta ir kodėl ji turi jį užleisti. Tada Č. K. ją apšaukė negražiais žodžiais ir jie pradėjo bartis. Tada Č. K. jai sugriebė už marškinėlių ir sudavė I. per veidą su ranka. Ji (K. Z.) tada ėmė aiškinti, ką jis daro ir jis nubėgo į namo vidų. Po keleto minučių vėl grįžo Č. K. ir su dujų balionėliu I. papurškė į veidą. I. tada iškvietė policiją ir policija atvykusi sulaikė Č. K. (b. l. 28).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 27 d. specialisto išvados Nr. G 2539/2018 (01) matyti, kad I. Ž. padaryta odos nubrozdinimas kairiame petyje, poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, keliuose. Sužalojimai padaryti kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 2-4 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Č. K. pateiktame kaltinime yra inkriminuota, kad jis elgėsi įžūliai.

Taigi viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais (įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais), iš kurių bet kuris, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnį. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2013). Taip pat pažymima, jog būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, taip pat į šioje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog kaltinamasis Č. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų teisme, jo pyktis kilo dėl netvarkos kieme, taip pat dėl to, jog nukentėjusioji sėdėjo bendrame namo kieme ant kaltinamojo anksčiau padaryto suolelio. Kaltinamojo nurodoma aplinkybė, kad jis prisidėjo prie suoliukų įrengimo neleidžia teigti, jog minėti suoliukai yra jo asmeninė nuosavybė. Be to, kaltinamasis nenurodė kaip nukentėjusioji yra susijusi su namo kieme neva esančia netvarka, kuri pasak kaltinamojo buvo viena iš jo pykčio priežasčių. Galiausiai, kaltinamasis kilusios konfliktinės situacijos nebandė spręsti kitokiu, teisėtu būdu. Paties kaltinamojo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39, 43), nukentėjusiosios (b. l. 19, 22), liudytojos parodymai (b. l. 28) patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu elgėsi nepateisinamai agresyviai – keikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, nutempė už rankos ant kito suoliuko, sudavė į veidą, vėliau atsinešęs dujų balionėlį dar papurškė nukentėjusiajai į veidą. Savo veiksmais Č. K. nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 17). Taigi, akivaizdu, kad jis elgėsi įžūliai. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog visas veiksmas vyko viešoje vietoje, t. y. prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės. Kaltinamojo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu matė šalia buvusi liudytoja, kuri į kaltinamojo įžūlų elgesį atkreipė dėmesį ir bandė jį sudrausminti. Iš to galima spręsti, jog kaltinamasis sukėlė nusikalstamus padarinius, t. y. realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas, apibendrinęs aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog Č. K. pagrįstai inkriminuotas BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Č. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad yra baustas administracine tvarka (b. l. 49-54), teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 55-71), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 72-73), iš paties pateiktos pažymos matyti, kad už 2018 m. gruodį buvo išmokėtas 374,7 eurų darbo užmokestis. Dėl psichikos ir priklausomybės ligų per paskutinius 5 metus nesikreipė (b. l. 75-76). Nors Č. K. teisme pripažino savo kaltę ir nurodė, kad gailisi, vis tik teismas pažymi, jog kaltinamasis proceso metu keitė savo parodymus. Jis iš pradžių kaltę pripažino (b. l. 39), vėliau pripažino tik iš dalies (b. l. 43), o teisme kaltę ir vėl pripažino. Be to, teisme jis teigė, kad „tik paėmiau ją už rankos ir ant kito suoliuko pasodinau, paėmiau už rankos ir nutempiau ją ten“, kas teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog Č. K. dėl savo veiksmų gailisi nuoširdžiai ir todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tuo tarpu byloje egzistuoja BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi po įvykio Č. K. nustatytas 1,5 promilių girtumas (b. l. 32) ir iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad alkoholis turėjo įtakos padarytai nusikalstamai veikai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, šiuo atveju tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui ir kartu paskirti Č. K. šiuos įpareigojimus bausmės vykdymo metu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. liepos 24 d. 17.58 val. iki 2018 m. liepos 25 d. 15.45 val. (b. l. 34-35) išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje I. Ž. yra pareiškusi 300 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 25). Teisiamojo posėdžio metu ji dėl pareikšto ieškinio nurodė, kad jai nemalonu, kai grasina, žemina jai į tėvus tinkantis vyras. Tuo tarpu Č. K. prašė atsižvelgti į jo gaunamas pajamas ir mažinti ieškinio sumą iki 100 eurų.

Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji turėjo nepatogumų, suprantama, kad suduoti smūgiai sukėlė neigiamas emocijas, pastaroji buvo užpulta dėl nereikšmingos priežasties. Tikėtina, jog nukentėjusiajai skaudėjo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad dėl sutrikdytos sveikatos nukentėjusioji nebuvo priversta gydytis. Spręsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas tuo pačiu negali nevertinti ir to, jog nukentėjusiajai visgi buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nors pačiame ieškinyje jokių išskirtinių aplinkybių, į kurias būtų privalu atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, nėra įvardinta. Dėl nurodytų priežasčių teismas mano esant tikslinga civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo Č. K. nukentėjusiajai I. Ž. 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors kaltinamasis pateikė įrodymus, kad jo pajamos nedidelės, tačiau teismas pažymi, jog mažinti priteistinos žalos dydį dar labiau, kaip to prašo kaltinamasis dėl jo turtinės padėties, nėra pagrindo, nes priteistina suma sąlyginai nėra didelė.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44) paliekama galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti Č. K. (Č. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kartu bausmės vykdymo laikotarpiu nustatant šiuos įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu bausmės vykdymo laikotarpiu nustatant šiuos įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. liepos 24 d. 17.58 val. iki 2018 m. liepos 25 d. 15.45 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. Ž. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš Č. K. jos naudai 250 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti Č. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4. šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: