Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-801-238/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
1S-801-238/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
L. P.
Kategorijos
Nr. 1S-801-238/2015;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo nuteistajam L. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013-05-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-09 nuosprendžiu skirta bausme – laisvės atėmimu 5 metams (įskaityta – 7 d.). Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2014-02-13 nutartimi bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 2 mėnesiams (įskaityta 1 mėnesiai 8 dienos). Bausmės pradžia – 2011-07-18, bausmės pabaiga – 2018-08-10. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 28 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015-02-12).

Nuteistasis L. P. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisijos 2015-02-17 priimtu nutarimu Nr. 95-93 nutarta netaikyti nuteistajam L. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nustatė, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį neįvykdė Komisijos rekomendacijų, t. y. pataisos namuose mokytis noro nepareiškė ir nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. P. su skundu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašė Komisijos 2015-02-17 nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-04-01 nutartimi nuteistojo L. P. skundą atmetė ir konstatavo, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, tris kartus baustas drausmine tvarka, neskatintas. Atvykęs į pataisos namus atsisakė administracijos pasiūlyto mokamo darbo. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį neįvykdė komisijos rekomendacijų, t.y. pataisos namuose mokytis noro nepareiškė ir nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti. Nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, yra didelė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas laikė, kad yra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis L. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-04-01 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad jis planuoja dirbti ir jau yra susitarta dėl darbo pas ūkininką darbų vadovu, o dirbti bausmės atlikimo metu negalėjo dėl to, kad nuolat vyko teisminiai procesai, dėl ko nuolat buvo etapuojamas iš Pravieniškių pataisos namų į teismus, areštines, izoliatorius, kas faktiškai sąlygojo tai, jog būdavo išvežamas tai vienai savaitei, tai dviem, tai kelioms dienoms, todėl nei dirbti, nei mokytis laisvės atėmimo vietose nebuvo objektyvios galimybės. Kita vertus, ši aplinkybė negali būti lemiamas veiksnys sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kadangi tokiu atveju darbas būtų traktuotinas kaip priverstinė prievolė ir priemonė. Pažymi, kad šiuo metu administracija neleidžia jam mokytis, kas yra įrašyta jo reabilitacijos plane, motyvuodama tuo, kad bus pervežtas į kitus pataisos namus, kur nebus galimybės tęsti mokslus. Šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi, o tai, kad atlikdamas bausmę buvo baustas 3 kartus, dar nerodo, kad jis nepasitaisė, nes tai buvo smulkūs pažeidimai bausmės atlikimo pradžioje, kuomet jis nežinojo bausmės atlikimo tvarkos. Svarbiausia yra ir tai, kad pažeidimai yra negaliojantys. Šiuo atveju didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas „OASys“ programai ir metodikai dėl pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių, kurių jo atžvilgiu neužfiksuota, o vertinimo rezultatas yra itin žemas. Jis aktyviai dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje, išklausė aštuonių paskaitų kursą. Laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas bei periodinę spaudą, domisi aktualijomis, yra atlyginęs 282 litus nuostolių. Socialinius ryšius nuolat palaiko su artimaisiais – tėvais, žmona bei močiute. Po paleidimo gyventų su tėvais, o Tauragės apskrities probacijos tarnybos probacijos skyrius, patikrinęs nurodytą gyvenamąją vietą dėl galimybės nuteistajam nurodytu adresu taikyti intensyvią priežiūrą, nurodė, kad tokia galimybė yra. Jo įsitikinimu, egzistuoja tiek formalusis, tiek ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Būtent teigiamas elgesys, socialiniai ryšiai, itin žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu taikant intensyvią priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis L. P. neatitinka formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, numatytų LR BVK 157 straipsnyje, t. y. nors ir yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, tačiau neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – atsisakė darbo, per bausmės atlikimo laikotarpį nedirbo, nesimokė, todėl vien dėl šios aplinkybės jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu dirbti negalėjo dėl to, kad nuolat vyko teisminiai procesai, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog jis atvykęs į pataisos namus administracijos pasiūlyto mokamo darbo atsisakė. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisminiai procesai nėra kliūtis įsidarbinti ar bent jau pareikšti tokį norą. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis nesistengė pataisos namuose pradėti dirbti ar mokytis, taigi neįgyvendino šių socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Nuteistasis mano, kad ši aplinkybė negali būti lemiamas veiksnys sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kadangi tokiu atveju darbas būtų traktuotinas kaip priverstinė prievolė ir priemonė. Su šia nuteistojo išvada aukštesnysis teismas nesutinka, kadangi darbas šiuo atveju nėra priverstinė prievolė, nuteistasis jos vykdyti neprivalo ir gali laisvai rinktis, tačiau tai yra viena iš sąlygų, kurios išpildymas yra būtinas asmeniui, siekiančiam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.

Taip pat konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, teistumų, neatliktos bausmės dydžio ir kitų veiksnių. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo L. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys metodiką yra 9 balai, o tai rodo, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau tai negali būti vienintelis faktorius, lemiantis lygtinio paleidimo taikymą. Nustatyta, kad nuteistasis anksčiau yra daug kartų teistas, bausmės atlikimo metu buvo tris kartus baustas drausmine tvarka, skatintas nebuvo, ir nors nuobaudos nebegalioja, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Be to, nustatyta ir nuteistojo kriminogeninių veiksnių – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai. Šios nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, tokios išvados taip pat nesuponuoja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo L. P. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, lyginant su paskirtąja, dar yra gana didelė, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Komisija padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog šiuo metu netikslinga nuteistąjį L. P. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų, o nuteistąjį paleidus lygtinai, nebus įgyvendintas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, kad skundą dėl Komisijos nutarimo siūlė atmesti ir prokuroras.

Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai netenkino L. P. skundo ir nepanaikino Komisijos nutarimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus teisinio pagrindo nėra. Todėl nuteistojo L. P. skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo L. P. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė