Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-455-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-22
Bylos Nr.
2A-455-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
D. A.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėjas Edvardas ZalubaVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio, sekretoriaujant Gražinai Glavackaitei,

dalyvaujant ieškovui A. Š. , atsakovei D. A. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo ir pagal atsakovės D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. N2-1702-501/2008 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei D. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. Š. pateikė 2007-10-17 ieškinį ir 2008-01-02 ieškinio papildymą, prašydamas:

1) nustatyti D. L. gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje;

2) priteisti iš atsakovės 400 Lt dydžio išlaikymą, pradedant nuo 2007-10-01 iki dukters pilnametystės ir paskirti ieškovą dukros lėšų tvarkytoju;

3) nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką ir vietą: kas antrą sekmadienį nuo 12 iki 17 val. Vilniaus mieste tik dukrai pageidaujant (susitikimus suderinant su ieškovu ne vėliau kaip trys dienos iki sekmadienio, kurį atsakovė norėtų susitikti su dukra), metines šventes ir gimtadienius dukra praleidžia ieškovo šeimoje;

4) panaikinti 1994-12-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo;

5) nutraukti išlaikymo dukteriai išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2003-02-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-23/2003;

7) priteisti 2007-11-07 iš ieškovo atlyginimo atsakovei išmokėtus ir atsakovės pasisavintus dukters išlaikymui skirtus 400 Lt ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas su atsakove ne santuokoje turi dukterį D. L. , gim. 1994-01-29, kuri nuo gimimo iki 2005 m. lapkričio mėnesio gyveno su atsakove. Nuo 2005 m. lapkričio mėn. dukra gyveno pas atsakovės motiną Kaune, o nuo 2007-10-01 duktė gyvena ieškovo šeimoje Vilniaus mieste, lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą. Ieškovas deklaravo dukters gyvenamąją vietą savo gyvenamoje vietoje. 1994-12-12 teismo sprendimu iš ieškovo jo dukteriai D. buvo priteistas išlaikymas po ¼ dalį uždarbio, bet ne mažiau 0,4 MGL per mėnesį, o Kauno apygardos teismo 2003-02-05 sprendimu išlaikymas buvo nustatytas išmokomis po 400 Lt per mėnesį. Dukra aiškiai išreiškė norą, kad jos gyvenamoji vieta būtų su ieškovu. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovės nuolat kildavo konfliktai dėl bendravimo su dukra, atsakovė yra konfliktiška asmenybė, todėl būtina nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką. Nustačius dukters gyvenamąją vietą ir pasikeitus jos gyvenimo sąlygoms, tikslinga pakeisti ir išlaikymo jai teikimą. Atsakovė nuo pat dukters gimimo netinkamai vykdė įstatyminę pareigą materialiai išlaikyti dukrą. Tuo tarpu ieškovas savo pareigą teikti išlaikymą vykdė ir vykdo tvarkingai. Dukrai išlaikyti per mėnesį reikia apie 836 Lt, neįskaitant dalies jai tenkančių buto išlaikymo išlaidų, todėl iš atsakovės turėtų būti priteistas išlaikymas kas mėnesį periodinėmis 400 Lt išmokomis iki dukros pilnametystės. Tokia suma yra teisinga ir protinga, kadangi atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera. Atsakovei kas mėnesį iš ieškovo atlyginimo buvo išskaičiuojamos periodinės išmokos po 400 Lt dukters išlaikymui. Dukrai pradėjus gyventi su ieškovu, atsakovė išskaičiuotą išlaikymą už 2007 m. spalio mėnesį ieškovui grąžino, tačiau atsisakė grąžinti iš ieškovo išskaičiuotą išlaikymą už 2007 m. lapkričio mėnesį (LR CK 3.161 str., 3.164 str., 3.169 str. 2 d., 3.174 str. 2 d., 3.192 str. 2 d.). Civilinė byla buvo iškelta 2007-10-19.

Atsiliepimas

Atsakovė D. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (dukra pati išreiškė tokį norą), dėl ieškovo paskyrimo dukters lėšų tvarkytoju, dėl panaikinimo Kauno miesto apylinkės teismo 1994-12-12 sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo bei dėl išlaikymo dukteriai išieškojimo pagal Kauno apygardos teismo 2003-02-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-23/2003 nutraukimo. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimu priteisti dukrai išlaikymą kas mėnesį po 400 Lt, kadangi atsakovės turtinė padėtis nėra proporcinga ieškovo reikalaujamai sumai. Atsakovė gauna tik valstybės teikiamą pašalpą vaikui, daugiau jokių pajamų negauna. Atsakovė nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Kunionyse, už savo sutuoktinio M. A. prieš santuoką sutaupytus ir pervestus į jos sąskaitą pinigus. Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas ir ieškovo siūloma bendravimo su dukra tvarka, kadangi atsakovė, augindama mažamečius vaikus, neturės galimybės važinėti į Vilnių susitikimams su dukra du kartus per mėnesį. Atsakovė prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką, kad dukra praleistų su atsakove 3 savaites vasaros atostogų metu, taip pat atsakovės namuose švęstų Kalėdas, Vėlykas, bei 5 dienas per žiemos ar pavasario atostogas. Jeigu dukra išreikštų norą pas atsakovę praleisti savaitgalį, nereikėtų atskiro ieškovo sutikimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kad tikslinga nepilnametės D. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu (vaikui ieškovo šeimoje sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir mokytis, vaikas šiuo metu nori gyventi su tėvu) ir priteisti iš atsakovės nepilnametei išlaikymą iki jos pilnametystės.

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-01-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė:

1) Nustatyti nepilnametės D. L. , gim. 1994-01-29, gyvenamąją vietą jos tėvo A. Š. gyvenamojoje vietoje;

2) Priteisti iš atsakovės D. A. išlaikymą nepilnametei D. L. kas mėnesį mokamomis 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2007-10-01 iki vaiko pilnametystės ir paskirti ieškovą D. L. lėšų tvarkytoju, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

3) Nustatyti atsakovės D. A. bendravimo su D. L. tvarką: atsakovė turį teisę bendrauti su D. L. vaikui pageidaujant vieną savaitgalį per tris mėnesius Vilniaus mieste nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val., taip pat 3 savaites dukters vasaros atostogų metu atsakovės gyvenamojoje vietoje, bei 5 dienas per Šv. Kalėdų ar Velykų šventes taip pat atsakovės gyvenamojoje vietoje. Apie ketinimą susitikti ir bendrauti su D. L. atsakovė privalo informuoti ieškovą ar jo šeimą prieš tris dienas;

4) Nutraukti išlaikymo dukteriai D. L. išieškojimą iš ieškovo pagal Kauno apygardos teismo 2003-02-05 sprendimą civilinėje byloje Nr.2A-23/2003;

5) Priteisti iš atsakovės D. A. ieškovo A. Š. naudai 400 Lt dukters išlaikymo permoką ir 112 Lt bylinėjimosi išlaidų;

6) Priteisti iš atsakovės D. A. valstybės naudai 72 Lt žyminio mokesčio;

7) Palikti nenagrinėtu reikalavimą dėl teismo sprendimo panaikinimo. Teismas konstatavo, jog dalyje dėl gyvenamosios vietos nustatymo ginčo tarp šalių nėra. Teismas nustatė, kad nepilnametės D. L. faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini). Vaikas gyvena ieškovo šeimoje, yra tinkamai prižiūrimas, Vaikų teisių apsaugos tarnyba pripažino, kad vaiko gyvenimas su tėvu labiausiai atitiks jo interesus. D. L. lanko mokyklą, esančią netoli jos dabartinės faktinės gyvenamosios vietos, apklausta teisme nurodė, kad norėtų gyventi su tėvu, jo šeimoje. Teismas, įvertinęs vaiko nuomonę ir interesus, D. L. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, įvertino šalių materialinę padėtį ir kitų abiejose šeimose augančių vaikų interesus. Teismas nustatė, kad ieškovo šeimos pajamos sudaro apie 5000 Lt, iš kurių 4000 Lt uždirba ieškovas ir 2500 Lt su mokesčiais uždirba ieškovo žmona. Be D. L. šioje šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kurių kiekvienam, atskaičius kitas šeimos išlaidas, tenka po 833 Lt. Kitų išlaikytinių šeimoje nėra. Atsakovės šeimos mėnesio pajamos yra 1370 Lt, įskaitant ir dėl neįgalumo atsakovės vyrui, taip pat abiem vaikams mokamas pašalpas. Atsakovės vyras yra darbingas tik iš dalies, jo darbingumas 40 proc., atsakovės šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kitų išlaikytinių nėra. Teismas konstatavo, kad šeimos išlaidos yra didesnės nei 330 Lt ir siekia 600 Lt per mėnesį, todėl atsakovės vaikams tenka ne daugiau kaip po 400 Lt. Teismas pažymėjo, kad pilnai patenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovės šeimoje augančių vaikų išlaikymo dydis ženkliai sumažėtų, todėl laikantis įstatymo reikalavimų dėl išlaikymo proporcingumo ir lygaus išlaikymo kiekvienam vaikui paskirstymo principo, atsakovės vaikų interesai neturėtų nukentėti. Teismas ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė pirko butą, jį remontavo, pirko baldus, buitinius prietaisus, vertino kaip tinkamų sąlygų šeimoje augantiems vaikams sudarymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog šios išlaidos apmokėtos iš atsakovės asmeninių lėšų. Teismas konstatavo, kad atsakovės sutuoktinis M. A. neturi pareigos išlaikyti ne savo vaiką, o ta aplinkybė, kad dėl D. L. sveikatos ieškovas turi papildomų išlaidų, neleidžia padidinti išlaikymo šiam vaikui dydį, nes šiuo metu ieškovo šeimos pajamos ir materialinė padėtis yra kelis kartus geresnė nei atsakovės. Teismas nustatė, kad ieškovas po 2007-10-01, t.y. po to, kai D. L. apsigyveno pas jį, pervedė atsakovei 400 Lt dukters išlaikymui, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovui. Teismas nustatė, kad ieškovės teiginys, kad tokiu būdu jai buvo kompensuota už ankstesnį mėnesį, tai yra 2007 m. rugsėjį turėtas išlaidas, prieštarauja pateiktiems banko operacijų išrašams. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, išieškojimą iš ieškovo pagal 2003-02-05 Kauno apygardos teismo sprendimą nutraukė. Teismas reikalavimą dėl 1994-12-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalies panaikinimo paliko nenagrinėtu, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti panaikintas. Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgė į tai, kad D. L. šiuo metu su atsakove bendrauja nenoriai, atsakovė gyvena kitame mieste, savo šeimoje turi du mažamečius vaikus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka labiau atitiks vaiko interesus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ieškinį pripažino tik dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovui kompensavo jo turėtas 112 Lt bylinėjimosi išlaidas (LR CK 3.169 str., 3.174 str. 2 d., 3.192 str., 3.198 str., 3.208 str., CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Ieškovas A. Š. 2008-02-06 pateikė pareiškimą, prašydamas priimti papildomą sprendimą ir priteisti 515 Lt šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė prašymo dėl turėtų 500 Lt išlaidų advokato pagalbai bei pažymos apie įplaukas į sąskaitą išdavimo išlaidų 15 Lt sumai apmokėti. Dokumentai, patvirtinantys išlaidas, teismui buvo pateikti.

Atsakovė D. A. atsiliepime į ieškovo pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-10-31 sprendimu Nr. (1.2)-SPI-01339 buvo paskirta antrinė teisinė pagalba šioje civilinėje byloje, parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant jos interesus visų instancijų teismuose, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovės neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-02-26 papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovės D. A. ieškovo A. Š. naudai 515 Lt išlaidų advokato pagalbai bei kitoms bylinėjimosi išlaidoms apmokėti. Teismas konstatavo, kad teismo sprendimu nebuvo išspręstas išlaidų ieškovo atstovo pagalbai bei kitų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų – mokesčio už pažymą apmokėjimo klausimas, todėl ieškovas, jo ieškinį tenkinus iš dalies, įgijo teisę į jo turėtų išlaidų atlyginimą. Ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtino 2007-11-06 pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, jog ieškovas už procesinio dokumento surašymą bei konsultaciją advokatui G. Ruseckui sumokėjo 500 Lt. Teismas iš pateikto 2007-12-08 memorialinio orderio Nr. DFR/5450 nustatė, kad ieškovas už pažymą apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas ir jų likučius sumokėjo 15 Lt atlygį AB bankui „Hansabankas“. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas atsakovę atleido tik nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o šiuo atveju ieškovas prašo atlyginti jo jau patirtas išlaidas (LR CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 277 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovas A. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-28 sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės po 200 Lt dukters D. L. naudai ir priteisti išlaikymą iš atsakovės jos dukters naudai periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį. Teismo sprendimas skundžiamoje dalyje nepagrįstas. Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimą D. L. , turėjo išanalizuoti abiejų tėvų turtinę padėtį. Atsakovė nebuvo sąžininga ir nepateikė visų įrodymų dėl savo turtinės padėties. Ieškovas, negalėdamas surinkti visų įrodymų apie atsakovės tikrąją turtinę padėtį, pateikė pirmosios instancijos teismui raštu prašymą išreikalauti įrodymus apie atsakovės turimas lėšas AB banke „Hansabankas“, kurį teismas tenkino, t.y. išreikalavo sąskaitos išrašus. Nagrinėjant bylą, kai iš parengiamojo teismo posėdžio buvo pereita į teismo posėdį, ieškovui nebuvo paaiškinta, ar ieškovas, kaip šalis, sutinka su tuo, kaip turi būti išspręstas klausimas, kai nėra gauti papildomi įrodymai, nustatantieji atsakovės turtinę padėtį. Teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės pateiktus įrodymus, kurie rodė, jog atsakovė gauna mažas pajamas. Atsakovė pagimdė trečią vaiką ir valstybės paskirta pašalpa turi būti įskaičiuojama į šeimos biudžetą. Teismo išvada, kad priteisus išlaikymą po 400 Lt nukentėtų atsakovės šeimoje augančių vaikų interesai, neatitiko realiai vertinamų įrodymų, kuriuos teismas buvo prijungęs prie bylos po teismo sprendimo priėmimo, t.y. išraše iš atsakovės sąskaitos AB banke „Hansabankas“. Nors šį išrašą ieškovas prašė išreikalauti iki teismo posėdžio, teismas šio įrodymų dėl neaiškių aplinkybių neišreikalavo. Atsakovės pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytos metinės pajamos 4178 Lt, t.y. gautos socialinės išmokos. Atsakovė nuslėpė savo 75000 Lt pajamas, buvusias 2006-11-03 jos asmeninėje sąskaitoje, o sužinojusi, kad bus sprendžiamas dukters gyvenamosios vietos klausimas, pradangino minėtą sumą. Banko išrašo duomenys patvirtino aplinkybę, kad atsakovė slėpė faktiškai turimas pajamas, kurios pirmiausia turėjo būti panaudotos vaiko poreikiams tenkinti. Teismas, neturėdamas įrodymų apie atsakovės sutuoktinio lėšas, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis kelis kartus geresnė. Pažymėjo, kad tiek atsakovės sutuoktinis turi prievolę išlaikyti savo vaikus, tiek ieškovo sutuoktinė turi prievolę išlaikyti savo vaikus, bet neturi pareigos išlaikyti ieškovo dukrą. Ieškovo gaunamas atlyginimas į rankas yra 2800 Lt, ieškovo sutuoktinės – 1300 Lt, o išlaikytiniai yra trys vaikai: 14 metų dukra ir 7 bei 12 metų sūnūs, kurių poreikiai lyginant su atsakovės 3 mėnesių kūdikiu ir 2 metų vaiku, yra žymiai didesni. Be to, dukters gydymo išlaidos yra papildomos išlaidos, kurios atsirado dėl to, kad atsakovė, turėdama santaupas, ja tinkamai nesirūpino. Pažymėjo, kad atsakovė užsiima papildomu darbu – keraminių plytelių klijavimu. Teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai susiaurino ieškovo teises, neprijungė ieškovo pateiktų įrodymų, apie ieškovo išlaidas vaiko gydymui, pramogoms, lavinimui, vadovavosi tik atsakovės atstovo pateiktais įrodymais, vertindamas atsakovės turtinę padėtį.

Atsakovė D. A. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Atsakovė D. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-26 papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo pareiškimą dėl 515 Lt bylinėjimosi išlaidų atmesti. Pirmosios instancijos teismas pasielgė netinkamai, priteisdamas 100 procentų turėtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinys nebuvo pilnai patenkintas, t.y. buvo patenkintas tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės materialinė padėtis yra bloga, jai buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba ir ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 100 procentų, todėl yra pagrindas teismui atleisti atsakovę nuo visų bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir išlaidų ieškovo naudai priteisimo.

Ieškovas A. Š. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Tretysis asmuo nepateikė atsiliepimų į apeliacinius skundus.

Apeliaciniai skundai atmestini. Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė esminį kriterijų - minimalias būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės teikiamas išlaikymas vaikui turi būti 200 Lt per mėnesį, nes būtina užtikrinti minimalias būtinas vaiko vystimosi sąlygas, atsižvelgiant į atsakovės ir ieškovo turtinę padėtį. Toks išlaikymo dydis atitinka proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Kolegija kritiškai vertina ieškovo argumentą, kad dukters išlaikymui per mėnesį atsakovė gali teikti 400 Lt sumą, nes šiuo metu atsakovė neturi finansinės galimybės teikti ieškovo prašomą išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CK 3.192 str. ir nepažeidė proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo, nes šalių turtinės galimybės išlaikyti vaiką nėra panašios, siekiant užtikrinti mergaitės minimalius poreikius. Tai, kad iki vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu, pastarasis teikė mergaitei išlaikymo dydį 400 Lt sumai per mėnesį, savaime nereiškia, kad ir motina išgali teikti tokią pat pinigų sumą kas mėnesį dukrai išlaikyti. Šiuo atveju teisiškai reikšminga yra mergaitės motinos ir tėvo turtinė padėtis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, negavęs atsakovės banko sąskaitos išrašo, nesudaro teisinio pagrindo pakeisti 2008-01-28 sprendimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės sąskaitos iš AB banko „Hansabankas“ išrašas (b.l. 158-167) neįrodo, kad šiuo metu atsakovė turi galimybę teikti išlaikymą dukrai 400 Lt sumą per mėnesį. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovė nuslėpė savo 75000 Lt pajamas, buvusias 2006-11-03 jos asmeninėje sąskaitoje, nes dalį tų pinigų atsakovė pervedė už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė, sužinojusi, kad bus sprendžiamas dukters gyvenamosios vietos klausimas, pradangino minėtą sumą, nes atsakovės sąskaitoje buvusi 75000 Lt suma buvo išleista iki šios civilinės bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, buvo pateikti įrodymai apie atsakovės sutuoktinio lėšas, jo gaunamą darbo užmokestį (b.l. 118, 120) ir šalpos pensiją neįgaliajam (b.l. 121). Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą pagal abiejų šalių pateiktus įrodymus, kurie rodė, jog atsakovė gauna mažas pajamas, o ieškovo turtinė padėtis (b.l. 216, 217, 264) yra geresnė už atsakovės (b.l. 156, 227-231). Tai, kad atsakovė pagimdė trečią vaiką ir gauna valstybės paskirtą pašalpą, nereiškia, kad yra teisinis pagrindas didinti ieškovo prašomą išlaikymo dydį iki 400 Lt sumos. Atsakovės pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytos metinės pajamos 4178 Lt, t.y. gautos socialinės išmokos patvirtina mažas atsakovės pajamas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovo turtinė padėtis yra kelis kartus geresnė, nes yra akivaizdu, kad atsakovės gaunamų lėšų dydis (b.l. 56-57, 117) yra ženkliai mažesnis už ieškovo mėnesinės pareiginės algos dydį (b.l. 40). Šioje byloje teisiškai reikšmingi yra D. L. poreikiai ir jos motinos ir tėvo turtinė padėtis, todėl nėra vertinami ieškovo 7 bei 12 metų sūnų (b.l. 213-215) ir atsakovės kūdikio iki vienerių metų amžiaus ir beveik 2 metų vaiko poreikiai.

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi papildomų pajamų iš keraminių plytelių klijavimo, nes ieškovo pateikta atsakovės vizitinė kortelė (b.l. 207) neįrodo pajamų gavimo. Ieškovo pateikti bilietai dėl lankymosi teatruose ir koncertuose (b.l. 208-209), nesudaro teisinio pagrindo didinti išlaikymo dydį, nes išlaidos pramogoms nėra priskiriamos prie būtinųjų vaiko poreikių, kai vaiko motinos pajamos yra minimalios.

Tai, kad ieškovas parinko D. L. dantų gydymą privačiame sektoriuje (b.l. 210-212, 252, 253, 257-261), o nesinaudojo valstybės garantuojamu nemokamu dantų gydymu nepilnamečiams vaikams, nereiškia, kad atsakovė turi apmokėti šias išlaidas. Tai, kad D. L. reikalinga ortopedo konsultacija (b.l. 251, 262) ir yra diagnozuota kardialgija ir difuzinė struma (b.l. 254,255, 263), savaime nesudaro teisinio pagrindo didinti išlaikymo dydį mergaitei, ne byloje nėra pateikti įrodymai, kad reikalingos papildomos lėšos nuolatiniam naudojimui nekompensuojamiems vaistams įsigyti.

Tai, kad iki 2008-05-01 susidarė 1047,20 Lt skola (b.l. 256) dėl atsakovės pareigos teikti išlaikymą D. po 200 Lt kas mėnesį, parodo atsakovės formalų požiūrį į motinos pareigą teikti išlaikymą savo vaikui, gyvenančiam atskirai nuo motinos. Ta aplinkybė, kad į valstybės paskirtas ir gaunamas pašalpas jokio išieškojimo nukreipti negalima (LR CPK 739 str.), nepanaikina atsakovės pareigos geruoju be priverstinio vykdymo priemonių teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą D. kas mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė D. A. kritiškai nevertina savo gaunamų lėšų paskirstymo: neteikdama išlaikymo po 200 Lt per mėnesį D., leidžia mobilaus ryšio paslaugoms po 67 litus (b.l. 147), tuo didindama skolinius įsipareigojimus (b.l. 228-229). Šiuo atveju atsakovės pateiktos pažymos apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l. 232, 233), neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-26 papildomas sprendimas, kuriuo ieškovo pareiškimas dėl 515 Lt bylinėjimosi išlaidų patenkintas, yra teisėtas iš pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pasielgė tinkamai, nes bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme laimėjo ieškovas ir atsakovė turi atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme 515 Lt sumai. 500 Lt suma už advokato teisines paslaugas neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovo, laimėjusio bylą, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžio mažinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių ir geros moralės principams. Tai, kad atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, nesuteikia jokių teisinių privilegijų pirmosios instancijos teisme prieš kitą šalį, kurios naudai priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Atsakovės turtinė padėtis nesudaro teisinio pagrindo atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo ieškovo naudai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, nėra priteisiamos iš atsakovės ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 250). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, nėra valstybei atlyginamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamuose sprendimuose yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamus sprendimus, kurie yra teisėti ir pagrįsti, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimai turėtų būti pakeisti ar panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Skundžiami sprendimai paliktini nepakeisti (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 3.194 str.; CPK 2 str., 5 str.- 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą ir 2008 m. vasario 26 d. papildomą sprendimą nepakeistus.

Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė

Teisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis