Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-525-1807-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-26
Bylos Nr.: A-525-1807-12
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01136-2011-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Virginija Volskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas: G. J.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai: Gilbertas Kinderevičius

Kategorijos

15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A525-1807/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01136-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 15.2.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovams A. J. ir advokatui Gilbertui Kinderevičiui,atsakovo atstovui Gediminui Ratkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Elektrėnų savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. J. skundu (t. I, b.l. 1–7), kurį patikslino (t. I, b.l. 144–150), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) priteisti jai iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui;

2) priteisti jai iš atsakovo 7 039,25 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Taip pat prašė priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėjo, kad nurodytą žalą patyrė dėl to, kad Elektrėnų savivaldybės prašymu, siekiant pareiškėją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 146 straipsnio 1 dalį, ji buvo persekiojama Elektrėnų policijos. Elektrėnų savivaldybė nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja sugadino jos žemės sklype buvusį vietinės reikšmės kelią, ir siekdama, kad pareiškėja minėtą kelią atkurtų, kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, kuris bylą išsprendė pareiškėjos naudai, konstatavęs, kad ginčo kelias yra pareiškėjos nuosavybė, kurią ji valdo, naudoja ir disponuoja savo nuožiūra. Elektrėnų savivaldybė neteisėtų veiksmų ėmėsi, nesulaukusi šio teismo sprendimo: 2009 m. balandžio 10 d. atvykę Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai, veikdami pagal Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymą, įsibrovė į pareiškėjos sklypą, išgriovė informacinius ženklus, sodybinės tvoros dalį ir kitus įrengimus. Nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Nagrinėjamu atveju yra visos šios sąlygos: Elektrėnų savivaldybė, neturėdama teisėto pagrindo, išdavė įsakymą atlikti neteisėtus veiksmus pareiškėjos sklype, tokiais veiksmais pareiškėjai padaryta žala, kuri nebūtų atsiradusi, jei atsakovas nebūtų atlikęs minėtų veiksmų. Pareiškėjos teigimu, dėl šių atsakovo veiksmų ji patyrė šoką, emocinį ir dvasinį diskomfortą, jautėsi pažeminta prieš kaimynus ir aplinkinius, jai pablogėjo sveikata. Todėl, pareiškėjos nuomone, jai turi būti atlyginta neturtinė žala, kurią ji vertina 30 000 Lt suma. Pareiškėja patirtą turtinę žalą vertina 7 039,25 Lt suma, kurią sudaro: 1 489 Lt dydžio žala žemės sklypui, 208,25 Lt turto vertintojo paslaugoms, 1439 Lt išgriautos tvoros atstatymui, 3 800 Lt apželdinimo darbams, 103 Lt sveikatos grąžinimui.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Elektrėnų savivaldybės administracijos, atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 85–91) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja žalą kildina iš esmės iš trijų Elektrėnų savivaldybės tarnautojų aktų: Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 03V-225 dėl ekstremalių situacijų, Elektrėnų savivaldybės ieškinio dėl įpareigojimo atstatyti sugadintą kelią ir Administracijos kreipimosi į Elektrėnų policijos komisariatą dėl administracinio teisės pažeidimo užkardymo. Atsakovo nuomone, apie minėtus aktus pareiškėjai buvo pranešta prieš 2 metus, todėl pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 10 d. į Administraciją kreipėsi Z. S., kuris pranešė, kad pareiškėjos žemės sklype buvo tvora užtvertas kelias, vedantis į tris kaimo sodybas. Pasitvirtinus informacijai dėl minėtų faktinių aplinkybių, Administracijos direktorius, siekdamas užtikrinti saugaus eismo organizavimą, 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 03V-225 įpareigojo Elektrėnų savivaldybės Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos viršininką nuimti dalį tvoros, kad galėtų pravažiuoti specialusis ir kitoks transportas bei nenutiktų nelaimių dėl savavališko eismo užkirtimo. Priimdamas šį įsakymą, Administracijos direktorius atliko įstatymu jam pavestą funkciją, kitu būdu šio klausimo spręsti nebuvo galima, nes nebuvo asmenų, užtvėrusių kelią, jų kontaktai savivaldybei nebuvo žinomi, o susidariusią problemą reikėjo spręsti operatyviai. Pažymėjo, kad Administracija gavo žodinę informaciją, jog pareiškėjos sklype ar prie jo rengiamasi daryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 146 straipsnio 1 dalyje, t. y. vežamos statybinės konstrukcijos, tikėtina, kad kelio juostoje ar kelio apsaugos sanitarinėje zonoje bus atliekami kasinėjimo ir tvoros statybos darbai. Pasitvirtinus šiai informacijai, atsakovas, vykdydamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 03.2-13-585 kreipėsi į Elektrėnų policijos komisariatą, kad būtų imtasi priemonių šiam pažeidimui užkardyti. Atsakymas į šį raštą nebuvo gautas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimu nutraukta, suėjus senaties terminui. Siekdama apginti viešąjį interesą, Elektrėnų savivaldybė kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, prašydama įpareigoti G. J. atstatyti sugadintą kelią, tačiau ieškinys buvo atmestas. Minėtas sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, nes buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Atsakovo nuomone, iš pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų negalima spręsti, kad jos sveikata sutriko būtent dėl savivaldybės veiksmų, o ne dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui, garbaus amžiaus ar kitų asmenų veiklos. Pažymėjo, kad pateikti dokumentai taip pat neįrodo ir turtinės žalos fakto ir dydžio. 2009 metų preliminarioje turto vertės nustatymo pažymoje kalbama apie žemės sklypą, esantį Trakų rajone, o ne Elektrėnų savivaldybėje; pažymoje nurodyta, kad išvada dėl turto vertės neatitinka vertinimo ataskaitos turinio ir formos; turto vertintojai preliminarią padarytos žalos vertę nustatė tik dėl to, kad 2009 metų pirmą ketvirtį pareiškėjos sklype smėliu buvo užpiltas privažiavimas prie sklypo ribos, tačiau nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad smėlį pareiškėjos sklype supylė atsakovas. Pabrėžė, jog jis nėra atsakingas už apželdinimo darbų apmokėjimą. Atsakovo teigimu, tvora buvo išgriauta teisėtai, todėl nėra pagrindo apmokėti už jos atstatymo darbus. Atitinkamai pateikti medicininiai dokumentai neįrodo, kad pareiškėjos sveikatą sutrikdė būtent atsakovo veiksmai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus AVPK) atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 117–120, 154–155) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Elektrėnų policijos komisariatas, gavęs raštus iš Administracijos, privalėjo imtis tam tikrų priemonių, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, nurodytas raštuose dėl galbūt padaryto administracinio teisės pažeidimo. Todėl buvo būtina apklausti pareiškėją, tačiau su ja susisiekti taip ir nepavyko, pareiškėjos atstovas policijos pareigūnams tokių galimybių irgi nesuteikė. Pažymėjo, kad procesinių veiksmų atlikimas yra įstatymo pavestų funkcijų vykdymas ir nelaikytinas persekiojimu, kaip teigia pareiškėja. Policijos pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu neatliko, todėl pagrindo civilinei atsakomybei kilti nėra. Pabrėžė, jog nors pareiškėja nurodė, kad jai pablogėjo sveikata dėl atsakovo ir policijos pareigūnų veiksmų, tačiau pareigūnams taip ir nepavyko pabendrauti su pareiškėja. Be to, pareiškėja pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad pareiškėjai diagnozuota Parkinsono liga, kuri yra lėtinė, laipsniškai progresuojanti, vienas iš svarbiausių simptomų yra drebėjimas, todėl teiginys, kad pareiškėjai rankų drebėjimas atsirado po patirto streso, yra atmestinas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu (t. I, b.l. 167–173) skundą patenkino iš dalies ir pareiškėjai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Administracijos, 500 Lt neturtinės žalos ir 1 439 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Šalies argumentai

Nurodė, jog pareiškėja žalą kildina iš Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 03V-225, Administracijos pateikto Trakų rajono apylinkės teismui ieškinio dėl įpareigojimo atstatyti sugadintą kelią, Administracijos kreipimosi į Elektrėnų policijos komisariatą dėl administracinio teisės pažeidimo užkardymo. Nustatė, kad Elektrėnų policijos komisariate 2009 m. balandžio 10 d. gauti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų M. M. ir A. S. pranešimai dėl to, kad A. J. savavališkai užtvėrė kelią, kuriuo naudojasi trijų sodybų gyventojai. 2009 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas Z. S. kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas išsiaiškinti situaciją ir priimti sprendimą dėl to, kad A. J. vieline tvora užtvėrė kelią, vedantį į tris (duomenys neskelbtini) kaimo sodybas. Administracijos direktorius 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 03V-225, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punktu, atsižvelgęs į Z. S. prašymą, esant ekstremaliai situacijai, nes gyventojai negali išvažiuoti iš savo sodybų, įpareigojo Elektrėnų savivaldybės Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos viršininką nuimti dalį tvoros, esančios ant kelio (duomenys neskelbtini) kaime, Kazokiškių seniūnijoje. Elektrėnų savivaldybės Priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba nurodytą įsakymą įvykdė. Nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 79-5153 pareiškėjai G. J. atkuriant nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį buvo grąžintas 1,6 ha žemės sklypas, esantis Elektrėnų savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 7 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų (toliau – ir Nurodymai) 4 – 7, 9, 17 punktus ir pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ginčo kelias buvo nurodytas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar registruotas atitinkamoje savivaldybėje. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Elektrėnų savivaldybė 2009 m. gegužės 19 d. padavė ieškinį Trakų rajono apylinkės teismui, prašydama įpareigoti G. J. atstatyti sugadintą kelią, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kazokiškių seniūnijoje. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Elektrėnų savivaldybėje, buvo kelias, kuris šiuo metu panaikintas. Teismas nustatė, kad kelias, kaip statinys, yra pareiškėjos žemės sklype ir jai priklauso nuosavybės teise, dėl to kelias nėra ir negali būti laikomas vietinės reikšmės keliu, o Elektrėnų savivaldybės reikalavimas atstatyti G. J. savo nuožiūra panaikintą jai nuosavybės teise priklausantį kelią yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais, todėl negali būti tenkinamas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jei atitinkamiems asmenims kyla sunkumų naudojantis jiems priklausančiais žemės sklypais, turėtų būti siekiama sutarimo dėl servituto nustatymo, o jeigu savininkai nesusitaria ir nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, servitutas nustatomas teismo sprendimu (CK 4.126 str. 1 d.). Papildomai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalį, CK 4.39 straipsnio 1 dalį, įvertinęs nagrinėjamo ginčo duomenis, pripažino, kad Administracijos direktorius, priimdamas 2009 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 03V-225, įpareigojantį Elektrėnų savivaldybės Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos viršininką nuimti dalį tvoros, esančios ant kelio (duomenys neskelbtini) kaime, Kazokiškių seniūnijoje, veikė neteisėtai. Pabrėžė, jog aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra panaikintas Administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 03V-22, nėra kliūtis vertinti šio sprendimo neteisėtumo. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 95 straipsnius, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 1 dalį ir padarė išvadą, jog civilinio ginčo iškėlimas teisme nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pateikusi prašymą dėl nuostolių, Administracijai pareiškus aiškiai nepagrįstą ieškinį, atlyginimo, ar teismas būtų nustatęs piktnaudžiavimo atvejų. Nustatė, kad Administracijos 2009 m. balandžio 24 d. direktorius raštu Nr. 03.2-07-585 nurodė Elektrėnų policijos komisariatui, kad gauta informacija, jog G. J. priklausančiame sklype ar prie jo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vežamos statybinės konstrukcijos, tikėtina, kad bus atliekami kasinėjimo ir tvoros statybos darbai, todėl prašė neatidėliotinai imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkardytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 146 straipsnyje, o pažeidimui įvykus, pažeidėjus patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracijos direktorius 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 03.2-07-586 nurodė Elektrėnų policijos komisariatui įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjai už Automobilių kelių juostos ir kelių sanitarinės apsaugos zonos priežiūros taisyklių ir naudojimo sąlygų pažeidimą, numatytą ATPK 146 straipsnyje, t. y. dėl neleistinoje vietoje pastatytos tvoros, pakelės užvertimo šiukšlėmis, šakomis valstybinėje žemėje ties sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu iš Kazokiškių seniūnės 2009 m. balandžio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2009 m. balandžio 24 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojos M. M. pranešimas, kad užtvertas įvažiavimas į tris sodybas. Nuvykus į vietą faktas pasitvirtino – kelias suardytas, kelio vietoje pasodinti medžiai ir uždėta tinklo tvora. Bylos medžiaga patvirtina, kad Elektrėnų policijos komisariatas, siekdamas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti įvykio aplinkybes dėl neleistinoje vietoje pastatytos tvoros, nurodė pareigūnams įpareigoti pareiškėją atvykti pas tyrėją, tačiau susisiekti su pareiškėja nepavyko. 2010 m. rugsėjo 20 d. priimtas nutarimas Nr. 10-28-AT1-149 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pareiškėjos atžvilgiu dėl to, kad suėjo senaties terminas. Konstatavo, jog nėra pagrindo vertinti, kad Administracijos 2009 m. balandžio 24 d. raštais Nr. 03.2-07-585, Nr. 03.2-07-586 kreipiantis į Elektrėnų policijos komisariatą, atsakovo veiksmai buvo neteisėti. Šiuo atveju atsakovas jokių papildomai veiksmų neatliko, tik kreipėsi į Elektrėnų policijos komisariatą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo užkardymo. Padarė išvadą, jog pareiškėjos reikalavimai šiais pagrindais yra nepagrįsti.

Rėmėsi CK nuostatomis (6.271, 6.247 str., 6.249 str. 1 d.) ir pažymėjo, jog, taikant civilinę atsakomybę, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su tam tikrais skolininko, šiuo atveju valstybės pareigūnų, veiksmais. Nurodė, jog pareiškėja patirtą turtinę žalą vertina 7 039,25 Lt suma, nurodant, kad ją sudaro: 1 489 Lt žala žemės sklypui, 208,25 Lt turto vertintojo paslaugoms, 1 439 Lt išgriautos tvoros atstatymui, 3 800 Lt apželdinimo darbams, 103 Lt išlaidos sveikatos grąžinimui. Nurodė, kad 2009 metų preliminarioje turto vertės nustatymo pažymoje nurodomi darbai, susiję su grunto kasimu ir perstūmimu, žvyro išvežimu ir grunto užvežimu; apželdinimo darbų apskaičiavimo sąmatoje, kuri sudaryta 2011 m. balandžio 20 d., nurodytas bendras pažeistos teritorijos apželdinimo plotas – 150 kv. m, apželdinimo darbų vertė: kompostinės žemės arba juodžemio atvežimas, dirvos agrocheminiai tyrimai, vejos įrengimas, teritorijos sutvarkymo ir apželdinimo projekto paruošimas, projekto įgyvendinimas, transporto ir organizacinės išlaidos. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, susiję tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, o preliminarios turto vertės nustatyto pažymos užsakovas yra ne pareiškėja, bet A. J., PVM sąskaitą už pažymos parengimą taip pat apmokėjo A. J., konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad šie darbai susiję su atsakovo veiksmais dėl dalies tvoros nugriovimo. Be to, ir pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos sveikatą sutrikdė būtent atsakovo veiksmai. Pažymėjo, jog pareiškėja pateikė tvoros atstatymo sąmatą (1 439 Lt sumai), o kadangi tvoros atstatymo darbai yra priežastiniame ryšyje su atsakovo veiksmais, pripažino, kad yra pagrindas šią sumą priteisti.

Nurodė, kad pareiškėja taip pat prašė jai priteisti 30 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, nes dėl atsakovo veiksmų ji patyrė šoką, emocinį ir dvasinį diskomfortą, jautėsi pažeminta prieš kaimynus ir aplinkinius, jai pablogėjo sveikata. Remdamasis CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A146-1897/2008, A14-1625/2005, A8-483/2007, A2-367/2007, A442-330/2008), išanalizavęs ginčo esmę, aktualias faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog nekyla abejonių, kad atsakovo veiksmai sukėlė tam tikrų nepatogumų, neigiamų emocijų, neaiškumų. Vertino, kad šiems pareiškėjos patirtiems neigiamiems išgyvenimams (neturtinei žalai) kompensuoti yra proporcinga 500 Lt suma.

III.

Pareiškėja G. J. pateikė apeliacinį skundą (t. I, b.l. 176–182), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, nustatant, kad pareiškėjai priteisiama 7 039,25 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos. Taip pat prašo iš atsakovo jos naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nesutinka su jai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pabrėžia, jog ji, būdama senyvo amžiaus, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė emocinį ir dvasinį diskomfortą, išgyveno neigiamas emocijas, kai buvo suniokota jos nuosavybė – neteisėtai įsiveržta į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą valstybės saugomoje teritorijoje, išlaužta sodybinė tvora, suniokotas dirvožemis. Be to, Administracijos direktoriaus raštu Elektronų policijos komisariatui buvo nurodyta surašyti jai administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl teisėtai pastatytos tvoros jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dėl ko ji patyrė šoką. Pareiškėja, būdama garbaus amžiaus ir sirgdama, buvo ieškoma net kaimynų pirtyje. Taip pat ir kreipimasis į teismą su reikalavimu įpareigoti ją atstatyti sugadintą kelią, jai sukėlė neigiamas emocijas, nes ją, visą gyvenimą nugyvenusią dorai ir garbingai, buvo siekiama nepagrįstai apkaltinti, kėsintasi į jos nuosavybę. Nurodo, kad nukentėjusių asmenų išgyvenimus, jų intensyvumą gali sustiprinti ne tik socialinė padėtis visuomenėje, bet ir kitos asmeninės nukentėjusių asmenų savybės, pavyzdžiui, sveikatos būklė, amžius. Pakartotinai pažymi, jog ji ne tik patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, bet ir tam tikrus sveikatos sutrikimus, pablogėjo jos sveikata, todėl jai priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti didinamas (pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. A444-1003/2010). Tuo tarpu teismas, priteisdamas jai 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, visiškai nemotyvavo savo sprendimo, nepasisakė, kokiais argumentais remdamasis sumažino jai priteistiną neturtinės žalos dydį.

2. Teigia, jog iš 2011 m. vasario 28 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad 2009 metų balandžio mėnesį pareiškėja buvo konsultuota neurologo dėl atsiradusio rankų drebėjimo po patirto nervinio streso. Nurodo, jog atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, pablogėjo jos sveikata, ji buvo priversta pirkti vaistų, todėl turėjo nenumatytų išlaidų sveikatos grąžinimui, o jai priteistina 103 Lt šioms išlaidoms atlyginti.

3. Pažymi, kad A. J., kuris užsakė ir atitinkamai sumokėjo už turto vertės nustatymo pažymos parengimą, yra jos sūnus, kuris, siekdamas padėti neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas patiriančiai motinai, atliko šiuos veiksmus, apmokėdamas sąskaitą pareiškėjos jam duotais pinigais. Vėliau pareiškėja įgaliojo savo sūnų atstovauti jos interesus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Daro išvadą, jog A. J., sudarydamas sutartį su UAB „Robinta“ dėl preliminarios žalos, padarytos pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui, ir apmokėdamas PVM sąskaitą už pažymos parengimą, veikė pačios pareiškėjos paprašytas ir taip išpildė jos valią, todėl pareiškėjai priteistina 208,25 Lt suma už vertintojo paslaugą.

4. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pareiškėjai priteisti 1 489 Lt žalos, padarytos žemės sklypui, atlyginimui ir 3 800 Lt apželdinimo darbams, jokių motyvų apskritai nepateikė.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Administracijos, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 1–4), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Atsiliepimas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo kelias buvo nurodytas žemės reformos žemėtvarkos projekte. Pažymi, kad 2011 m. gegužės 3 d. atsiliepime prašė nagrinėti šią bylą kartu su Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-2515/09, kurioje sukaupti visi įrodymai, būtini visapusiškai išnagrinėti bylą. Pabrėžia, jog minėtoje byloje yra pateikta ištrauka iš Kazokiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3242-79, iš kurios matyti, kad ginčo sklype yra ginčo kelias. Taip pat buvo pateikti ir kiti įrodymai, patvirtinantys ginčo kelio egzistavimo faktą ir jo būklę.

2. Administracijos direktorius, 2009 m. balandžio 10 d. priimdamas įsakymą Nr. 03V-225, atliko jam įstatymu pavestą funkciją – išsprendė eismo organizavimo klausimą kaimo gyvenamojoje vietovėje. Kitu būdu šio klausimo nebuvo galima išspręsti, nes asmenų, užtvėrusių kelią, vietoje nebuvo, jų kontaktai savivaldybei nebuvo žinomi, o susidariusią problemą reikėjo spręsti operatyviai. Gyventojų nusiskundimai, teisės normos (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 str. 8 d. 3 p.), dokumentai apie ginčo kelio egzistavimą sudarė pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą Administracijos direktoriui priimti minėtą įsakymą. Atitinkamai ta aplinkybė, kad ginčo kelias nėra registruotas savivaldybėje, nėra šiuo atveju reikšminga, nes Elektrėnų savivaldybėje, kaip ir daugelyje kitų savivaldybių, apskritai nėra registruotų kelių, kadangi nėra skirtas finansavimas šiam klausimui išspręsti. Priešingai nei teigia teismas, jeigu Administracijos direktorius nebūtų priėmęs įsakymo, ši situacija būtų kvalifikuota kaip neteisėtas neveikimas. Be to, įsakymo priėmimo metu nebuvo galiojančio teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad ginčo kelias negali būti laikomas vietinės reikšmės keliu.

3. Teigia, jog nors ta aplinkybė, kad Administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 03V-225 nėra panaikintas, nėra kliūtis vertinti jo teisėtumą, tačiau tokia kliūtimi yra suėjęs senaties terminas. Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, tai, kad iš Vievio policijos nuovados 2009 m. gegužės 14 d. rašto Nr. 10-28-S-4488 matyti, jog pareiškėjai apie nurodytą įsakymą pranešta 2009 metų gegužės mėnesį, o pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi tik 2011 m. gegužės 12 d., ir pabrėžia, kad ir pirmosios instancijos teismo prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas dėl šio klausimo nepasisakė.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b.l. 8–13) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovo apeliacinis skundas bei atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVPK atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b.l. 14–16) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Papildomai pažymi, jog pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomos kitokios su ginčo sklype buvusios tvoros nugriovimu susijusios aplinkybės, nei tos, kurios nurodytos pareiškėjos patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui. Teigia, jog teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė pareiškėjai priteistinos atlygintinos neturtinės žalos dydį. Pabrėžia, jog įgaliojimas A. J. veikti pareiškėjos vardu išduotas tik 2010 m. spalio 28 d., todėl visi iki šio įgaliojimo pastarojo atlikti veiksmai nesietini su atstovavimu pareiškėjai, o jo vardu patirtos išlaidos negali būti atlyginamos pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja žalos jai padarymą sieja su Administracijos veiksmais, kai Elektrėnų savivaldybės Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos viršininkas buvo įpareigotas nuimti pareiškėjos žemės sklype esančią tvorą, ir dėl to padaryta turtinė ir neturtinė žala. Taip pat prašoma atlyginti žala siejama ir su tuo, kad Administracijos direktorius 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 03.2-07-586 nurodė Elektrėnų policijos komisariatui įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjai už Automobilių kelių juostos ir kelių sanitarinės apsaugos zonos priežiūros taisyklių ir naudojimo sąlygų pažeidimą, dėl ko, pareiškėjos teigimu, ji buvo neteisėtai persekiojama ir baudžiama.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Administracijos direktorius 2009 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 03V-225, kuriuo Elektrėnų savivaldybės Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos viršininkas įpareigotas nuimti dalį tvoros, esančios ant kelio (duomenys neskelbtini) kaime, Kazokiškių seniūnijoje, priėmė, atsižvelgdamas į Z. S. 2009 m. balandžio 10 d. prašymą (t. I, b.l. 93). Taip pat byloje pateikti ir M. M. (t. I, b.l. 95) bei A. S. (t. I, b.l. 96) pranešimai, kuriais nurodoma, kad dėl pareiškėjos veiksmų nėra galimybės išvažiuoti iš jų sodybų. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji jai galimai padarytą turtinę bei neturtinę žalą galimai sieja ir su kaimynų (M. M. ir Z. S.) veiksmais (t. I, b.l. 2). Tuo tarpu kaimyninių sodybų ir žemės sklypų savininkai, kaip matyti iš bylos medžiagos, į bylos nagrinėjimą įtraukti nebuvo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, kurios buvo pagrindas Administracijos direktoriui imtis atitinkamų, pareiškėjos neteisėtais įvardinamų, veiksmų, pačios pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis turi būti įtraukti gretimuose žemės sklypuose esančių sodybų savininkai Z. S., M. M., A. S. Minėtų asmenų neįtraukus į bylos nagrinėjimą, galimai būtų pažeistos jų teisės, atitinkamai teismui nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjant kilusį ginčą. Pabrėžtina, jog vien šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Be to, CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi, tais atvejais, kai žalos atsiradimas siejamas su neteisėtais savivaldybės institucijų veiksmais, žalos atlyginimo pareiga kyla būtent savivaldybei.

Šiuo atveju pareiškėja žalos jai atsiradimą sieja su Administracijos ir bendrai Elektrėnų savivaldybės veiksmais, tačiau atsakovu byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Elektrėnų savivaldybės administracijos. Pažymėtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio nuostatomis, tuo atveju, jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Todėl bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.

Pastebėtina ir tai, jog Administracija, nesutikdama su atsakovo pareiga atlyginti žalą, be kita ko, teigia, kad šiuo atveju buvo veikta, siekiant apginti viešąjį interesą, užtikrinti saugaus eismo organizavimą, nes pareiškėjai užtvėrus buvusį kelią, gyventojai iš aplinkinių sodybų neteko privažiavimo prie šių sodybų. Todėl, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, būtina įvertinti ir tai, ar, pareiškėjai atlikus kelio užtvėrimo veiksmus, aplinkinių sodybų gyventojai turėjo galimybę privažiuoti prie jiems priklausančių sodybų. Šiam vertinimui atlikti būtina į bylą išsireikalauti naujų įrodymų.

Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą, tikslinga išsireikalauti Vilniaus apskrities, Elektrėnų savivaldybės, Kazokiškių seniūnijos, Kazokiškių kadastro vietovės, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto originalą arba spalvotą kopiją su sutartinių žymėjimų reikšmėmis, iš kurių būtų galima aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyti, ar aplinkinėms sodyboms buvo suprojektuoti kiti privažiavimai bei ar per pareiškėjos turimą žemės sklypą ėjo vietinės reikšmės kelias. Be to, tinkamam ir visapusiškam kilusio ginčo išsprendimui iš VĮ Registrų centro tikslinga išsireikalauti ginčo žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų, iš kurių savininkų galimai buvo atimta privažiavimo prie jiems priklausančių sodybų galimybė, planus, iš kurių būtų galima nustatyti minėtas aplinkybes, susijusias su privažiavimu prie žemės sklypų. Pabrėžtina, jog bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti vienareikšmiškas išvados dėl kilusio ginčo, todėl išsamiai ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui būtina išsireikalauti apeliacinės instancijos teismo nurodytus įrodymus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nuspręstų, kad yra pagrindas viešajai atsakomybei, nustatinėjant pareiškėjai priteistinos atlygintinos žalos dydį, be kita ko, turėtų būti įvertinta, ar neegzistuoja CK 6.253 straipsnyje numatytos aplinkybės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylos išsprendimui reikalingų įrodymų, tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos medžiagos, bylą išsprendė, neįtraukęs trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylos nagrinėjimą asmenų, kurių teisėms ir pareigoms būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjos G. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusVeslava RuskanVirginija Volskienė