Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-01-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-509-902/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
e2YT-509-902/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05418-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Suinteresuotas asmuo
V. B., VĮ „Registrų centras“
Pareiškėjas
K. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-509-902/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05418-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.19..;3.2.3.1.; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 8 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei,dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovei advokatei J. Č.,suinteresuotam asmeniui V. B.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., VĮ „Registrų centras“ dėl praleisto termino nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą įregistruoti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad 1997 m. vasario 20 d. jis iš V. B. nusipirko butą su priklausiniais, 17/100 dalių ūkio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), sudarė notarinę sutartį. Šis turtas V. B. priklausė pagal 1992 m. gruodžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Šią sutartį pareiškėjas 1997 m. kovo 12 d. įregistravo (duomenys neskelbtini). Per 3 mėnesius sutarties jis neįregistravo Panevėžio RIPP biure, kadangi nesuprato, kad šiame biure buvo būtina sutartį įregistruoti, pareiškėjas nežinojo, ką reiškia RIPP, kur yra toks biuras ir kad apskritai pakanka to fakto, jog sutartį jis įregistravo seniūnijoje. Po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo 1997 m. vasario-kovo mėn. pareiškėjas įsikėlė į nusipirktą butą ir 1998 m. lapkričio 2 d. ten deklaravo savo gyvenamąją vietą, tokiu būdu, pareiškėjas butu naudojasi jau 22 metus, jį prižiūri, tvarko, moka mokesčius. Nurodė, kad dėl pasikeitusio administracinio teritorijų suskirstymo butui šiuo metu yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), pagal nekilnojamojo turto registro duomenis butas nuosavybės teise priklauso V. B., butas nupirktas pagal 1992 m. gruodžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Buto pardavėjas nuo to laiko, kai 1997 metais jam pardavė butą ir gavo pinigus už parduotą turtą, butu nesinaudoja, pareiškėjui kaip buto pirkėjui nereiškia jokių pretenzijų, priešingai, jis pareiškėją paragino susitvarkyti buto nuosavybės dokumentus bei sutartį įregistruoti Registrų centre. Prašo teismo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą buto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti, mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Teisme pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais argumentais, prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. B. teisme su pareiškimu sutiko, prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad iš kaimyno sužinojęs, kad butas nėra įregistruotas pareiškėjo vardu, pats pareiškėją paragino susitvarkyti nuosavybės dokumentus.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant institucijos atstovui, atsiliepime nurodė, jog šiuo atveju sutartis dėl buto perleidimo nekilnojamojo turto registre galėtų būti įregistruota tik atnaujinus praleistą sutarties įregistravimo terminą, pažymėjo, kad tam yra būtina nustatyti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas K. M. 1997 m. vasario 20 d. sudarė buto su priklausiniais, 17/100 dalių ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), notarinę sutartį, pagal kurią V. B. už 30000 litų pardavė K. M. minėtą butą su priklausiniais, prieš pasirašant turto perleidimo sutartį buto pardavėjas gavo sutartą piniginę sumą. Sutartis buvo patvirtina Panevėžio rajono notarų biuro notarės A. Š., registro (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad sutartis per tris mėnesius turi būti užregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas sutartį registravo (duomenys neskelbtini), rodo įrašas sutartyje (b.l. 5). VĮ „Registrų centras“ 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į butą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą, nurodyta, jog buto perleidimo sutartis neturi juridinės galios.

Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau 1964 m. CK) 282 straipsnį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaromos atitinkamai šio kodekso 255 ir 255¹ straipsniuose nustatyta forma. 1964 m. CK 255 straipsnis nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui įregistruoti galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl termino atnaujinimo klausimo sprendimui taikytinos 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 normos (toliau tekste – Įgyvendinimo įstatymas). Įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja Civilinio kodekso normų taikymą sandorio formai, kurio 3 dalis numato, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti atnaujintas. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, o nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų, kurių atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių vertinamų aplinkybių.

Vadovaujantis 1964 m. CK 255 straipsniu ir 282 straipsniu, sutartis per tris mėnesius turėjo būti užregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Panevėžio filiale. Kaip aukščiau jau buvo minėta, iš VĮ „Registrų centras“ sprendimo matyti, kad išnagrinėjus prašymą bei pateiktus dokumentus dėl nuosavybės teisių įregistravimo į teises į butą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), nuspręsta prašymo netenkinti, kadangi 1997 m. vasario 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 624 registravimui pateikta praleidus įstatymo nustatytą terminą. Iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. B. paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad butas su priklausiniais pareiškėjui buvo parduotas, pareiškėjas juo naudojasi ir moka mokesčius. Suinteresuotas asmuo V. B. savininko teisių į šį nekilnojamąjį turtą nereiškia, prieštaravimų dėl pateikto prašymo neteikė. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravo nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje (įregistravo tik (duomenys neskelbtini)) per tris mėnesius dėl to, kad pareiškėjas nežinojo, ką reiškia sutartyje nurodytas RIPP, kur yra toks biuras, manė, kad pakanka sutartį įregistruoti seniūnijoje, jis taipogi neturėdamas teisinių žinių, nesuprato tuo metu galiojusio CK 255 straipsnio reikalavimo. Byloje nėra duomenų, kad pasirašant sutartį pareiga pareiškėjui dėl turto įregistravimo buvo tinkamai išaiškinta. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teisme, bei atsižvelgus į tai, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo įgyto nekilnojamojo turto priklausimo pareiškėjui nuosavybės teise, į tai, kad į šį nekilnojamąjį turtą nėra pareiškę pretenzijų tretieji asmenys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas K. M. dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą įregistruoti 1997 m. vasario 20 d. sudarytą su V. B. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 624, pagal kurią V. B. pardavė butą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas ir praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas.

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 5,70 Eur byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniais, 290-291 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruoti VĮ „Registrų centras“ 1997 m. vasario 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 624), pagal kurią V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ingrida Kirsnytė