Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Romanui Lupeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A.G. ir O. G. P. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (2001-08-03 įstatymo Nr. IX-489 redakcija) numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis (2003-06-19 įstatymo Nr.IX-1634 redakcija) numatė, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti šiuos dokumentus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo padavęs asmuo (asmenys), nagrinėjamu atveju pareiškėjai. Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas prašymų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir dokumentų pateikimui buvo nustatęs ilgus (atitinkamai 10 ir 12 metų) terminai, kurie pretendentams, jei jie elgėsi apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankami savo valiai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareikšti, jie gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo pretendentų valios priežastys (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A20-188/2008).

Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, kurios susiklostė laikotarpiu nuo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą konkrečiam asmeniui atsiradimo (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis ir Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis) iki įstatymu nustatytų terminų paduoti prašymą ir dokumentus pabaigos, ir nustatoma, ar šios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. Mirusio žemės savininko vaikų teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą numatyta 1992 m. sausio 14 d. įstatymu Nr.I-2200 (įsigaliojo nuo 1992 m.sausio 17 d.) pakeitus Atstatymo įstatymo 2 straipsnį. Taigi, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjams buvo objektyvių kliūčių nuo 1992 m. sausio 17 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į savo mirusio tėvo turėtą žemę. Pateikę iki minėto termino prašymą ir dokumentus, papildomus dokumentus pareiškėjai būtų galėję pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjai prašyme svarbiomis terminų praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad tėvas A. G. (miręs 1985-03-14) nepasakė, kad nuosavybės teise turėjo žemės sklypą Nr. 106, Kretingos mieste. Klaipėdos apskrities archyvas savo atsakyme nurodė, kad duomenų apie A. G. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste nerasta ir tik 2008-05-06 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma patvirtino, kad žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde Kretingos apskrities Kretingos išskirstymo viensėdžiais byloje, žemės tvarkymo projekto pateikimo 1934-11-23 protokole įrašytas žemės savininkas G. A., sklypę Nr. 106 turėjęs 0,30 ha žemės.

Pagal teikiamus gimimo liudijimus (b.l.13;15) akivaizdu, kad pretendentai į nuosavybės atkūrimą yra G. A., mirusio 1985 m. kovo 14, vaikai. Pareiškėjas A. G. yra gimęs 1921 metais, o pareiškėja O. G. P. gimusi 1933 metais. Taigi, nežiūrint į pareiškėjų nurodomas aplinkybes apie tai, kad tėvas mirė 1985 metais ir nepasakė, kad iki nacionalizacijos turėjo nuosavybės teise žemės sklypą, akivaizdu, jog pareiškėjas A. G. nacionalizacijos metu jau buvo sulaukęs pilnametystės ir turėjo žinoti apie tėvo nuosavybės teise valdytą žemę. Todėl teismas iškeltąją versiją dėl sužinojimo momento apie nuosavybės teise turėtą turtą, laiko nepagrįsta.

Be to pareiškėjai neteikia teismui jokių įrodymų, kad nuo 1992 m. sausio 17 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. atliko kokius nors veiksmus (kreipėsi į tretįjį suinteresuotą asmenį, archyvus, kitas įstaigas, kt.), kad realizuotų įstatymu suteiktą teisę dėl nuosavybės teisės atkūrimo į mirusio tėvo A. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.16;17) pareiškėjai į Klaipėdos apskrities archyvą kreipėsi tik 2008-03-05, o į Lietuvos centrinį valstybės archyvą 2008-04-03. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad jų tėvas A. G. mirė nepasakęs apie nuosavybes teise turėtą 0,30 ha žemės sklype Nr. 106 Kretingos mieste, pati savaime negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Nuo įstatymu numatytos teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pareiškėjams atsiradimo (1992 m. sausio 17 d.) iki jų kreipimosi į archyvus praėjo ne trumpesnis nei 17 metų laikotarpis. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad ji per šį laikotarpį atliko kokius nors veiksmus, kad pasinaudotų minėta įstatymu suteikta teise. Toks pareiškėjų elgesys negali būti laikomas apdairiu ir rūpestingu. Bylos dokumentai patvirtina, kad tik 2008 metais pareiškėjai atliko kai kuriuos veiksmus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę procedūros inicijavimo: kreipėsi Klaipėdos apskrities ir Lietuvos centrinį valstybės archyvą, į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, jog jie praleido prašymo ir dokumentų padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, kadangi nagrinėjamu atveju yra vertinama, ar pareiškėjams buvo objektyvių kliūčių paduoti prašymą ir dokumentus per dešimties metų laikotarpį (nuo 1992 m. sausio 17 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.). Tokių priežasčių byloje nenustatyta. Bylos dokumentai leidžia konstatuoti, kad pareiškėjai iki įstatymu nustatyto prašymų padavimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pasirinkę pasyvų elgesį – neveikimą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjai įstatymu nustatytą prašymo ir dokumentų dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę padavimo terminą praleido ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių priežasčių, kadangi laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 17 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo aktyvūs ir rūpestingi, neatliko iki įstatymu nustatyto termino jokių veiksmų, kuriuos turi atlikti piliečiai, kurie pretenduoja, kad jiems būtų atkurta nuosavybės teisė į žemę.

Dėl prašymo apmokestinimo žyminiu mokesčiu.

Pareiškėjai O.G.P. ir A. G. už paduodamą prašymą sumokėjo po 126 litus žyminio mokesčio, ką patvirtina AB banko Hansabankas 2008 m. spalio 27 d. įmokos mokėjimo kvitai (b.l. 8-9). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 19 straipsnio 2 dalį šalys šio pobūdžio bylose nuo žyminio mokesčio atleidžiamos, todėl pareiškėjams grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-352-2008.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjų – A. G. ir O. G. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui A. G. a/k (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 27 d. įmokos mokėjimo kvitu AB bankas Hansabankas Kretingos KAC sumokėtą 126 litų žyminį mokestį.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjai O. G. P. a/k (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 27 d. įmokos mokėjimo kvitu AB bankas Hansabankas Kretingos KAC sumokėtą 126 litų žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.